Ukrainiečių nenorėjęs žudyti rusų karo lakūnas slapta pabėgo į Lietuvą

26 metų D.Mišovas Vilniuje gyvena viešbutyje, vakarais vaikšto po Vilnių ir neramiai stebisi: „Ar čia įeinant į muziejų neprašo paso?“ BBC teigimu, interviu metu jis Lietuvoje buvo nelegaliai.

„Aš esu Mišovas Dmitrijus Andrejevičius. Pagal laipsnį – leitenantas, – lakoniškai prisistato jis. – Mano pareigos buvo sraigtasparnio vado padėjėjo pareigos. Vėliau tapau atakos sraigtasparnio šturmanu-operatoriumi. Tarnavau kariniame dalinyje Ostrovo mieste. Kalbame apie karinį dalinį Nr. 44440 nedideliame Pskovo srities miestelyje. Tai 15-oji armijos aviacijos brigada, kuri nuo pirmos karo dienos dalyvavo Rusijos invazijoje į Ukrainą. Brigada apginkluota sraigtasparniais Ka-52, Mi-28N ir Mi-35M, Mi-26 ir Mi-8MTV-5“.

Kad bus karas – suprato prieš kelis mėnesius

„Žinoma, tikėjausi, kad taip nenutiks, neįvyks. Bet buvo visi požymiai, kad tai įvyks, – prisimena D.Mišovas paskutinius mėnesius prieš karą. – Pasienio teritorijų žvalgybą pradėjome dar lapkričio mėnesį [2021 m.]. Tada kažkodėl susiruošė mums duoti ginklų pratyboms ir ant sraigtasparnių dėti šarvus. Paprastai prieš pratybas padalinyje to nedarydavo.“

Vasario 24-osios naktį, kai Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invazijos į Ukrainą pradžią, D.Mišovas miegojo savo kareivinėse Baltarusijoje. Jis pabudo gavęs žinutę, kad turi skristi į Hostomelį netoli Kyjivo. Galiausiai skrydis buvo atšauktas dėl nuostolių: „Tuomet sakė, kad nuostolių nėra, bet pirmą dieną žuvo mano kurso draugas. Ten buvo prarasti penki sraigtasparniai ir dvi įgulos.“

Pasitraukė iš kariuomenės

Suprasdamas, kas laukia, 2022 m. sausio 21 d. D.Mišovas pateikė prašymą palikti ginkluotąsias pajėgas, bet pasitraukti iki karo pradžios nespėjo, todėl ir atsidūrė Baltarusijoje. Jis tikina, kad nedalyvavo karinėse operacijose, niekada neskraidė į Ukrainos teritoriją, o tik sraigtasparniu Mi-26 per Baltarusijos teritoriją gabeno įvairius Rusijos kariuomenei skirtus krovinius (BBC negali nei patvirtinti, nei paneigti šių D.Mišovo teiginių). Ten jis išbuvo iki 2022 m. balandžio, kai buvo išsiųstas atgal į savo dalinį tęsti tarnybos.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr./Numuštas rusų sraigtasparnis

„Esu nusiteikęs neigiamai. Esu kariškis, turiu ginti savo šalį nuo agresijos. Neturėčiau dalyvauti, neturėčiau būti nusikaltimo bendrininkas. Kažkodėl mums niekada nebuvo paaiškinta, dėl ko vyksta šis karas. Kodėl turėtume pulti ukrainiečius ir juos žudyti, naikinti miestus? Niekas to nepaaiškino. O pusė ukrainiečių, tarkime, turi giminių Rusijoje. Nelabai aišku, kodėl mums reikia juos [ukrainiečius] žudyti. Manau, kad visa tai daroma tik tam, kad būtų išsaugota vieno žmogaus, konkrečiai Putino, valdžia. Jis tiesiog nusprendė tokiu būdu įtvirtinti savo valdžią. Manė, kad tai gera idėja“, – BBC kalbėjo D.Mišovas.

Anot jo, nuotaikos kariuomenėje dabar skirtingos: nedidelė dalis buvusių jo kolegų visiškai palaiko karą, nedidelė dalis jį griežtai smerkia, o dauguma tiesiog nepatenkinti savo padėtimi, kai jiems tenka eiti kariauti gaunant buvusį kontraktininko atlyginimą (skraidantys karininkai su visais priedais gauna 80–90 tūkst. rublių per mėnesį), o naujokams valstybė žada 204 tūkst. rublių per mėnesį.

Stop kadras iš BBC video/Rusijos karinių oro pajėgų leitenantas Dmitrijus Mišovas duoda interviu Vilniuje

Karininko atleidimo procesas užsitęsė iki praėjusių metų rugsėjo, bet galiausiai įsakymas pagaliau buvo priimtas. D.Mišovas liko Pskovo srityje ir į kovos zoną nebevyko. BBC turi Vakarų karinės apygardos vado generolo majoro Sergejaus Riumšino 2022 m. rugsėjo 6 d. įsakymo dėl leitenanto D.Mišovo išankstinio atleidimo išrašo kopiją.

Prieš atleidimą karininkas buvo išsiųstas atostogų ir turėjo mėnesį palaukti, kol bus išbrauktas iš padalinio sąrašų. BBC taip pat turi išrašą iš karinio dalinio vado įsakymo Nr. 44440, kuriame teigiama, kad D.Mišovas „laikomas nustojęs eiti pareigas nuo 2022 m. spalio 7 d., nutraukiamas papildomų išmokų mokėjimas, nutraukiamas priėjimas prie valstybės paslapčių“.

Mobilizacija sugrąžino į kariuomenę

Laimingai šios istorijos pabaigai sutrukdė tai, kad Vladimiras Putinas rugsėjo 21 d. Rusijoje paskelbė dalinę mobilizaciją. Jau spalio 15 d. įsakymą dėl D.Mišovo atleidimo iš pareigų atšaukė padalinio vadas: „Pagrindas: 2022 m. rugsėjo 21 d. prezidento įsakas Nr. 647“.

Karininkas sulaukė telefono skambučio su šia žinia ir tuo, kad turi grįžti į eskadrono dislokacijos vietą. Lapkričio 8 d. D.Mišovo atleidimą į atsargą galutinai atšaukė Vakarų karinės apygardos laikinai pareigas einantis vadas generolas majoras Riumšinas.

D.Mišovas bandė užginčyti sugrąžinimą į kariuomenę teisme, tačiau 2022 m. gruodžio 12 d. Pskovo įgulos karinis teismas palaikė vadovybę. Teismo sprendimo kopiją taip pat turi BBC.

D.Mišovas teigia, jog vadovybė ėmė jį spausti vykti į karo Ukrainoje zoną. Padalinio vadas net pagrasino išsiųsti jį į fronto liniją kaip eilinį pėstininką.

„Mane privertė liudininkų akivaizdoje pasirašyti, kad įsipareigoju gauti ginklą ir būti dislokuotas tokią ir tokią dieną. Tai buvo sausio pabaiga“, – prisimena D.Mišovas.

Pokalbis apie vykimą į karą su juo vyko 2023 m. sausio 27 d., penktadienį, o į frontą jis turėjo vykti 31-ąją. Visą savaitgalį karininkas praleido svarstydamas, kokios yra jo galimybės neiti į karą ir kad nepatektų į kalėjimą. „Nusprendžiau persipjauti riešus“, – sako jis. Nestipriai, bet taip, kad patektų į ligoninę.

Po šio D.Mišovo poelgio sraigtasparnių eskadrilės vadas parašė raportą karinio dalinio vadui, kad „leitenanto D.A.Mišovo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 339 straipsnio 1 dalyje, požymių – vengimas atlikti karinę tarnybą imituojant ligą ar kitais būdais“.

Įprastiniu metu už tokį atvejį galima gauti iki šešių mėnesių arešto, tačiau jei tai atsitinka „mobilizacijos ar karo padėties metu, karo metu arba ginkluoto konflikto ar kovinių veiksmų sąlygomis“, gresia nuo 5 iki 10 metų.

Nelegalus pabėgimas

Tuomet D.Mišovas nusprendė bėgti.

Gulėdamas ligoninėje leitenantas perskaitė straipsnį apie Pskovo gyventoją, kuris šių metų sausį pabėgo nuo karo į Latviją.

Nusprendęs pabėgti, karininkas, kuris vis dar buvo ligoninėje, pradėjo ieškoti galimybių, kaip tai padaryti: „Pirmiausia turėjau ištrūkti iš Rusijos. Buvau girdėjęs apie „Respublikos ordino“ organizaciją. Jauni karininkai man pasakojo, kad organizacijoje yra į pensiją išėję karininkai, kurie nusiteikę prieš Putiną ir į kuriuos galima kreiptis pagalbos. Aš jiems parašiau per „Telegram“, jie išklausė mano istoriją ir pasakė, kad padės. Jie pažadėjo viskuo pasirūpinti. Žmonės, kurie man padėjo, sudarė man maršrutą, kad nesusidurčiau su pasieniečiais.“

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./A. Bilotaitės vizitas į Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardą

BBC Rusijos tarnybai žinomos žmonių, padėjusių D.Mišovui kirsti sieną, pavardės, tačiau saugumo sumetimais jos nenurodomos.

Jau Europos Sąjungos teritorijoje jį pasitiko ir automobiliu nuvežė į Vilnių. „Tarsi kvėpavimas švariu, gaiviu oru, – taip jis apibūdina savo emocijas kirtus sieną. – Nes prieš tai jaučiau, kad mane spaudžia ši grėsmė. Kad galiu tiesiog sėsti į kalėjimą 10 metų. Būčiau atsidūręs kalėjime, jei būčiau pakliuvęs į pasieniečių rankas.“

Karininkas kol kas neturi jokių ateities planų, bet nebenori tarnauti jokioje kariuomenėje ir planuoja „susikurti naują gyvenimą, kažko mokytis“.

Jis supranta, kad jo legalizavimosi Europos Sąjungoje procesas nebus lengvas, tačiau apie tai galvoja taip: „Tarsi ir nebuvo didelio pasirinkimo. Arba eiti į karą, prieš kurį esu nusistatęs, ir daryti tai, kas prieštarauja mano sąžinei, arba sėsti į kalėjimą, arba bandyti ką nors daryti čia. Manau, kad geriau pabandyti čia. Net jei kas nors nepavyks, tai geriau nei toliau gyventi nuolatinėje grėsmėje Rusijoje.“