Pasak neurochirurgo, iš pradžių medikai nesitikėjo sėkmės, nes kovotoją iškart po sužeidimo ištiko koma.
„Anesteziologas primygtinai prašė: „Nagi, pabandykime ką nors padaryti...“ Tiesa, operaciją atlikau rizikuodamas, bet mes pabandėme... Veikėme aklai. Supratome, kad vyro galvoje įvyko katastrofa, tačiau negalėjome įvertinti jos masto. Operacija truko keturias valandas. Kartais nutrūkdavo elektros energijos tiekimas, kurią į bunkerį tiekė generatoriai. Taip pat turėjome deglus... Pakėlėme paciento kaulą, perpjovėme kietuosius smegenų dangalus. Dalis smegenų buvo sunaikinta – teko ją pašalinti. Pašalinome trečdalį dešiniojo pusrutulio, nes jis buvo negyvybingas, slėgis buvo nukritęs iki 50-0“, – interviu „Unian“ sakė Dmitrijus.
Pasak jo, kai ukrainiečiai pateko į nelaisvę, rusų medikai negalėjo patikėti, kad jūrų pėstininkas bunkeryje išgyveno tokią sunkią neurochirurginę operaciją: „Jie netgi kažkaip mus gerbė, kai suprato, kad tai tiesa.“
„Kai karys buvo nugabentas į Donecką, kritiškai vertinau jo galimybes gyventi. Kaip paaiškėjo, veltui. Dievas tikriausiai norėjo, kad jis išgyventų. Jis gerai pasveiko. Jis gali visiškai judėti rankomis ir kojomis. Jam nereikia jokios slaugos. Jo intelektui žala nepadaryta. Žinoma, vis dar yra tam tikrų koordinacijos, atminties ir dėmesio koncentracijos problemų, tačiau tai nėra didelė problema. Džiaugiuosi, kad viskas taip susiklostė“, – pridūrė D.Kubriakas.
