Sekmadienio vakarą paskelbtame kalėdiniame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „visi ukrainiečiai yra kartu. Mes visi kartu švenčiame Kalėdas. Tą pačią dieną, kaip viena didelė šeima, kaip viena tauta, kaip viena vieninga šalis“.
„Laikas prieš Kalėdas – ilgiausių metų naktų metas. Tačiau diena jau pradeda ilgėti, šviesa pradeda laimėti. Šviesa tampa vis stipresnė. Ir žingsnis po žingsnio, diena po dienos tamsa pralaimi“, – sakoma jo žinutėje socialiniame tinkle „Telegram“.
„Ir galiausiai tamsa pralaimi. Blogis pralaimi“, – pridūrė jis.
„Šiandien tai yra mūsų bendras tikslas, mūsų bendra svajonė. Ir būtent už tai šiandien meldžiamės bendrai. Už mūsų laisvę. Už mūsų pergalę. Už mūsų Ukrainą“, – sakė prezidentas.
Vienuose pietiniame Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje įsikūrusiuose maldos namuose žmonės meldėsi ir uždeginėjo žvakutes, o aukso spalvos drabužiais vilkintys šventikai rengėsi Kūčių pamaldoms eglutėmis ir prakartėle papuoštoje katedroje.
„Manome, kad Kalėdas tikrai turėtume švęsti su visu pasauliu, toli, toli nuo Maskvos. Man tai dabar nauja žinia“, – sakė maldos namuose sutikta Olena, kurios sūnus yra fronto linijos medikas.
„Tikrai norime švęsti naujai. Tai šventė su visa Ukraina, su mūsų nepriklausoma Ukraina. Mums tai labai svarbu“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Dauguma Rytų krikščioniškų bažnyčių naudoja Julijaus kalendorių, pagal kurį Kalėdos švenčiamos sausio 7 dieną, o ne Grigaliaus kalendorių, naudojamą kasdieniame gyvenime ir Vakarų bažnyčiose.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis liepą pasirašė įstatymą, kuriuo šventė perkeliama į gruodžio 25 dieną, sakydamas, kad tai leidžia ukrainiečiams „atsisakyti rusiško paveldo primesti Kalėdų šventimą sausio 7 dieną“.
Datos pakeitimas yra dalis veiksmų, kuriais nuo plataus masto invazijos pradžios siekiama panaikinti Rusijos ir Sovietų Sąjungos pėdsakus, pavyzdžiui, pervadinti gatves ir pašalinti tuos laikus menančius paminklus.
Ukrainos stačiatikių bažnyčia oficialiai atsiskyrė nuo Rusijos ortodoksų bažnyčios dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje.
„Turime prisijungti prie civilizuoto pasaulio“
Dėl politinės nesantaikos šventikai ir net ištisos parapijos atsitraukė nuo ištikimybės Maskvos patriarchatui, o naujoji Ukrainos stačiatikių bažnyčia sparčiai auga ir perėmė keletą su Rusijos bažnyčia susijusių pastatų. Šiuos žingsnius parėmė ir vyriausybė.
V. Zelenskio kalėdinis sveikinimas buvo nufilmuotas Kyjivo Pečorų lauros vienuolyne, kur valdžia siekia iškeldinti vienuolius iš su Rusija susijusios Bažnyčios.
Sekmadienį kalbinti ukrainiečiai išreiškė paramą Kalėdų datos pakeitimui.
„Norėjome palaikyti tai, kas dabar vyksta Ukrainoje. Juk pokyčiai visada yra sunkūs, o kai jie vyksta, reikia, kad juos palaikytų daugiau žmonių, kad įvyktų kažkas naujo“, – sakė bažnyčioje apsilankęs jaunuolis Denysas.
Tačiau jis buvo pasirengęs kompromisui.
„Galime švęsti ir [gruodžio] 25-ąją, ir [sausio] 7-ąją“, – sakė jis.
„Dabar daug mano draugų švenčia 25-ąją kartu su mumis, o 7-ąją – su savo tėvais“, – pasakojo vaikinas.
Vakariniame Lvivo mieste kariuomenės medikas Tarasas Kobza sakė, kad „turime prisijungti prie civilizuoto pasaulio“.
Tetiana, tradicinės muzikos grupės „Jahody“ dainininkė, pritarė: „Labai džiaugiuosi, kad pagaliau švenčiame Kūčias ir Kalėdas kartu su visu pasauliu. Tai tikrai šaunu.“
Ukrainos graikų katalikų bažnyčia taip pat nusprendė Kalėdų pamaldas rengti gruodžio 25 dieną.
Tačiau istoriškai su Rusija susijusi Ukrainos stačiatikių bažnyčia toliau laikosi nuostatos Kalėdas minėti sausio 7-ąją. Ši bažnyčia teigia, kad dėl karo nutraukė ryšius su Maskva, tačiau daugelis ukrainiečių į tokius pareiškimus žiūri skeptiškai.
Sovietų Sąjungoje buvo skatinamas ateizmas, o Kalėdų tradicijos, tokios kaip eglutės ir dovanos, buvo perkeltos į Naujųjų metų išvakares, kuri tapo tų laikų pagrindine švente.
Ukrainiečių šventinės tradicijos apima vakarienę Kūčių vakarą, kurios metu patiekiama 12 patiekalų be mėsos, įskaitant valgį iš įvairių grūdų, paskanintų medumi, vadinamą kutia (kūčia).
Žmonės, be kita ko, puošia namus įmantriais kviečių ryšulėliais, vadinamais diduch. Žiemos švenčių metu taip pat giedamos tradicinės giesmės ir nešiojamos žvaigždžių formos dekoracijos.