Komplekso kūrimo istorija
Kaip rašoma „Defence Express“, apie operatyvinės-taktinės raketos, kurios veikimo nuotolis siektų iki 500 km, sukūrimą Ukrainoje buvo kalbama nuo 1994 metų. Tuomet kuriama raketa vadinta „Borysfen“, manyta, kad šios raketos pakeis pasenusias sovietines raketas „Točka“ ir „Scud“, tačiau dėl kariuomenės mažinimo ir lėšų trūkumo ši idėja nesulaukė palaikymo nei iš politikų, nei iš kariškių.
Tačiau vėliau grįžta prie šios idėjos. 2007 m. Ukrainos gynybos ministerija ir „Južnoje“ konstruktorių biuras susitarė dėl techninės užduoties projekto, kuriuo buvo siekiama sukurti daugiafunkcinį operatyvinį-taktinį raketų kompleksą, pavadintą „Sapsan“. Tuo metu kalbėta apie 200 paleidimo įrenginių ir jiems skirtų raketų gamybą.
Projektą buvo planuojama užbaigti 2012 m. Tačiau 2009 m. Ukrainos gynybos ministerija prarado susidomėjimą ir nebenorėjo finansuoti šio projekto. Šįkart sutrukdė 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė.
Prie šio projekto vėl buvo grįžta 2011 m. pabaigoje, tačiau jo įgyvendinimui nebuvo skirta pinigų. Per septynerius metus raketų kūrimo programai buvo išleista apie 200 mln. grivinų (25–40 mln. JAV dolerių, atsižvelgiant į valiutų kursų svyravimus). Tačiau šių lėšų nė iš tolo neužteko, kad raketos būtų sukurtos, teigia „Defence Express“.
2013 m. Gynybos ministerija, kuriai vadovavo Pavlo Lebedevas, dabar įtariamas Ukrainos gynybinių pajėgumų mažinimu ir išdavyste, galiausiai nutraukė projekto finansavimą.
Jau prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, 2014 m. viduryje, „Južnoje“ projektavimo biuras inicijavo projekto atgaivinimą.
2021 m. vasarį tuometinis Ukrainos gynybos ministras Andrijus Taranas pareiškė, kad projektas yra parengtas daugiau kaip 80 proc., rašė „ArmiyaInform“. Tuomet A.Taranas paskelbė planus 2021 m. pasirašyti sutartį dėl pirmojo operatyvinės-taktinės raketų sistemos „Sapsan“ diviziono prototipo.
Kokioje stadijoje buvo „Sapsan“ projekto kūrimas, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nežinoma.
Valstybinio gynybos koncerno „Ukroboronprom“ spaudos tarnyba, atsakydama į LIGA.net užklausą 2022 m. vasarą, informavo, kad klausimas yra jautrus, ir detalių nepateikė, tačiau nurodė, kad projektas plėtojamas.
„Galėtume pasiekti Maskvą“
Praėjusiais metais pagalbos fondo „Sugrįžk gyvas“ vadovas Tarasas Čmutas komentare portalui LIGA.net „Sapsan“ projektą pavadino „didžiausiu praradimu“ karo ir dabartinių poreikių kontekste. Jo nuomone, šis raketų kompleksas turėjo būti Ukrainos strateginis ginklas, nes raketų veikimo nuotolis siektų iki 300–500 km.
„Ne kartą per paradus mūsiškiai parodydavo raketų kompleksus „Grom-2“, kitus galbūt perspektyvius jo variantus. Jei Ukrainos pajėgos savo arsenale turėtų tokius kompleksus – tarkime, 1 000 raketų – nebūtų jokių kovinių veiksmų, nes su šiais kompleksais būtų galima pasiekti Maskvą 500 km nuotoliu. Būtų galima pasiekti visus jų aerodromus, iš kurių kildavo bombonešiai arba raketos „Iskander“. Dėl kažkokių priežasčių ši programa jau daugelį metų nebuvo finansuojama...“, – televizijos „5 kanalas“ eteryje 2022 m. liepą sakė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
Šio komplekso raketos buvo suprojektuotos taip, kad būtų labai tikslios.
2018 m. komplekso kūrėjai leidiniui „Defence Express“ sakė, kad kalbama apie nuokrypį nuo taikinio per nulį ar du metrus. Jie teigė, kad prie šio projekto dirbo geriausi Ukrainos matematikai.
„Defence Express“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Zhurecas šias sistemas palygino su priešo ginklais – Rusijos raketų sistema „Iskander“. Jis paaiškino, kad ukrainiečių kūrinys yra geresnis: eksportuojamoje „Iskander“ versijoje įrengta optinė taikinio paieškos galvutė, o pati raketa nuo taikinio nukrypsta 5–10 m atstumu.
Televizijos kanalo ICTV ekspertai vadina šios sistemos raketas „savo sukurtomis ATACMS“. Amerikietiškų ATACMS raketų veikimo nuotolis yra apie 300 km, o šie ginklai vadinami keičiančiais žaidimo taisykles. Ukraina, kaip sausį pranešė Prezidento kanceliarija, aktyviai derasi dėl šių raketų įsigijimo, tačiau kol kas JAV nepriėmė politinio sprendimo perduoti ATACMS Ukrainos kariuomenei ir tiekia Ukrainai GMLRS raketas, kurių veikimo nuotolis yra iki 80 km.
Dabartinis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sausio mėnesį išreiškė nuomonę, kad diskusijos dėl ATACMS tiekimo Ukrainai baigsis sėkmingai ir pridūrė: „Mano supratimu, viskas, kas neįmanoma, ateityje yra įmanoma. Mes rasime kitą sprendimą smogti priešui dideliu atstumu. Su partneriais apie tai irgi kalbamės.“
Ar Ukraina jau naudojo mūšio lauke raketas „Grom-2“?
Kol kas negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad Ukraina jau naudojo mūšio lauke raketas „Grom-2“. Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas rugsėjį sakė, kad ginkluotosios pajėgos atliko „keletą sėkmingų raketinių smūgių priešo oro bazėms Kryme, pirmiausia Sakų aerodromui“, tačiau nenurodė, kokie ginklai buvo panaudoti. Sprogimai šiame aerodrome įvyko rugpjūčio 9 d.
JAV laikraštis „The New York Times“, remdamasis aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnu, susipažinusiu su situacija, tuomet rašė, kad tai buvo smogta Ukrainos gamybos ginklais.
Kovo 30 d. ir balandžio 9 d. Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pranešė apie numuštas tokias raketas, tačiau Rusijos gynybos ministerija yra nepatikimas šaltinis.
Karo istorikas ir analitikas Michailas Žirochovas, komentuodamas „BBC News Ukraine“ kovo 30 d. nuskambėjusį I.Konašenkovo pranešimą apie tariamai numuštą raketą, skeptiškai vertino hipotezę, kad Ukrainos kariuomenė galėjo naudoti „Grom-2“ „neaišku, į kokius taikinius“.
2023 m. kovo 6 d. interviu portalui LIGA.net gynybos ministras O.Reznikovas teigė, kad 2023 m. Ukraina gali „nustebinti“ rusų okupantus „Sapsan“ raketomis.
„Manau, kad tai labai reali galimybė. Pavadinčiau tai planu. Neseniai asmeniškai buvau gamybos įmonėje ir apžiūrėjau atskirus šios programos elementus, todėl esu optimistiškai nusiteikęs ir dėl šio plano įgyvendinimo“, – sakė jis.
Balandžio 8 d. laikinai okupuotame Kryme, pusiasalio pietrytinėje pakrantėje esančiame Feodosijos mieste (administracinė siena su Chersono sritimi yra maždaug už 180 km, tačiau tai yra okupuota regiono dalis, o nuo okupantų išlaisvintas Chersonas – beveik už 280 km), įvyko sprogimai. Okupantai teigė, kad priešlėktuvinė gynyba numušė raketą, paleistą „iš Ukrainos pusės“.
Leidinys „Krymskij veter“ pranešė, raketos buvo dvi ir viena iš jų pataikė į taikinį, sunaikindama Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemą S-300.
Rusijos okupantai „labai domisi Ukrainos raketų sistemomis ir tai suprantama“, pažymi „BBC News Ukraine“. Ukrainos teisėsaugininkų teigimu, „Sapsan“ projektu domisi Rusijos specialiosios tarnybos. Rugsėjį Ukrainos teisėsauga suėmė Dnipro „Južnoje“ projektavimo biuro inžinierę, kuri įtariama dirbusi Rusijai ir perdavusi okupantams informaciją apie „Sapsan“ ir kitus raketų projektus.
