„Mes matėme, kaip vyksta rinkimai nuo pat ryto, nuo 8 val. Nepaisant daugybės smulkių pažeidimų, tauta ateina pati apsispręsti, daugybė kandidatų, daugybė partijų. Ir vaizdas tikrai sukrečiantis, kai žmonės patys ramiai balsuoja, partijų atstovai stebi, visuomeninių judėjimų atstovai stebi, komisijos tikrai nepriklausomos ir daugelis žmonių tikrai ateina laisvai savo valia“, – BNS savo stebėjimų įspūdžiais dalijosi E.Zingeris.
E.Zingeris yra paskirtas rinkimus Ukrainoje stebinčios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovu.
Rinkėjų aktyvumas likus trims valandoms iki balsavimo pabaigos, pasak parlamentaro, nebuvo labai didelis, iki 14 val. daugelyje aplankytų apylinkių buvo tik 25 – 30 proc. aktyvumas.
Sekmadienio vakarą E.Zingeris buvo nuvykęs į Mitnicos kaimą Kijevo apskrityje ir sakė, jog kaimiškose apylinkėse rinkimai vyksta taip pat sklandžiai, įvairių partijų, organizacijų stebėtojai neaplenkia ir atokesnių provincijos vietų.
„Rinkimai atrodo brandžiai, veikia viešumas, į viešumą patenka viskas, žurnalistų, televizijų kamerų mačiau net kaimuose ir įvairų partijų atstovų taip pat. Manau, kad šį rinkimų procesą falsifikuoti yra ne tiek daug galimybių ir egzistuoja savikontrolė – partijos kontroliuoja partijas, tarp jų vyksta tikrų tikriausios rungtynės“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis pabrėžė, jog tai pirmieji vietiniai rinkimai po to, kai žlugo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus režimas.
„Tokių masinių pažeidimų, kokių buvo dar V.Janukovičiaus laikais, tikai nėra ir šalis juda europinių standartų linkme“, – teigė E.Zingeris.
„Po mano matytų Baltarusijos prezidento rinkimų prieš dvi savaites, kur dar yra daug įtampos, išgąsčio, čia nėra jokios baimės, ukrainiečiai yra laisvi žmonės, tokie kaip mes“, – pasakojo parlamentaras.
Dėl partijų dalyvaujančių rinkimuose gausos bei pačios šalies dydžio, rezultatų skaičiavimas, pasak E.Zingerio gali gerokai užtrukti.
„Vienas, taip vadinamas „rausvasis“ sąrašas – rinkimų į miestų merus, antras sąrašas – partijų, kurios sudarys miestų tarybas. Partijos sąrašų viršuje yra ne partijos vadovas, o vietinis žinomas tos partijos atstovas. Skirtingai nei pas mus, tie, kurie peržengia 5 procentų ribą, po lygiai pasiskirsto tų balsus, kurie nepraeina 5 procentų ribos. Manau, šis skaičiavimas bus labai ilgas, kadangi jis yra labai komplikuotas. Tai ne keli kandidatai į prezidentus, čia yra daugybė – keli šimtai tūkstančių kandidatų į dešimtis tūkstančių vietų savivaldybių tarybose ir savivaldybių vadovų postuose“, – rinkimų sudėtingumą aiškino parlamentaras.
Ukrainos gyventojai, E.Zingerio vertinimu, viena vertus yra ir pakylėti, tačiau aiškiai juntamas ir nusivylimas bei nuovargis dėl labai sudėtingos ekonominės padėties.
Ukrainos gyventojai, E.Zingerio vertinimu, viena vertus yra ir pakylėti, tačiau aiškiai juntamas ir nusivylimas bei nuovargis dėl labai sudėtingos ekonominės padėties.
„Ne kaip rinkimų stebėtojas, tiesiog kaip pilietis sakau, kad žmonės čia yra ir pakylėti, ir paniurę: demokratijos prasme – pakilūs, bet dėl juodo ekonomikos debesies – paniurę. Tik ką kalbėjau su vienos apygardos rinkimų komisijos pirmininke, kuri yra medicinos sesuo, jos atlyginimas yra 75 doleriai per mėnesį. Ji sakė, kad jei taip toliau bus su ekonomika, tai ji tikrai daugiau nesiims vadovavimo rinkimų komisijai, nedalyvaus rinkimuose“, – pasakojo parlamentaras.
„Ar žmonės nusisuks nuo Maidano? Nuo tų partijų, kurios atkūrė demokratiją, atkūrė Europos kelią – dabar ne, bet po kelerių metų, jei taip toliau tęsis su ekonomika, ko gero, gali būti ir taip“, – pridūrė E.Zingeris.
Iš viso per šiuos Ukrainos savivaldos rinkimus renkami 358 miestų merai, juose iš viso varžosi 132 partijos.
Pirmą kartą per Ukrainos istoriją miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 90 tūkst. rinkėjų, rinkimai vyks dviem ratais, jeigu pirmajame nė vienas iš kandidatų negaus 50 proc. balsų. Tokių miestų, preliminariais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, yra maždaug 38; pirmiausia tai yra Kijevas ir sričių centrai.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos visuose Kijevo administruojamuose regionuose. Tačiau rinkimų pradžią aptemdė balsavimo atšaukimas strateginę reikšmę turinčiame Mariupolyje, įtarus, jog čia būta rimtų pažeidimų spausdinant balsavimo biuletenius.
