V.Zelenskis taip pat pavedė ministrų kabinetui užtikrinti pirmalaikių parlamento rinkimų finansavimą.
Rinkimai į Aukščiausiąją Radą turėjo įvykti šių metų rudenį.
Naujasis prezidentas savo inauguracijos kalboje, pirmadienį pasakytoje iš Aukščiausiosios Rados tribūnos, pareiškė paleidžiantis parlamentą. Jis paragino deputatus priimti virtinę įstatymų, taip pat ir dėl parlamentarų neliečiamybės panaikinimo, priimti Rinkimų kodeksą ir „padaryti atvirus sąrašus“.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad tam deputatams skiria du mėnesius.
Antradienį įvyko prieš parlamento paleidimą būtinos valstybės vadovo konsultacijos su parlamento ir jo frakcijų bei grupių lyderiais. Tos pačios dienos vakarą prezidento interneto svetainėje atsirado įsakas pirma laiko paleisti Aukščiausiąją Radą ir liepos 21-ąją surengti pirmalaikius rinkimus. Įsakas įsigalioja jo publikavimo oficialiojoje spaudoje dieną.
Kaip nurodė V.Zelenskis, pagrindinis Aukščiausiosios Rados paleidimo argumentas yra labai mažas piliečių pasitikėjimas šia institucija, o juridinis pagrindas yra – kad nuo 2016 metų parlamente nebuvo koalicijos.
Praktiškai visos frakcijos deklaravo pasirengimą dalyvauti pirmalaikiuose rinkimuose, bet „Petro Porošenkos blokas“, „Liaudies fronto“, Oleho Liaško Radikaliosios partijos frakcijos parlamento paleidimą laiko nekonstituciniu.
Partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“), susivienijimo „Samopomič“ („Savipagalba“), „Opozicinio bloko“ frakcijos šį prezidento sprendimą palaikė.
Oleho Liaško Radikaliosios partijos frakcija inicijavo parlamentarų parašų rinkimą po kreipimusi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento įsako paleisti parlamentą. Nekonstituciniu įsaką taip pat paskelbė Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.
Trečiadienį V.Zelenskio siūlymu buvo sušauktas neeilinis Aukščiausiosios Rados posėdis dėl rinkimų ir viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimų. Tačiau parlamentarai atsisakė įtraukti į darbotvarkę atitinkamus projektus. A.Parubijus užbaigė posėdį, o kitas posėdis įvyks gegužės 28-ąją.
Prezidento įstatymų projektuose buvo numatyta proporcinė sistema pagal nereitinguojamus sąrašus ir patekimo į parlamentą „slenksčio“ sumažinimas nuo dabartinių 5 iki 3 procentų.
Vakare savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ V.Zelenskis parašė: „Seni politikai pasirinko seną sistemą, nes tik ji suteikia jiems šansą pratęsti politinį gyvenimą. Jie tikisi už pinigus ir grikius vėl pralįsti į Aukščiausiąją Radą. Bet aš įsitikinęs, kad jie klysta. Ir net mažoritarinėse apygardose jūs išrinksite naujus politikus, galinčius pakeisti šalį ne žodžiais, o iš tikrųjų.“
Dabartinė, aštuntojo šaukimo Aukščiausioji Rada buvo išrinkta pagal mišrią sistemą. Į parlamentą pagal proporcinę sistemą pateko šešių politinių partijų atstovai, o pagal mažoritarinę – keturių. Parlamente taip pat dirba 96 nepriklausomi deputatai.
