Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie sprendimą įvesti karo padėtį aneksuotose Ukrainos Chersono, Zaporižios, Luhansko ir Donecko srityse
- Prestižinė Europos Parlamento Andrejaus Sacharovo premija už minties laisvę trečiadienį atiteko ukrainiečių tautai, besipriešinančiai Rusijos invazijai
- Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas trečiadienį pranešė, kad apie 50 Maskvos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės Pietų Ukrainoje darbuotojų laikomi Rusijos nelaisvėje
- Izraelis nesiųs ginklų Ukrainai, trečiadienį sakė izraeliečių gynybos ministras Benny Gantzas. Jo pareiškimas pasirodė dvi dienos po Rusijos įspėjimo, kad Izraelio veiksmai siekiant pastiprinti Kyjivo pajėgas smarkiai pakenktų santykiams
- Ukraina pranešė, kad jos kariuomenė kiek daugiau nei per mėnesį numušė 223 Irane pagamintus dronus
Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Baltieji rūmai patvirtino Irano kariškių buvimą okupuotame Kryme
00:18
Rusija naudoja Irano bepiločius orlaivius smūgiams Ukrainoje, o Irano specialistai buvo atvykę į laikinai okupuoto Krymo teritoriją padėti Rusijos kariuomenei, pareiškė JAV Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.
J.Kirby patvirtino, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irano dronus, o Irano kariai Kryme padėjo Rusijos kariams juos eksploatuoti. Jis patikslino, kad tai buvo instruktoriai, kurie teikė techninę pagalbą paleidžiant Irano bepiločius orlaivius-kamikadzes.
„Teheranas dabar tiesiogiai dalyvauja „ant žemės“ (kare Ukrainoje – red.), taip pat tiekia ginklus, kuriais smogiama civiliams gyventojams ir civilinei infrastruktūrai Ukrainoje“, – sakė J.Kirby.
Trečiadienį laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad Iranas pasiuntė instruktorius į okupuotą Krymą, kad šie padėtų rusams įveikti problemas, susijusias su iš Teherano įsigytais bepiločiais orlaiviais.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Iranas, tiekdamas ginklus Rusijai, prisideda prie agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainos teritorijoje. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai vykdyti terorą prieš ukrainiečius.
Rusijos primesta Chersono valdžia sako evakavusi 15 tūkst. žmonių
22:11
Maskvos primesta Pietų Ukrainos Chersono srities valdžia ketvirtadienį pareiškė, kad, ukrainiečių pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, iš srities teritorijos, kurią Rusija skelbiasi aneksavusi, buvo evakuota apie 15 tūkst. žmonių.
„Chersono srities vadovybės rekomendacijos [evakuotis] paklausė apie 15 tūkst. žmonių“, – platformoje „Telegram“ parašė Maskvos primestos Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.
Jis paragino žmones persikelti į kairįjį Dnipro upės krantą, kur, anot jo, yra saugu, ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti autobusų kolona.
Apie vadinamosios evakuacijos pradžią Maskvos primesta Chersono valdžia paskelbė trečiadienį. Kyjivas šias priemones pasmerkė kaip Ukrainos civilių „deportaciją“ į Rusiją.
Tačiau K.Stremousovas paragino Chersono gyventojus laikytis Maskvos remiamos evakuacijos nurodymų.
„Suteikite kariuomenei šansą padaryti tai, ką ji turi padaryti“, – pareiškė jis ir patikino, kad Rusijos kariuomenė nepraras Chersono.
„Atminkite, niekas neketina atsisakyti Chersono“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė karo padėtį keturiose Ukrainos srityse, kurias jis skelbiasi aneksavęs: Chersono, Zaporižios, Luhansko ir Donecko.
V.Zelenskis: rusai užminavo Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir planuoja istorinę katastrofą
21:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Vadovų Taryboje, pareiškė, kad rusai užminavo Kachovkos hidroelektrinės, esančios Chersono srityje, užtvanką bei agregatus ir planuoja surengti teroro išpuolį su svetima vėliava.
„Rusija sąmoningai sudaro prielaidas didelio masto katastrofai Ukrainos pietuose. Turime informacijos, kad rusų teroristai užminavo Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir agregatus.
Tai vienas iš pagrindinių energetikos įrenginių. Šios hidroelektrinės užtvanka sulaiko apie 18 milijonų kubinių metrų vandens. Jei rusų teroristai susprogdins šią užtvanką, daugiau kaip 80 gyvenviečių, įskaitant Chersoną, atsidurs staigaus užtvindymo zonoje. Gali nukentėti šimtai tūkstančių žmonių“, – sakė V.Zelenskis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Putinas apsilankė mobilizuotų karių mokymo centre
18:45 Atnaujinta 19:43
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą po dalinės mobilizacijos paskelbimo apsilankė viename iš mobilizuotų rusų mokymo centrų.
Rusijos valstybinės televizijos transliuotame reportaže matyti, kaip V.Putinas lankosi šaudymo centre Riazanės srityje į pietryčius nuo Maskvos.
Juodu kostiumu vilkėjęs Rusijos prezidentas paleido kelis šūvius iš naujai sukurto snaiperio šautuvo ir spaudė rankas kariškiams.
Reportaže taip pat matyti, kaip jis kalbasi su kariškiais ir linki jiems „sėkmės“.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros pranešė, kad vyriausiasis kariuomenės vadas „stebėjo praktinius užsiėmimus“, įskaitant „taktinį, ugnies, inžinerinį ir medicininį rengimą“.
V.Putiną lydėjęs gynybos ministras Sergejus Šoigu prezidentui pateikė naujausią informaciją apie mobilizuotųjų mokymą, nurodė agentūros.
Gynybos ministerija pranešė, jog nuo tada, kai V.Putinas rugsėjo 21 dieną paskelbė dalinę mobilizaciją, į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuota daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.
Šia mobilizacija Kremlius siekia sustiprinti savo pajėgas Ukrainoje, kur jos patyrė nemažai pralaimėjimų.
G.Nausėda abejoja, kad ES pavyktų lengvai susitarti dėl specialiojo tribunolo Rusijai
17:55
Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad Europos Sąjungos šalys galėtų lengvai susitarti įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.
„Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė šalies vadovas.
Anot jo, tarp Bendrijos narių yra „tam tikrų abejonių, kad specialiojo tribunolo institutas gali būti pritaikytas tam tikriems praeities įvykiams“.
„Ir tie įvykiai buvo tiek Jugoslavijoje, tiek Malyje, tiek kitose pasaulio vietose. Mano nuomone, tokie nuogąstavimai yra neteisingi, nes tai buvo visiškai kitokio pobūdžio operacijos, bet, vis dėlto, su tokiais argumentais reikės ginčytis“, – kalbėjo prezidentas.
Baltijos šalių diplomatijos vadovai praėjusią savaitę paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.
Lietuva nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ragina tarptautinę bendruomenę įkurti tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus.
Kalbėdamas apie Bendrijos paramą karo draskomai Ukrainai, G.Nausėda teigė, jog labiausiai šaliai reikia oro gynybos sistemų.
„Kokiu būdu, iš kokių šalių, net kokios rūšies oro gynybos sistemos – šiandien tai yra antrinis klausimas. Svarbiausia, kad jie turėtų realiai veikiančias oro gynybos sistemas. Matome iš naujausių Rusijos pastangų, kad jie ketina toliau eskaluoti situaciją ir priversti Ukrainą priklaupti ant kelių“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Lietuva pasisako ir už devintąjį sankcijų paketą, kurį Bendrija turi parengti „kaip galima greičiau“.
„Sankcijos turi būti taikomos už labai konkrečius veiksmus, kuriuos Rusija toliau negailestingai atlieka Ukrainos teritorijoje, ji turi jausti tų veiksmų pasekmes“, – tvirtino G.Nausėda.
Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė anksčiau spalį.
ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.
Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.
Be kita ko, Bendriją šią savaitę sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 tūkst. Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų.
Iranas neigia siunčiąs ginklus Rusijai karui prieš Ukrainą
16:43 Atnaujinta 17:34
Irano diplomatijos vadovas ketvirtadienį paneigė, jogTeheranas planuoja siųsti raketas Rusijai, kad jos būtų panaudotos kare Ukrainoje – toks kaltinimas nuskambėjo keliuose žiniasklaidos pranešimuose.
Toks iraniečių užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano pareiškimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga paskelbė sankcijas trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai.
Sankcijos pritaikytos Irano dronų gamintojai „Shahed Aviation Industries“, Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkui generolui majorui Mohammadui Hosseinui Bagheri, logistikos pareigūnui generolui Sayedui Hojatollah Qureishi ir Revoliucinės gvardijos Bepiločių skraidančių aparatų štabo viršininkui brigados generolui Saeedui Aghajani.
Ukraina ketvirtadienį palankiai įvertino šias sankcijas.
„Sveikinu ES greitus veiksmus po mano pirmadienio raginimo įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai žudyti ukrainiečius ir kenkia mūsų energetikos infrastruktūrai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis JAV ir sąjungininkų saugumo pareigūnais, sekmadienį pranešė, kad Teheranas taip pat planuoja Rusijai siųsti iranietiškų raketų „žemė-žemė“.
„Per pokalbį telefonu su (ES užsienio politikos vadovu) Josepu Borrelliu jam pasakiau, kad mūsų politika... yra tokia, kad mes nepritariame karui ir jo eskalavimui Ukrainoje“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Irano užsienio reikalų ministras.
„Kaltinimas dėl iraietiškų raketų siuntimo į Rusiją, kad jos būtų panaudotos prieš Ukrainą, yra nepagrįstas“, – tvirtino jis.
H.Amiras-Abdollahianas pridūrė, kad „mes bendradarbiaujame su Rusija gynybos srityje, tačiau, be abejonės, ginklų ir dronų siuntimas [karui] prieš Ukrainą nėra mūsų politika“.
Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Rusijai.
Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Vakarai siekia daryti „spaudimą“ Teheranui, kaltindami Maskvą, kad ji Ukrainoje naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius.
Ukraina apkaltino Rusiją panaudojus keturis Irane pagamintus dronus per Kyjivo bombardavimą pirmadienį ir sakė, kad ukrainiečių oro gynyba nuo rugsėjo vidurio iš viso numušė 223 iranietiškus bepiločius orlaivius.
Generalinis štabas: išlieka puolimo iš Baltarusijos teritorijos grėsmė
16:32 Atnaujinta 19:42
Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad vis daugiau priešiškų Minsko ir Maskvos pareiškimų ir bendrų pajėgų dislokavimas rodo „didėjančią“ grėsmę, kad Rusija pradės puolimą iš Baltarusijos.
„Rusijos ir Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės agresyvi retorika stiprėja... Auga grėsmė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atnaujins puolimą šiauriniame fronte“, – per spaudos konferenciją sakė Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.
Jis tai pareiškė po to, kai praėjusią savaitę buvo paskelbta apie kuriamas naujas bendras Minsko ir Maskvos pajėgos, kurioms esą pavesta ginti Baltarusijos sienas.
Puolimas, pasak O.Hromovo, gali būti pradėtas „į vakarus nuo Baltarusijos sienos, siekiant nukirsti pagrindines logistikos arterijas, kuriomis Ukrainai tiekiami ginklai ir karinė įranga“ iš šalių, esančių į vakarus nuo Ukrainos. Tarp tokių šalių yra ir Lenkija.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) išplatino pareiškimą, kuriame, kaip praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“, nurodė, jog „kone kasdien mes matome intensyvėjančią žvalgybinę veiklą iš Ukrainos teritorijos ir bandymus pažeisti Baltarusijos oro erdvę“.
Minskas pirmadienį pareiškė, kad kuriant naujas bendras pajėgas, Baltarusijoje bus dislokuota iki 9 tūkst. Rusijos karių ir apie 170 tankų.
Baltarusija tvirtina, kad šios pajėgos vykdys išskirtinai gynybines funkcijas ir gins šalies sienas.
Tačiau ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai įvykusiame Didžiojo septyneto (G-7) susitikime apkaltino Rusiją bandant „tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į šį karą“.
Ukraina sveikina ES sankcijas Iranui dėl dronų
16:24
Ukraina ketvirtadienį palankiai įvertino Europos Sąjungos sankcijas trims generolams ir vienai ginklų bendrovei, tiekiančiai Rusijai iranietiškus dronus, kurie, Kyjivo teigimu, buvo naudojami smūgiams Ukrainoje.
„Sveikinu ES greitus veiksmus po mano pirmadienio raginimo įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai žudyti ukrainiečius ir kenkia mūsų energetikos infrastruktūrai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – kiek anksčiau „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.
Irano dronų gamintojos „Shahed Aviation Industries“ ir trijų aukščiausio rango Irano karininkų pavardės buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.
Sankcijos pritaikytos Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkui generolui majorui Mohammadui Hosseinui Bagheri, logistikos pareigūnui generolui Sayedui Hojatollah Qureishi ir Revoliucinės gvardijos Bepiločių skraidančių aparatų štabo viršininkui brigados generolui Saeedui Aghajani.
„ES taip pat pasirengusi išplėsti šias sankcijas ir taikyti jas dar keturiems Irano subjektams, jau figūravusiems ankstesniame sankcijų sąraše“, – nurodoma ES pirmininkaujančios Čekijos pranešime.
Ukraina apkaltino Rusiją panaudojus keturis Irane pagamintus dronus per Kyjivo bombardavimą pirmadienį ir sakė, kad ukrainiečių oro gynyba nuo rugsėjo vidurio iš viso numušė 223 iranietiškus bepiločius orlaivius.
Kremlius tvirtina nežinantis, kad jo kariuomenė naudotų Ukrainoje iranietiškus dronus, o Teheranas pareiškė, jog teiginiai, kad jis tiekia ginklus Rusijai, „neturi pagrindo“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai siekia daryti „spaudimą“ Teheranui, kaltindami Maskvą, kad ji Ukrainoje naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, vadovaujantis ketvirtadienį prasidedančiam ES lyderių susitikimui Briuselyje, sveikino sankcijas.
„Imamės greitų veiksmų prieš Iraną, remiantį Rusijos karą Ukrainoje“, – sakė jis.
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala sakė, kad sankcijos yra nukreiptos „prieš dronus gaminančius ir tiekiančius asmenis ir subjektus“.
„Tai mūsų aiškus atsakas Irano režimui, tiekiančiam Rusijai dronus, jos naudojamus nekaltiems Ukrainos piliečiams žudyti“, – sakė jis.
Į Baltarusijos karinę bazę pasienyje su Ukraina permetama technika ir raketos
15:22
Žiabrovkos karinėje aviacijos bazėje netoli Gomelio Baltarusijoje, pasienyje su Ukraina, per pastaruosius du mėnesius atsirado daugiau karinių sunkvežimių ir padidėjo karinio miestelio teritorija. Tai, pasak „Radio Svoboda“ Baltarusijos tarnybos, liudija JAV bendrovės „Planet Labs“ pateiktos palydovinės nuotraukos.
Viena palydovinė nuotrauka virš aerodromo buvo padaryta rugpjūčio 24 d., o kita – spalio 16 d. Vėlesnėje nuotraukoje, pasak leidinio, matyti priešlėktuvinės raketų sistemos S-300 ir S-400, taip pat traukinys, vežantis degalus.
Nuotraukoje taip pat aiškiai matyti, kad šiaurinėje aerodromo dalyje atsirado smėlio pylimai. „Radio Svoboda“ pažymi, kad kituose kariniuose daliniuose ant panašių pylimų įrengiamos radarų stotys, naudojamos taikiniams atpažinti ir raketoms nukreipti.
Spalio 17 d. Baltarusijos laikraštis „Naša Niva“ pranešė, kad visoje Baltarusijoje „gaunami signalai, jog vyrai gauna šaukimus atvykti į karinį komisariatą“.
Pasak laikraščio, vykdant „paslėptą mobilizaciją“ eiliniams siūloma persikvalifikuoti ir tapti leitenantais – būrių vadais.
Spalio 18 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Baltarusija „prisidengdama mokymais vykdo slaptą mobilizaciją“ ir rengia priešlėktuvinių raketų sistemų operatorius bei tankų įgulas.
