Rusijos primesta Chersono valdžia sako evakavusi 15 tūkst. žmonių

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Rusija naudoja Irano bepiločius orlaivius smūgiams Ukrainoje, o Irano specialistai buvo atvykę į laikinai okupuoto Krymo teritoriją padėti Rusijos kariuomenei, pareiškė JAV Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

J.Kirby patvirtino, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irano dronus, o Irano kariai Kryme padėjo Rusijos kariams juos eksploatuoti. Jis patikslino, kad tai buvo instruktoriai, kurie teikė techninę pagalbą paleidžiant Irano bepiločius orlaivius-kamikadzes.

„Teheranas dabar tiesiogiai dalyvauja „ant žemės“ (kare Ukrainoje – red.), taip pat tiekia ginklus, kuriais smogiama civiliams gyventojams ir civilinei infrastruktūrai Ukrainoje“, – sakė J.Kirby.

Trečiadienį laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad Iranas pasiuntė instruktorius į okupuotą Krymą, kad šie padėtų rusams įveikti problemas, susijusias su iš Teherano įsigytais bepiločiais orlaiviais.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Iranas, tiekdamas ginklus Rusijai, prisideda prie agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainos teritorijoje. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai vykdyti terorą prieš ukrainiečius.

Maskvos primesta Pietų Ukrainos Chersono srities valdžia ketvirtadienį pareiškė, kad, ukrainiečių pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, iš srities teritorijos, kurią Rusija skelbiasi aneksavusi, buvo evakuota apie 15 tūkst. žmonių.

„Chersono srities vadovybės rekomendacijos [evakuotis] paklausė apie 15 tūkst. žmonių“, – platformoje „Telegram“ parašė Maskvos primestos Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.

Jis paragino žmones persikelti į kairįjį Dnipro upės krantą, kur, anot jo, yra saugu, ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti autobusų kolona.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Civilių išvežimas iš Chersono

Apie vadinamosios evakuacijos pradžią Maskvos primesta Chersono valdžia paskelbė trečiadienį. Kyjivas šias priemones pasmerkė kaip Ukrainos civilių „deportaciją“ į Rusiją.

Tačiau K.Stremousovas paragino Chersono gyventojus laikytis Maskvos remiamos evakuacijos nurodymų.

„Suteikite kariuomenei šansą padaryti tai, ką ji turi padaryti“, – pareiškė jis ir patikino, kad Rusijos kariuomenė nepraras Chersono.

„Atminkite, niekas neketina atsisakyti Chersono“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė karo padėtį keturiose Ukrainos srityse, kurias jis skelbiasi aneksavęs: Chersono, Zaporižios, Luhansko ir Donecko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Vadovų Taryboje, pareiškė, kad rusai užminavo Kachovkos hidroelektrinės, esančios Chersono srityje, užtvanką bei agregatus ir planuoja surengti teroro išpuolį su svetima vėliava.

„Rusija sąmoningai sudaro prielaidas didelio masto katastrofai Ukrainos pietuose. Turime informacijos, kad rusų teroristai užminavo Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir agregatus.

Wikipedia.org nuotr./Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Tai vienas iš pagrindinių energetikos įrenginių. Šios hidroelektrinės užtvanka sulaiko apie 18 milijonų kubinių metrų vandens. Jei rusų teroristai susprogdins šią užtvanką, daugiau kaip 80 gyvenviečių, įskaitant Chersoną, atsidurs staigaus užtvindymo zonoje. Gali nukentėti šimtai tūkstančių žmonių“, – sakė V.Zelenskis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad Europos Sąjungos šalys galėtų lengvai susitarti įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

„Negaliu pažadėti, kad kai kurių valstybių siūlomas specialaus tribunolo institutas jau šiandien bus įgyvendintas“, – žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė šalies vadovas.

Anot jo, tarp Bendrijos narių yra „tam tikrų abejonių, kad specialiojo tribunolo institutas gali būti pritaikytas tam tikriems praeities įvykiams“.

„Ir tie įvykiai buvo tiek Jugoslavijoje, tiek Malyje, tiek kitose pasaulio vietose. Mano nuomone, tokie nuogąstavimai yra neteisingi, nes tai buvo visiškai kitokio pobūdžio operacijos, bet, vis dėlto, su tokiais argumentais reikės ginčytis“, – kalbėjo prezidentas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Baltijos šalių diplomatijos vadovai praėjusią savaitę paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.

Lietuva nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ragina tarptautinę bendruomenę įkurti tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus.

Kalbėdamas apie Bendrijos paramą karo draskomai Ukrainai, G.Nausėda teigė, jog labiausiai šaliai reikia oro gynybos sistemų.

„Kokiu būdu, iš kokių šalių, net kokios rūšies oro gynybos sistemos – šiandien tai yra antrinis klausimas. Svarbiausia, kad jie turėtų realiai veikiančias oro gynybos sistemas. Matome iš naujausių Rusijos pastangų, kad jie ketina toliau eskaluoti situaciją ir priversti Ukrainą priklaupti ant kelių“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Lietuva pasisako ir už devintąjį sankcijų paketą, kurį Bendrija turi parengti „kaip galima greičiau“.

„Sankcijos turi būti taikomos už labai konkrečius veiksmus, kuriuos Rusija toliau negailestingai atlieka Ukrainos teritorijoje, ji turi jausti tų veiksmų pasekmes“, – tvirtino G.Nausėda.

Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė anksčiau spalį.

ES „juodąjį“ sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.

Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Be kita ko, Bendriją šią savaitę sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 tūkst. Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų.

Irano diplomatijos vadovas ketvirtadienį paneigė, jogTeheranas planuoja siųsti raketas Rusijai, kad jos būtų panaudotos kare Ukrainoje – toks kaltinimas nuskambėjo keliuose žiniasklaidos pranešimuose.

Toks iraniečių užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano pareiškimas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Europos Sąjunga paskelbė sankcijas trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai.

Sankcijos pritaikytos Irano dronų gamintojai „Shahed Aviation Industries“, Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkui generolui majorui Mohammadui Hosseinui Bagheri, logistikos pareigūnui generolui Sayedui Hojatollah Qureishi ir Revoliucinės gvardijos Bepiločių skraidančių aparatų štabo viršininkui brigados generolui Saeedui Aghajani.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Ukraina ketvirtadienį palankiai įvertino šias sankcijas.

„Sveikinu ES greitus veiksmus po mano pirmadienio raginimo įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai žudyti ukrainiečius ir kenkia mūsų energetikos infrastruktūrai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis JAV ir sąjungininkų saugumo pareigūnais, sekmadienį pranešė, kad Teheranas taip pat planuoja Rusijai siųsti iranietiškų raketų „žemė-žemė“.

„Per pokalbį telefonu su (ES užsienio politikos vadovu) Josepu Borrelliu jam pasakiau, kad mūsų politika... yra tokia, kad mes nepritariame karui ir jo eskalavimui Ukrainoje“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Irano užsienio reikalų ministras.

„Kaltinimas dėl iraietiškų raketų siuntimo į Rusiją, kad jos būtų panaudotos prieš Ukrainą, yra nepagrįstas“, – tvirtino jis.

H.Amiras-Abdollahianas pridūrė, kad „mes bendradarbiaujame su Rusija gynybos srityje, tačiau, be abejonės, ginklų ir dronų siuntimas [karui] prieš Ukrainą nėra mūsų politika“.

Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Rusijai.

Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Vakarai siekia daryti „spaudimą“ Teheranui, kaltindami Maskvą, kad ji Ukrainoje naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Ukraina apkaltino Rusiją panaudojus keturis Irane pagamintus dronus per Kyjivo bombardavimą pirmadienį ir sakė, kad ukrainiečių oro gynyba nuo rugsėjo vidurio iš viso numušė 223 iranietiškus bepiločius orlaivius.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad vis daugiau priešiškų Minsko ir Maskvos pareiškimų ir bendrų pajėgų dislokavimas rodo „didėjančią“ grėsmę, kad Rusija pradės puolimą iš Baltarusijos.

„Rusijos ir Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės agresyvi retorika stiprėja... Auga grėsmė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atnaujins puolimą šiauriniame fronte“, – per spaudos konferenciją sakė Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Jis tai pareiškė po to, kai praėjusią savaitę buvo paskelbta apie kuriamas naujas bendras Minsko ir Maskvos pajėgos, kurioms esą pavesta ginti Baltarusijos sienas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Baltarusijos kariai per bendras pratybas

Puolimas, pasak O.Hromovo, gali būti pradėtas „į vakarus nuo Baltarusijos sienos, siekiant nukirsti pagrindines logistikos arterijas, kuriomis Ukrainai tiekiami ginklai ir karinė įranga“ iš šalių, esančių į vakarus nuo Ukrainos. Tarp tokių šalių yra ir Lenkija.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) išplatino pareiškimą, kuriame, kaip praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“, nurodė, jog „kone kasdien mes matome intensyvėjančią žvalgybinę veiklą iš Ukrainos teritorijos ir bandymus pažeisti Baltarusijos oro erdvę“. 

Minskas pirmadienį pareiškė, kad kuriant naujas bendras pajėgas, Baltarusijoje bus dislokuota iki 9 tūkst. Rusijos karių ir apie 170 tankų. 

Baltarusija tvirtina, kad šios pajėgos vykdys išskirtinai gynybines funkcijas ir gins šalies sienas.

Tačiau ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai įvykusiame Didžiojo septyneto (G-7) susitikime apkaltino Rusiją bandant „tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į šį karą“.

Ukraina ketvirtadienį palankiai įvertino Europos Sąjungos sankcijas trims generolams ir vienai ginklų bendrovei, tiekiančiai Rusijai iranietiškus dronus, kurie, Kyjivo teigimu, buvo naudojami smūgiams Ukrainoje.

„Sveikinu ES greitus veiksmus po mano pirmadienio raginimo įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis padeda Rusijai žudyti ukrainiečius ir kenkia mūsų energetikos infrastruktūrai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – kiek anksčiau „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.

Irano dronų gamintojos „Shahed Aviation Industries“ ir trijų aukščiausio rango Irano karininkų pavardės buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

Sankcijos pritaikytos Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkui generolui majorui Mohammadui Hosseinui Bagheri, logistikos pareigūnui generolui Sayedui Hojatollah Qureishi ir Revoliucinės gvardijos Bepiločių skraidančių aparatų štabo viršininkui brigados generolui Saeedui Aghajani.

„ES taip pat pasirengusi išplėsti šias sankcijas ir taikyti jas dar keturiems Irano subjektams, jau figūravusiems ankstesniame sankcijų sąraše“, – nurodoma ES pirmininkaujančios Čekijos pranešime.

Ukraina apkaltino Rusiją panaudojus keturis Irane pagamintus dronus per Kyjivo bombardavimą pirmadienį ir sakė, kad ukrainiečių oro gynyba nuo rugsėjo vidurio iš viso numušė 223 iranietiškus bepiločius orlaivius.

Kremlius tvirtina nežinantis, kad jo kariuomenė naudotų Ukrainoje iranietiškus dronus, o Teheranas pareiškė, jog teiginiai, kad jis tiekia ginklus Rusijai, „neturi pagrindo“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai siekia daryti „spaudimą“ Teheranui, kaltindami Maskvą, kad ji Ukrainoje naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, vadovaujantis ketvirtadienį prasidedančiam ES lyderių susitikimui Briuselyje, sveikino sankcijas.

„Imamės greitų veiksmų prieš Iraną, remiantį Rusijos karą Ukrainoje“, – sakė jis.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala sakė, kad sankcijos yra nukreiptos „prieš dronus gaminančius ir tiekiančius asmenis ir subjektus“.

„Tai mūsų aiškus atsakas Irano režimui, tiekiančiam Rusijai dronus, jos naudojamus nekaltiems Ukrainos piliečiams žudyti“, – sakė jis.

Žiabrovkos karinėje aviacijos bazėje netoli Gomelio Baltarusijoje, pasienyje su Ukraina, per pastaruosius du mėnesius atsirado daugiau karinių sunkvežimių ir padidėjo karinio miestelio teritorija. Tai, pasak „Radio Svoboda“ Baltarusijos tarnybos, liudija JAV bendrovės „Planet Labs“ pateiktos palydovinės nuotraukos.

Viena palydovinė nuotrauka virš aerodromo buvo padaryta rugpjūčio 24 d., o kita – spalio 16 d. Vėlesnėje nuotraukoje, pasak leidinio, matyti priešlėktuvinės raketų sistemos S-300 ir S-400, taip pat traukinys, vežantis degalus.

Nuotraukoje taip pat aiškiai matyti, kad šiaurinėje aerodromo dalyje atsirado smėlio pylimai. „Radio Svoboda“ pažymi, kad kituose kariniuose daliniuose ant panašių pylimų įrengiamos radarų stotys, naudojamos taikiniams atpažinti ir raketoms nukreipti.

Spalio 17 d. Baltarusijos laikraštis „Naša Niva“ pranešė, kad visoje Baltarusijoje „gaunami signalai, jog vyrai gauna šaukimus atvykti į karinį komisariatą“.

Pasak laikraščio, vykdant „paslėptą mobilizaciją“ eiliniams siūloma persikvalifikuoti ir tapti leitenantais – būrių vadais. 

Spalio 18 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad Baltarusija „prisidengdama mokymais vykdo slaptą mobilizaciją“ ir rengia priešlėktuvinių raketų sistemų operatorius bei tankų įgulas.
 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymas mobilizuoti 300 tūkst. rezervistų dalyvauti kare Ukrainoje gerokai padidins darbo jėgos stygių, nusmukdys vartotojų pasitikėjimą bei verslo aktyvumą, gali sukelti ekonomikos nuosmukį artimiausiais mėnesiais, skelbia agentūra „Bloomberg“, cituodama Rusijos centrinį banką (RCB).

„Rugsėjį ekonominio aktyvumo atsigavimas sustojo, o mėnesio pabaigoje tendencijos ėmė blogėti“, – teigiama RCB analitinio departamento ataskaitoje.

Joje pažymima, jog siekdami išvengti šaukimo į kariuomenę mažiausiai 350 tūkst. Rusijos gyventojų pabėgo į užsienį, o rekordiškai žemo nedarbo lygio sąlygomis kandidatų į laisvas darbo vietas liko nedaug. 

„Vartotojų nuotaikų kaita, neapibrėžtumui didėjant, gali stabdyti vartojimo atsigavimą ketvirtojo ketvirčio pradžioje. Dėl dalinės mobilizacijos mažėjanti darbo jėgos pasiūla gali apsunkinti įmonių pastangas spręsti su darbo vietų užpildymu  susijusius sunkumus bei gerokai apriboti bendrą ekonominio aktyvumo dinamiką artimiausiais mėnesiais“, – teigiama  RCB ataskaitoje.

Europos Sąjunga susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai, ketvirtadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija.

„Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti valstybė narė.

Sankcijos įsigalios ketvirtadienį.

„ES valstybės nusprendė įšaldyti trijų asmenų ir vieno subjekto, atsakingų už dronų tiekimą, turtą, – sakoma Čekijos pranešime. – ES taip pat pasirengusi išplėsti šias sankcijas ir taikyti jas dar keturiems Irano subjektams, jau figūravusiems ankstesniame sankcijų sąraše.“

Ukraina apkaltino Rusiją panaudojus keturis Irane pagamintus dronus per Kyjivo bombardavimą pirmadienį ir sakė, kad ukrainiečių oro gynyba nuo rugsėjo vidurio iš viso numušė 223 iranietiškus bepiločius orlaivius.

Kremlius tvirtina nežinantis, kad jo kariuomenė naudotų Ukrainoje iranietiškus dronus, o Teheranas pareiškė, jog teiginiai, kad jis tiekia ginklus Rusijai, „neturi pagrindo“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, šią vadovaujantis ketvirtadienį prasidedančiam ES lyderių susitikimui Briuselyje, sveikino sankcijas.

„Imamės greitų veiksmų prieš Iraną, remiantį Rusijos karą Ukrainoje“, – sakė jis.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala sakė, kad sankcijos yra nukreiptos „prieš dronus gaminančius ir tiekiančius asmenis ir subjektus“.

„Tai mūsų aiškus atsakas Irano režimui, tiekiančiam Rusijai dronus, jos naudojamus nekaltiems Ukrainos piliečiams žudyti“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos vėl smogė pramonės ir energetikos objektams centrinėje Ukrainos dalyje, tęsdamos atakas prieš ukrainiečių infrastruktūrą.

Rusija yra deklaravusi ketinimą nauju karo etapu dažniau taikytis į Ukrainos elektros, vandens ir kitą gyvybiškai svarbią infrastruktūrą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad beveik prieš aštuonis mėnesius į jo šalį įsiveržusios Maskvos pajėgos nuo spalio 10-osios sunaikino maždaug trečdalį Ukrainos elektros stočių.

Per naujausias praėjusios nakties atakas Kryvyj Riho rajone Dnipropetrovsko srityje buvo padaryta žalos, sakė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

Jokių kitų detalių jis nepateikė.

Rusų kariuomenė anksti ketvirtadienį taip pat smogė vienai mokyklai Zaporižios srityje, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Rusija iš Sirijos į Ukrainą perkelė daugiau nei tūkstantį karių ir oro gynybos sistemą S-300, kuria taikosi į Ukrainos miestus. Tai pranešė „The New York Times“, remdamasis trimis aukšto rango šaltiniais Artimuosiuose Rytuose.

„Rusija neseniai perdislokavo svarbią karinę įrangą ir karius iš Sirijos, sakė trys aukšto rango Artimųjų Rytų pareigūnai, pabrėždami, kaip preliminarus jos įsiveržimas į Ukrainą pakirto Maskvos įtaką kitur ir pašalino vieną iš kelių kliūčių Izraelio paramai Ukrainai“, – rašo leidinys.

Pareigūnai leidiniui pateikė skirtingus skaičiavimus, kiek Rusijos karių buvo išvesta iš Sirijos. Du iš jų teigė, kad tai buvo du batalionai arba nuo 1 200 iki 1 600 karių. Kitas šaltinis mano, kad šis skaičius gali būti daug didesnis. Kartu šaltiniai sutiko, kad buvo sumažintas Rusijos Federacijos kovinių vienetų skaičius Sirijoje.

Toks įrangos ir karių perskirstymas atsispindėjo ir Izraelyje. Pranešama, kad prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos karinė vadovybė grupuotei Sirijoje skiria kur kas mažiau dėmesio. Taigi Rusija mažiau įsitraukė į karinį koordinavimą su izraeliečiais.

Leidinys rašo, kad nors S-300 kontrolė niekada nebuvo perduota Sirijos vyriausybei, rizika, kad jis gali būti panaudotas prieš Izraelio lėktuvus, buvo pagrindinė priežastis, kodėl Izraelis atmetė Ukrainos prašymus dėl karinės įrangos nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį. 

Anot trijų pareigūnų, Rusija dabar iš Sirijos išvedė sistemą S-300, siekdama paremti savo invaziją į Ukrainą, sumažindama Rusijos įtaką Izraeliui Sirijoje ir pakeisdama Izraelio požiūrį į Ukrainą.

Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę, Europos Sąjungai rengiant naujas sankcijas.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sušaukė uždarą Saugumo Tarybos posėdį dėl įtariamo dronų pardavimo Rusijai, kurį jos pavadino JT ginklų apribojimų Iranui pažeidimu.

ES ir JAV teigė turinčios įrodymų, kad Iranas tiekė Rusijai nebrangius dronus „Shahed-136“, kurie nusileidę sprogsta ir dėl kurių pirmadienį Kyjive žuvo penki žmonės bei buvo sunaikinta civilinė infrastruktūra.

Ukraina, kuri svarsto galimybę nutraukti diplomatinius santykius su Teheranu, teigia, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irano dronų, be to, pasirodė nuotraukų, kurios, atrodo, nurodo į ryšius su Iranu.

Tačiau Rusijos diplomatas Dmitrijus Polianskis pasmerkė „nepagrįstus kaltinimus ir sąmokslo teorijas“, kaip įrodymą nurodydamas, kad ant dronų, oficialiai vadinamų bepiločiais orlaiviais, buvo užrašytas rusiškas žodis „pelargonija“.

„Rusijos kariuomenės Ukrainoje naudojami bepiločiai orlaiviai yra gaminami Rusijoje, – žurnalistams sakė D.Polianskis. – Rekomenduočiau nenuvertinti Rusijos dronų pramonės technologinių galimybių.“

Tačiau jis įspėjo, kad JT, vykdydamos galiojančias sankcijas Iranui, nesiimtų jokių tyrimų Ukrainoje.

„Komanda neturi įgaliojimų atlikti tyrimus, ji nėra sankcijų komiteto dalis. Taigi tai būtų absoliučiai neprofesionalu ir politiška“, – sakė jis.

Jei JT sekretoriatas ar generalinis sekretorius Antonio Guterresas vis tiek tęs savo veiklą, „turėsime iš naujo įvertinti savo bendradarbiavimą su jais, o tai vargu ar atitinka kieno nors interesus“, sakė D.Polianskis.

Irano pasiuntinys JT Amiras Saeidas Iravanis taip pat atmetė „nepagrįstus ir nepamatuotus teiginius“ dėl dronų perdavimo ir sakė, kad Teheranas, kuris susilaikė balsuojant dėl karo Ukrainoje, nori „taikaus [karo] sprendimo“.

Tuo pat metu Iranas patiria vis didesnį spaudimą dėl represijų prieš didžiausius pastarųjų metų protestus, kuriuos išprovokavo 22-ejų metų Mahsos Amini, kurią sulaikė liūdnai pagarsėjusi klerikalinės valstybės „moralės policija“, mirtis.

Vidinis Respublikonų partijos susiskaldymas dėl to, kiek laiko turėtų tekėti Amerikos pagalba Ukrainai, gali blokuoti finansavimą, kai respublikonai greičiausiai laimės daugumą Kongrese, teigiama „Politico“ medžiagoje.

JAV Respublikonų partija nesutaria dėl to, kiek laiko šalis turėtų padėti Ukrainai. Naujausios apklausos taip pat parodė, kad respublikonų, manančių, kad pagalba yra per didelė, dalis išaugo nuo 9% iki trečdalio. Tai vyksta likus kelioms savaitėms iki vidurio kadencijos rinkimų, per kuriuos respublikonai gali laimėti daugumą Kongrese.

Šiuo metu formuojasi dvi stovyklos. Vienam iš jų vadovauja Kevinas McCarthy, kuris kitais metais galėtų tapti Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu. Šią savaitę jis pasiūlė nutraukti JAV finansavimą Ukrainos kovai su Rusija.

Antrajam vadovauja Senato mažumos lyderis Mitchas McConnell, kuris ir toliau remia papildomą pagalbą Ukrainai.

K.McCarthy pasiūlymas buvo sutiktas su atsargia kritika iš jo kolegų partijos narių. Visų pirma buvęs viceprezidentas Mike'as Pence'as priekaištavo respublikonams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Tuo tarpu konservatoriai, tokie kaip kongresmenas Chipas Roy, teigia, kad K.McCarthy pozicija dėl pagalbos Ukrainai yra „atsakingesnė“. Dešimtys Atstovų rūmų respublikonų, daugelis kurių gegužę balsavo prieš 40 milijardų dolerių pagalbos paketą, taip pat sutinka su K.McCarthy.

Pasak žurnalistų, J.Bideno padėjėjai privačiai tiki, kad K.McCarthy vis tiek sutiks padėti Ukrainai bent jau kurį laiką, nors gali reikalauti ir mažesnių sumų. Jie taip pat prognozuoja vidinį kai kurių respublikonų, įskaitant Pensilvanijos atstovą Brianą Fitzpatricką, ir Senato narių, įskaitant mažumos lyderį Mitchą McConnellą, spaudimą.

Per pastarąją parą ginkluotosios pajėgos sunaikino 370 Rusijos karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki spalio 20 d. sudarė maždaug 66 650 karių, 2567 tankus, 5255 šarvuotas kovos mašinas, 269 lėktuvus, 243 sraigtasparnius. 

Rusija grasina persvarstyti bendradarbiavimą su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, jei šis nusiųs ekspertus į Ukrainą apžiūrėti Irano bepiločių orlaivių kamikadzių, kuriuos Maskva naudoja pažeisdama JT rezoliuciją.

Tai po uždaro JT Saugumo Tarybos posėdžio dėl Rusijos naudojamų Irano bepiločių orlaivių pareiškė Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, rašo „Reuters“.

Rusijos diplomatas reikalauja, kad A.Guterresas ir jo sekretoriatas „susilaikytų nuo dalyvavimo bet kokiame neteisėtame tyrime“.

Maskvos primestos valdžios pareigūnai trečiadienį Mariupolyje nugriovė paminklą Josifo Stalino režimo sukelto bado Ukrainoje aukoms atminti. 

Šį uostamiestį pietryčių Ukrainoje po niokojančios apgulties užėmė Rusijos pajėgos, kurios šiuo metu ir kontroliuoja miestą. 

Kyjivas J.Stalino laikais praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sukeltą badą vadina genocidu, o Maskva savo ruožtu jį menkina ir teigia, kad tai buvo tik bado epizodas visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. 

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ publikavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas sunkvežimis, verčiantis paminklą Mariupolyje. 

„Mes neišgabename paminklo, mes atsikratome populiacijos, ypatingai jaunimo, politinės dezinformacijos simbolio“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ teigė vietos jaunimo organizacijos vadovė Evgenija Krotova. 

Vietinio universiteto dėstytoja Olga Šmačkova sakė, kad geriausia „nepriminti žmonėms vėl ir vėl apie baisiausius (laikus)". 

„Padarykime savo tėvynę švaresnę ir gražesnę, mes vis tiek laikysime prisiminimus apie savo problemas savo sielose“, – pridūrė ji.

Prorusiška Donecko separatistų valdžia trečiadienį platformoje „Telegram“ pranešė, kad paminklas, skirtas Holodomoro aukoms atminti, buvo nukeltas. 

„Akmuo bus perdirbtas į statybinę medžiagą“, – teigė administracija „Telegram“ kanale. 

Monumentas buvo pagamintas iš dviejų granito blokų, kurių viršuje yra kviečių ryšulėlis ir spygliuota viela. 

Jis buvo skirtas sovietmečio politinių represijų, egzekucijų ir masinių trėmimų aukoms atminti.

1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių ko valgyti.

Per tą laiką Ukrainoje žuvo nuo 8 iki 10 milijonų žmonių. Tikslus aukų skaičius nežinomas iki šiol, nes po kelerių metų vykusio Sovietų Sąjungos gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti.

Dvi dešimtys šalių yra pripažinusios, kad Holodomoras buvo ukrainiečių tautos genocidas.

Mariupolis, strategiškai svarbus Azovo jūros uostamiestis, buvo rusų pajėgų apsuptas pirmosiomis invazijos dienomis.

Po kelias savaites trukusios apgulties ir apšaudymo Rusija visiškai užėmė miestą. Per šią apgultį, ukrainiečių skaičiavimais, žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių.

Didžiosios Britanijos žvalgyba teigia, kad aukščiausia Rusijos vadovybė rimtai svarsto galimybę trauktis nuo dešiniojo kranto placdarmo Chersono regione, tačiau sunaikintų tiltų sąlygomis tai bus nelengva užduotis.

Žvalgybos ataskaitoje primenama, kad Rusijos operacijos Ukrainoje vadas Sergejus Surovikinas pripažino sunkią padėtį Chersono regione ir pareiškimą apie būtinybę evakuoti civilius gyventojus.

„Surovikino pareiškimas su blogomis žiniomis apie “specialią karinę operaciją„ yra labai neįprastas. Tai gali reikšti, kad Rusijos Federacijos vadovybė rimtai galvoja apie plataus masto pajėgų išvedimą į vakarus nuo Dnipro“, – pažymima apžvalgoje.

Didžiosios Britanijos žvalgyba nurodo, kad jei Rusija nuspręs trauktis, pagrindinis iššūkis jai bus kariuomenės ir įrangos perkėlimas per Dniprą į kairįjį krantą.

„Kadangi visi pilnaverčiai tiltai yra rimtai apgadinti, Rusijos Federacija greičiausiai turės pasikliauti laikinu baržų tiltu, kuris pastarosiomis dienomis baigtas statyti netoli Chersono, ir pontoninėmis perėjomis, kurios ir toliau dirba keliose vietose“, – pažymi žvalgyba.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra „nepaprastai sunkioje padėtyje“ Ukrainoje ir kad jam nebeliko daug galimybių, tik bandyti brutaliai priversti civilius pasiduoti.

„Galvoju, kad Vladimiras Putinas atsidūrė nepaprastai sunkioje padėtyje“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J.Bidenas.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Atrodo, kad vienintelė jam prieinama priemonė yra brutaliai versti atskirus Ukrainos piliečius, bandyti įbauginti juos ir priversti pasiduoti. [Tačiau] jie to nedarys“, – pridūrė JAV prezidentas.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje ataskaitoje teigia, kad Rusijos valdžios institucijos tikriausiai nustato informacines sąlygas, kad pateisintų planuojamą Rusijos atsitraukimą ir didelės teritorijos praradimą Chersono srityje, galėtų surengti netikrą ataką prieš Kachovkos hidroelektrinę. Rusijos kariškiai gali manyti, kad užtvankos pralaužimas galėtų pridengti jų atsitraukimą iš dešiniojo Dniepro upės kranto ir užkirsti kelią arba atitolinti Ukrainos pasistūmėjimą per upę.

Rusija ir toliau prisidengia civilių gyventojų „evakuacija“, kad masiškai priverstinai iškeldintų civilius gyventojus iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino trečiadienį paskelbta karinės padėties parengtis iš esmės yra teisinis teatras, kuriuo siekiama įteisinti veiklą, kurios turi imtis arba jau imasi Rusijos kariuomenė, kartu sukuriant pagrindą būsimai mobilizacijai ir vidaus apribojimams.

„Wagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas toliau stengiasi atskirti save ir „Wagner Group“ pajėgas nuo įprastinių Rusijos karinių elementų.

Analitikai sako, kad Rusijos pajėgos toliau vykdė ribotus puolimus, siekdamos susigrąžinti prarastą teritoriją Charkivo srities šiaurės rytuose. Pranešama, kad Rusijos ir Ukrainos pajėgos toliau vykdė puolimus Kreminnos-Svatovės srityje. Šaltiniai plačiai teigė, kad Ukrainos pajėgos surengė dar vieną puolimą šiaurės vakarų Chersono srityje.

Trečiadienį Rusijos prezidentas V.Putinas priėmė dekretą, kuriuo siekė išspręsti nuolatinį Rusijos kariškių susirūpinimą dėl mokėjimų ir nustatė, kad dėl būsimų mokėjimų problemų bus kalti gynybos ministras Sergejus Šoigu ir finansų ministras Antonas Siluanovas.

Rusijos kariuomenės pareigūnai toliau prievarta mobilizavo Ukrainos gyventojus Rusijos okupuotose teritorijose dirbti ar kariauti Rusijos kariuomenės naudai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį lankysis Atėnuose, kur susitiks su Graikijos užsienio reikalų ministru Nikosu Dendiasu.

Per Lietuvos ir Graikijos ministrų susitikimą daugiausia dėmesio bus skiriama paramos Ukrainai stiprinimui bei tarptautinės bendruomenės pastangų priešintis agresyviai Kremliaus politikai telkimui, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Atėnuose taip pat ketinama aptarti dvišalio bendradarbiavimo klausimus, iniciatyvas dėl Europos energetinio saugumo stiprinimo, situaciją Europos Sąjungos (ES) kaimynystėje, ES plėtrą, aktualius regioninio saugumo klausimus bei kitas ES ir tarptautinės darbotvarkės temas. 

G.Landsbergis ketina pristatyti bendrą Lietuvos, Estijos ir Latvijos iniciatyvą, raginančią ES ir kitus partnerius padėti Ukrainai įsteigti specialų tribunolą, kuris tirtų Rusijos agresijos nusikaltimą ir leistų atsakomybėn patraukti šalies vadovybę.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat susitiks su Graikijos prezidente Katerina N.Sakellaropoulou, lankysis Graikijos parlamente, dalyvaus diskusijoje su Graikijos užsienio politikos ekspertais.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos lyderiais aptars energijos kainų suvaldymo priemones, tolesnę paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai.

„Vadovai aptars, kokioje situacijoje šiandien yra pagalba Ukrainai. (...) Bus kalbama taip pat apie Rusijos atskaitomybę“, – sakė A.Skaisgirytė.

Pasak jos, tarp klausimų dėl Maskvos atsakomybės – ir specialaus tribunolo steigimas, ir naujas sankcijų paketas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Lietuvos manymu, sankcijos turėtų būti tęsiamos, jos veikia. Turėtume rengti devintą paketą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Naujausias sankcijas Rusijai ES įvedė spalį. Tai buvo aštuntasis sankcijų Maskvai paketas.

ES juodąjį sąrašą papildė 30 fizinių asmenų ir septyni juridiniai asmenys. Reglamente taip pat numatytas „sankcijų apėjimo“ sąrašas, į kurį bus įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, padedantys sankcionuotiems Rusijos subjektams apeiti ES sankcijas.

Taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Be kita ko, Bendrija šią savaitę sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 tūkst. Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai praėjusią savaitę paragino Bendriją su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.

Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragina kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Ketvirtadienį visoje Ukrainoje nuo 7 iki 22 val. gali būti įvesti elektros energijos tiekimo apribojimai. Pažymima, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas bus pakaitinis ir konkrečioje vietovėje neturėtų trukti ilgiau nei 4 valandas.

„Tai priverstinis žingsnis. Nuo spalio 10 d. Ukrainos energetikos sistema jau patyrė daugiau atakų nei per aštuonis karo mėnesius“, – pareiškė elektros energijos tiekimo bendrovė „Ukrenerho“, paaiškindama, kad tokio žingsnio bus imtasi, norint subalansuoti energetikos sistemos veikimą.

Ukrainiečiams patariama iki ketvirtadienio 7 val. ryto įkrauti telefonus, rezervines baterijas, apsirūpinti vandens atsargomis, žibintuvėliais ir elementais jiems.

„Rytojaus apribojimų priežastis – galios trūkumas sistemoje. Neatmetame tikimybės, kad prasidėjus šaltiems orams jūsų pagalbos prašysime dažniau. Pasistengsime laiku informuoti. Ačiū visiems, kad dabar visi esate šiek tiek energetikai“, – sakė „Ukrenerho“.

Trečiadienį paskelbta, kad rusų atakos jau rimtai apgadino apie 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.

Tuo metu sostinėje Kyjive elektros energija nutraukta jau vidurnaktį.

„Siekdami palaikyti elektros energetikos sistemą, raginame visus Kyjivo  gyventojus saikingai vartoti elektros energiją – po vieną įjungti elektros energiją naudojančius prietaisus, kiek įmanoma sumažinti elektros vartojimą vakare nuo 17 iki 23 val. Verslo klientų prašome apriboti lauko apšvietimo naudojimą ant biurų, restoranų, prekybos centrų fasadų.

Šie paprasti veiksmai padės sumažinti gedimų ar atjungtų pastatų skaičių. Šiuo metu tai geriausia parama energetikams, kurie daro viską, kas įmanoma, kad visi namuose turėtų šviesą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – rašoma Kyjivo elektros tinklų paskelbtame pranešime.