Už partiją „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“), pavadintą taip pat, kaip ir serialas, kuriame buvęs komikas V.Zelenskis suvaidino prezidentą, žada balsuoti 44–52 proc. ukrainiečių, rodo įvairios šią savaitę atliktos rinkėjų apklausos.
Rinkimai nevyksta Rusijos okupuotame Kryme ir tam tikruose Donecko ir Luhansko regionų rajonuose, todėl bus išrinkti ne daugiau kaip 424 iš 450 parlamentarų.
Savo registracijos vietose balsuojantys rinkėjai gaus po du biuletenius: galės balsuoti ir už partijos sąrašą, ir už savo apygardos kandidatą. Tie, kas balsuos ne savo registracijos vietoje arba užsienyje, galės rinkti tik partiją.
Kad patektų į Aukščiausiąją Radą, partijos turi surinkti mažiausiai 5 proc. balsų.
Balsavusiųjų apklausų, kurių rinkimų dieną bus mažiausiai keturios, rezultatai bus paskelbti po rinkimų apylinkių darbo pabaigos 20 valandą.
Vis dėlto kol kas neaišku, kiek mandatų iškovos „Liaudies tarnas“, be to, partijai gali tekti formuoti koaliciją.
Prezidento partija iki prasidedant prezidento rinkimų kampanijai praktiškai neegzistavo. Ši politinė jėga žada susidoroti su „korupcija, plėšikavimu, kyšininkavimu ir veidmainiais“.
Tuo metu antrą vietą visuomenės apklausose užėmė prorusiškas aljansas „Opozicijos platforma – Už gyvybę“. Už jį balsuoti žadėjo iki 13 proc. rinkėjų.
Buvusio prezidento Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“ ir buvusios premjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ atitinkamai turėtų surinkti iki 8 ir 9 proc. balsų.
Ukrainoje populiarėja ir roko muzikanto Svatoslavo Vakarčiuko naujai įsteigta partija „Balsas“ („Holos“). Šios partijos atstovų taip pat gali patekti į parlamentą, nes apklausos „Balsui“ žada nuo 4 iki 7 proc. rinkėjų palaikymą.
Visos apklausos susijusios tik su puse mandatų 450 vietų parlamente: 225 deputatai bus išrinkti pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Dar 199 vietos bus išdalytos pagal daugumos atstovavimo rinkimų sistemą.
Likusios 26 vietos Aukščiausiojoje Radoje liks tuščios, nes jos yra skirtos Kijevo nekontroliuojamų teritorijų atstovams iš Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų valdomos Rytų Ukrainos.
Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą 2014 metais, po to, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tų pačių metų pavasarį Rytų Ukrainoje įsiplieskė konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
V.Zelenskis, jokios politinės patirties neturintis 41 metų komikas, prieš tris mėnesius triuškinamai laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus ir tapo jauniausiu šios šalies lyderiu.
Aukščiausiosios Rados rinkimai turėjo vykti spalį, bet V.Zelenskis inicijavo pirmalaikį balsavimą liepos 21-ąją, tikėdamasis sutvirtinti savo valdžią.
Lietuvoje ketina balsuoti per 3 tūkst. ukrainiečių
Pirmalaikiuose Ukrainos parlamento rinkimuose sekmadienį Lietuvoje ketina balsuoti šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. ukrainiečių.
Kaip BNS informavo Lietuvoje dirbantis rinkimų komisijos atstovas Mykola Dziadzinas, balsuoti užsiregistravo 3142 Ukrainos piliečiai.
„Palyginti su ukrainiečių bendruomene Lietuvoje, skaičius nėra didelis, tačiau jeigu lyginsime su anksčiau buvusiais prezidento rinkimais, rinkėjų užsiregistravo daugiau“, – sakė M.Dziadzinas.
Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai balsuoti galės Ukrainos ambasadoje Vilniuje.
Pernai imigrantais Lietuvoje pripažinti beveik 6 tūkst. ukrainiečių. Tai reiškia, kad Lietuvoje jie gyvena ilgiau nei metus. Laikinam darbui į Lietuvą pernai atvyko daugiau nei 31 tūkst. ukrainiečių.
