Toks Kijevo žingsnis tikriausiai dar labiau pablogins ir taip pašlijusius dvišalius santykius.
Prezidento Petro Porošenkos pasirašytas įstatymas „draudžia populiarinti valstybes agresores... ar (knygas), kuriose sudaromas teigiamas tos valstybės agresorės įvaizdis“, turint galvoje Rusiją.
Taip pat uždrausta literatūra, kuri ragina rengti valstybinius perversmus ar skatina karus bei rasinę neapykantą.
Kaip nurodoma įstatyme, speciali ekspertų komisija spręs, ar rusiškos knygos tinkamos platinimui.
Kijevas aiškina, kad Rusija neteisėtai aneksavo Krymą 2014 metų kovą, praėjus vos mėnesiui po provakarietiškos Maidano revoliucijos, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Kijevas taip pat kaltina Maskvą, kad ši kursto jau 31 mėnesį besitęsiantį prorusišką sukilimą Ukrainos rytuose. Šis konfliktas jau pareikalavo beveik 10 tūkst. gyvybių.
Rusija savo ruožtu tuos kaltinimus neigia.
Tuo tarpu Ukraina neseniai pasirašė istorinę Europos Sąjungos asociacijos sutartį ir tikisi vieną dieną tapti NATO nare.
P.Porošenka priėmė sprendimą uždrausti knygas praėjus šiek tiek daugiau nei metams nuo kito panašaus sprendimo, kai Ukrainos mokesčių ir muitinės tarnyba uždraudė 38 knygas, kurias parašė antiukrainietiškai nusiteikusios rusų žiniasklaidos garsenybės.
Kijevas tuos autorius tuomet kaltino „fašizmo šlovinimu“ bei „šalies įžeidinėjimu ir jos žmonių žeminimu“.
Penktadienį priimtu įstatymu žengta dar toliau – uždrausta visa rusiška antiukrainietiško turinio literatūra.
Tuo tarpu Maskva dar neparodė savo reakcijos į Kijevo sprendimą.
Žiniasklaidos organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) skyrė Ukrainai 107-ąją iš 180 vietų savo šiemetiniame Pasaulio spaudos laisvės indekse.
