Toks Kijevo žingsnis veikiausiai lems didesnę įtampą santykiuose Maskva, pasipiktinusia sprendimu leisti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai nutraukti istorinius saitus su Maskva.
„Ši taryba patvirtins mūsų naujosios Bažnyčios statutą, ši taryba išrinks primą“, – nurodė P.Porošenka ir pridūrė, kad susirinkimas įvyks Kijevo Šv. Sofijos katedroje.
Ukrainos ortodoksų bendruomenę pastaruosius 300 metų kontroliavo Maskva. Galiausiai Ukrainos stačiatikiai skilo į tris bendruomenes, kurių didžiausią prižiūrėjo Maskvos patriarchas.
Tačiau spalio mėnesį Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, laikomas viso pasaulio ortodoksų dvasiniu lyderiu, priėmė istorinį sprendimą ir sutiko pripažinti Ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato.
Šis sprendimas išprovokavo Maskvos įtūžį ir paskatino Rusijos Ortodoksų Bažnyčią nutraukti visus ryšius su Stambule įsikūrusiu Ekumeniniu patriarchatu.
Iš Ukrainoje veikiančių trijų ortodoksų Bažnyčių didžiausia yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), likusi pavaldi Maskvai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi stambios atsiskyrusios bendruomenės: Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.
Maskvos kontroliuojama MO+UOB paskelbė, kad nedalyvaus suvienijimo procese, ir pabrėžė, kad šis užmojis tik padidins susiskaldymą.
P.Porošenka savo ruožtu patikino, kad nepaisant Rusijos protestų bažnyčių suvienijimo procesas toliau vyks.
„Maskvos patriarchatas nediktuos savo sąlygų, – pareiškė jis. – Neleisime Kremliui kurstyti religinio pobūdžio smurto“.
Pasak valstybės vadovo, tikintieji galės laisvai rinktis, kuriai Bažnyčiai priklausyti.
„Niekas nevers kitų ko nors daryti“, – patikino P.Porošenka.
Daugelis Ukrainos tikinčiųjų lieka ištikimi Rusijos kontroliuojamai bažnyčiai, administruojančiai kelis svarbius vienuolynus, įskaitant Kijevo Pečorų laurą – šalies garsiausią ortodoksų šventovę.
MP+UOB nuogąstauja, kad jai pavaldžias bažnyčias ir vienuolynus gali jėga užimti Ukrainos valdžia, o kai kurie dvasininkai paragino parapijiečius būti pasirengusiems ginti šventyklas.
Išaugus įtampai praėjusią savaitę Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) agentai atliko kratą Kijevo Pečorų lauros vikaras metropolito Pavelo rezidencijoje.
Pirmadienį kratos buvo apžiūrėtos ir trys ortodoksų bažnyčios Ukrainos šiaurėje. Kratos buvo atliktos teisėsaugai vykdant tyrimą dėl galimų religinių įsitikinimų lygybės įstatymo pažeidimų.
SBU trečiadienį informavo, kad tose bažnyčiose buvo rasta brošiūrų, kuriomis skleidžiama „religinio nepakantumo propaganda“ ir siekiama pakurstyti religinio pobūdžio „smurtą ir neapykantą“.
Maskvos kontroliuojamos bažnyčios atstovas arkivyskupas Klimentas Večeria palygino kratas su Josifo Stalino eros bandymais apriboti tikėjimo laisvę.
Religinis susiskaldymas Ukrainoje paaštrėjo Rusijai aneksavus Krymą ir prasidėjus separatistų sukilimui Rytų Ukrainoje – konfliktui, kuris nuo 2014-ųjų pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Lapkričio pabaigoje įtampa tarp abiejų kaimynių pasiekė seniai regėtas aukštumas, kai Rusijos pasieniečiai apšaudė ir perėmė tris ukrainiečių karo laivus su 24 jūreiviais.
