Ukrainos vadovas Petro Porošenka anksčiau išreiškė viltį, kad keturių valstybių lyderių viršūnių susitikimas, kuriame būtų siekiama pasirašyti taikos dokumentą su Rusija, galės būti surengtas ketvirtadienį Kazachstane.
Tačiau keturių šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienio susitikime galėjo tik patvirtinti „tvirtą įsipareigojimą siekti greito ir visapusio taikaus dabartinės krizės sprendinio, įskaitant tvarų politinį procesą“.
„Ministrai dar kartą patvirtino, kad konflikto sprendinio pamatas yra Minsko susitarimai, kuriuos visos šalys turi įgyvendinti visa apimtimi“, – sakoma bendrame ministrų pareiškime, kuris buvo paskelbtas po maždaug keturias valandas trukusių derybų Berlyne.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savaitgalį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir P.Porošenkai sakė, kad nėra prasmės rengti taikos viršūnių susitikimą, kol negerbiamos paliaubos. Panašią nuomonę išsakė ir Prancūzija.
Angela Merkel savaitgalį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir P.Porošenkai sakė, kad nėra prasmės rengti taikos viršūnių susitikimą, kol negerbiamos paliaubos.
„Situacija Ukrainoje tebėra nepaprastai įtempta“, – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris prieš derybas su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu, taip pat kolegomis iš Ukrainos bei Prancūzijos Pavlo Klimkinu ir Laurent'u Fabiusu.
„Kadangi vis dar nėra nuolatinio ugnies nutraukimo, Ukrainos rytuose miršta žmonės ir humanitarinė situacija... toliau kelia didžiulį susirūpinimą“, – sakė F.-W.Steinmeieris ir pabrėžė, jog „mes vis dar neturime tvaraus kelio iš krizės“.
Po derybų jis sakė, kad diplomatijos vadovų pokalbis buvo „labai ilgas, labai atviras, išsakyta prieštaraujančių nuomonių“, ir kad „išliekantys nuomonių skirtumai rodo, kaip sudėtinga pasiekti pažangą“, ieškant politinio sprendinio ir siekiant surengti viršūnių susitikimą.
Visos šalys ragino surengti naujų Ukrainos kontaktinės grupės susitikimų ir tęsti dialogą tarp keturių sostinių, tikintis surengti kitą ministrų lygio susitikimą ateinančią savaitę, nurodė F.-W.Steinmeieris.
Keturi ministrai „pakartojo, kad būtina visiškai laikytis“ rugsėjį pasirašytos paliaubų sutarties, kuri numato kovos veiksmų nutraukimą Ukrainos rytuose.
Šio konflikto šalių derybų tarpininkai reikalavo, kad Ukraina ir Rusija visiškai įgyvendintų vadinamąjį Minsko taikos susitarimą, kurį prorusiškų separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgos dažnai pažeidinėjo kare, nusinešusiame jau per 4,7 tūkst. žmonių gyvybių.
Abi Ukrainos konflikto pusės kaltina viena kitą dėl susidariusios aklavietės.
Sukilėlių pagrindinę tvirtovę Donecką, anksčiau turėjusį beveik 0,5 mln. gyventojų, o dabar likusį pustuštį ir nuolat kenčiantį dėl elektros ir vandens stygiaus, pastarąją savaitę buvo smarkiai bombarduojamas artilerijos.
Ukrainos vyriausybė kaltina sukilėlius eskaluojant atakas, kad žlugtų pastangos įgyvendinti rugsėjį pasirašytą taikos sutartį. Toje sutartyje taip pat numatoma, kad Rusija grąžintų Ukrainai ilgo dvišalės sienos ruožo kontrolę, o tai būtų skaudus smūgis Maskvos palaikomų sukilėlių logistikai.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad kovotojai nuo sekmadienio ryto 63 kartus atakavo vyriausybės pajėgų pozicijas.
