Operacijos buvo sustabdytos vasario mėnesį dėl valdžios institucijų draudimo, kurios pareikalavo, kad sprogiųjų trąšų krovimas ir gabenimas būtų perkeltas už miesto ribų, nurodė šaltiniai.
Pasak jų, tai gana didelis smūgis uostui, kurio padėtis ir taip sunki dėl prekybos operacijų su Europa praradimo. Teigiama, kad per metus uoste pakraunama maždaug 3 mln. tonų trąšų.
Tokį sprendimą priėmė Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas. „Kommersant“ šaltinių teigimu, jis ėmė baimintis sabotažo, turinčio pražūtingų pasekmių miestui, po to, kai sausį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Sankt Peterburgo naftos terminalą.
Nors kovo pradžioje Sankt Peterburgo gubernatorius pareiškė, kad regione budi oro gynybos sistemos ir užtikrina miesto saugumą, mėnesio viduryje netoli naftos perdirbimo gamyklos „Kirishinefteorgsintez“ (KINEF) Leningrado srityje buvo numuštas Ukrainos dronas.
Vasario mėnesį Rusijos geležinkeliai visiems krovinių siuntėjams nustatė amonio nitrato ir amonio salietros krovos apribojimus iš Bronkos, Avtovo ir Naujojo uosto stočių. Bendrovė šį sprendimą paaiškino „aplinkybėmis, atsiradusiomis dėl krovinių perkrovimo apribojimo Sankt Peterburgo didžiajame uoste“.
Pasak „Kommersant“, draudimas buvo pratęstas iki kovo mėn.
Straipsnyje pažymima, kad gamintojai, gabenantys produktus per Sankt Peterburgo uostą, ieško alternatyvių eksporto galimybių. Tuo pat metu padėtį apsunkina tai, kad Rusija neturi pakankamai uosto pajėgumų trąšoms perkrauti.
Šaltiniai įvardijo, kad naująja vieta, iš kurios bus gabenami nitratai, gali tapti Ust Luga. Tačiau norint nukreipti trąšas per šį uostą, reikia atnaujinti vietos infrastruktūrą, kad ji atitiktų naujus reikalavimus, keliamus trąšų perkrovimui patobulintuose konteineriuose.
Tokiomis aplinkybėmis chemijos gamyklos dabar iš dalies dirba „atsargai“, nurodė leidinio pašnekovai.
Teigiama, kad situacija nėra kritinė, nes sėjos laikotarpiu šios cheminės medžiagos turi didelę paklausą vidaus rinkoje.
Verta pažymėti, kad dieną prieš tai Rusijos energetikos ministerija pripažino sustabdžiusi degalų gamybą keliose naftos perdirbimo gamyklose ir paskelbė, kad ieško būdų, kaip išspręsti šią problemą.
Beveik neabejojama, kad tai susiję su padažnėjusiomis Ukrainos bepiločių orlaivių atakomis svarbiai Rusijos infrastruktūrai.
Dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms
Nuo sausio mėnesio Ukraina intensyviai apšaudo jautrius taikinius Rusijos teritorijos gilumoje, smogdama didelėms naftos perdirbimo gamykloms, kad pakenktų būtinų išteklių Rusijos kariuomenei logistikai.
Praeitą savaitę Ukrainos dronai atakavo tris Samaros srities naftos perdirbimo gamyklas, kurios visos priklauso „Rosneft“. Be to, kiek anksčiau dronas smogė vienai didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Jaroslavlyje.
Šaltiniai atskleidė, kad Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai smogė naftos perdirbimo gamyklai Tuapsėje, dėl to kilo didžiulis gaisras. Taip pat neseniai tapo žinoma, kad Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte.
Nepriklausomos naujienų svetainės „The Insider“ skaičiavimais, 2024 m. devyniuose Rusijos regionuose įvyko 15 dronų atakų prieš 13 naftos perdirbimo gamyklų. Iš jų aštuoni objektai patyrė didelę žalą.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Bloomberg“ trečiadienį pranešė, kad Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms žymi naują karo etapą.