Ukrainos gynybos ministerija: Vakarai pristatė tik 10 proc. reikiamos ginkluotės

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui Valerijui Zalužnui nurodė patikrinti, ar šalies gynėjai aprūpinti būtinomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Apie tai V.Zelenskis papasakojo savo vakariniame kreipimesi.

„Paprašiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą labai atidžiai sureaguoti į pranešimus žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, kad dalis mūsų karių neturi pakankamai individualios apsaugos priemonių.

Ataskaitos, kurias aš gaunu, ženkliai skiriasi nuo to, ką aptarinėja visuomenė. Ir aš laukiu, kad būtų patikrinta logistika kariuomenėje. Patikrinta, kas tiekiama ir kaip išdalijamos asmeninės apsaugos priemonės.

Šiandien visiems, kurie yra karo veiksmų zonose, turi pakakti visko, kas būtina apsisaugojimui. Valstybė užtikrina tokį aprūpinimą“, – pareiškė V.Zelenskis.

Rusų okupantai centriniame užgrobto Mariupolio rajone įjungė elektros tiekimą, bet leidžia kiekviename bute įsijungti ne daugiau nei vieną lemputę, mero patarėją Petro Andriuščenką cituoja nv.ua.

Pasak jo, įjungti šaldytuvą, kondicionierių, skalbimo mašiną ar „svarbiausią propagandos draugą televizorių“ yra draudžiama.

„Jeigu aptinkama, mažiausia atjungiama. Realybėje – pora butų įsijungia šaldytuvus, pusė kvartalo lieka be šviesos. Užtat nuotraukėlės geros, galima vėl šūkauti, kad „gyvenimas pagerėjo“, – pridūrė jis.

Rusijos armija Mariupolį blokavo ir šturmavo ilgiau nei tris mėnesius. Okupantų veiksmai sukėlė milžinišką humanitarinę katastrofą. Rusijos armija subombardavo miesto gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą. Miesto šturmo metu žuvo ne mažiau 25 tūkst. gyventojų.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka pareiškė, kad dėl gėlo vandens trūkumo miestui gresia epidemijos, o iki metų galo jame gali mirti dar per 10 tūkst. žmonių.

Dauguma Europos Komisijos narių palaiko kandidatės statuso suteikimą Ukrainai, sako Lietuvos atstovas institucijoje Virginijus Sinkevičius.

Apie Europos Sąjungos politiką rašantis portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, jog Europos Komisija ruošiasi rekomenduoti suteikti su Rusija kariaujančiai šaliai kandidatės statusą. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Europos Vadovų Taryba.

„Pirmadienį vyko komisarų diskusija ir iš tiesų Politico yra akivaizdžiai gerai informuoti, kad ta koalicija palaikanti Ukrainą ir suteikimą kandidatės statuso yra daug didesnė, bet dar reikia diskutuoti su kolegomis, nes tų nuomonių yra įvairių“, – LRT antradienį sakė V.Sinkevičius.

Pasak jo, kai kurie komisijos nariai mano, kad Ukrainai drauge su kandidatės statusu reikėtų numatyti tam tikras sąlygas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečiai nėra teroristai, kad apšaudytų Rusijos Federacijos teritorijas, kuriose gyvena civiliai.

Tai jis sakė per Danijos žiniasklaidos atstovams skirtą internetinę spaudos konferenciją, praneša pravda.ua.

V.Zelenskis buvo paklaustas, ar Ukraina apšaudytų Rusijos teritoriją, jei Vakarai su tuo sutiktų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Ne. Mes nesame suinteresuoti apšaudyti civilius gyventojus. Mes nesame teroristai, kad apšaudytume civilių kvartalus. Esame normalūs sveiki žmonės. Mums reikia šių ginklų, kad išlaisvintume savo valstybę“, – sakė jis, turėdamas omenyje tolimojo nuotolio artilerijos sistemas, kurių Ukraina prašo iš Vakarų kuo daugiau.

V.Zelenskis paaiškino, kad Ukrainoje yra vietų, kur ukrainiečių gynėjai susitelkę daugiau nei už 100 kilometrų nuo Rusijos okupantų.

Todėl, pasak V.Zelenskio, Ukrainai reikia tinkamų ginklų, kurie pasiektų užpuolikus tokiu atstumu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai vis dar nori perimti didžiąją dalį Ukrainos, jei ne visą šalį.

Tai pareiškė Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Colinas Kohlis, pranešė „Reuters“.

Kalbėdamas Naujojo Amerikos saugumo centro organizuotame renginyje, C.Kohlis sakė, kad Rusijos prezidentui tikriausiai teks susiaurinti savo taktinius karo tikslus.

„Vis dar manau, kad jis turi planų dėl didelės Ukrainos dalies, jei ne visos šalies. Tačiau nemanau, kad jis gali pasiekti šiuos tikslus“, – sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas. 

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, visi tiltai, vedantys į Rusijos pajėgų iš dalies užimtą, bet Ukrainos karių tebeginamą Sjevjerodonecko miestą buvo sugriauti. Birželio 11 d. darytose „Maxar Technologies“ bendrovės palydovinėse nuotraukose matyti, kokio masto žala padaryta patiems tiltams ir gretimiems keliams.

 

Kai kurie statiniai yra akivaizdžiai apgadinti ar net sunaikinti, o kiti fotografavimo metu dar veikė.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad Sjevjerodonecke ir kaimyniniame Lysyčanske liko apie 15 000 civilių gyventojų.

 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Sjevjerodonecko likimas gali nulemti karo šalies rytuose baigtį, pažymėdamas, kad per intensyvias kovas prie miesto žuvo nemažai Ukrainos kovotojų

Rusija antradienį paskelbė įtraukianti į „juoduosius sąrašus“ 49 Jungtinės Karalystės piliečius, tarp jų gynybos pareigūnus ir garsius transliuotojo BBC, leidinių „Financial Times“ ir „The Guardian“ žurnalistus.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Britanija prisideda prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą turto įšaldymu, kelionių draudimais ir ekonominėmis sankcijomis.

„Į sąrašą įtraukti britų žurnalistai dalyvauja sąmoningai skleidžiant melagingą ir vienpusišką informaciją apie Rusiją ir įvykius Ukrainoje ir Donbase“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp žurnalistų, kuriems uždrausta atvykti į Rusiją, yra Shaunas Walkeris iš „The Guardian“, Gideonas Rachmanas iš „Financial Times“ ir politikos analitikas Markas Galeotti.

Sąraše taip pat yra dienraščio „The Times“ redaktorius Johnas Witherow, laikraščio „The Daily Telegraph“ redaktorius Chrisas Evansas, BBC generalinis direktorius Timas Davie, „The Guardian“ redaktorė Katharine Viner, laikraščio „Daily Mail“ redaktorius Edwardas Verity.

Be to, Rusija taikys sankcijas BBC radijo „Radio 4“ laidų vedėjui Nickui Robinsonui ir televizijos „Sky News“ laidų vedėjai Sophy Ridge.

Sąraše taip pat yra 20 aukšto rango pareigūnų ir veikėjų, susijusių su gynybos industrija, tarp jų karališkųjų oro pajėgų vadovas Michaelas Wigstonas bei parlamentaras Leo Docherty.

„Žmonės, susiję su britų gynybos kompleksu, dalyvauja priimant sprendimus dėl ginklų tiekimo Ukrainai“, – nurodė rusų Užsienio reikalų ministerija.

Londonas jau yra pasiūlęs daugiau kaip 750 mln. svarų (866 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant oro gynybos sistemas, tūkstančius prieštankinių raketų, įvairios amunicijos, šimtus šarvuotų transporto priemonių.

Sjevjerodonecke verdant mūšiams, o rusams kontroliuojant didžiąją dalį miesto, Rusijos kariuomenė reikalauja, kad ukrainiečių kariai trečiadienį 8 val. ryto Maskvos (ir Lietuvos) laiku sudėtų ginklus. 

Kovotojams buvo liepta „nutraukti beprasmį pasipriešinimą ir sudėti ginklus“, naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovą Michailą Mizincevą, rašo BBC.

Ukraina teigia, kad jos kariai vis dar laikosi Sjevjerodonecke po to, kai Rusijos pajėgos sugriovė paskutinį tiltą tarp miesto ir Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Anksčiau Rusija skelbė siūlnti trečiadienį sukurti humanitarinį koridorių, kad būtų galima evakuoti chemijos gamykloje įstrigusius civilius gyventojus, kurių ten daugiau nei 500. 

Tačiau Rusija ne kartą nesilaikė susitarimų dėl humanitarinių koridorių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis Vokietijos televizijos kanalui ZDF pareiškė, kad Ukraina bus pasirengusi derėtis su rusų įsibrovėliais tik tada, kai okupantai bus pasiryžę baigti karą. 

„Mums reikia veikti. Laikas žaidžia priešo, o ne mūsų naudai...

Skaudu prarasti žmones, bet prarasime viską, jei šiame kare pasiduosime Rusijai.

Neieškau balanso, kad galėčiau dėl kažko susitarti. Mes tiksliai žinome, ką darome. Aš neabejoju savo veiksmais. Esame pasirengę kalbėti tik tada, kai kita pusė pasiruošusi baigti karą. Nėra laiko šnekučiuotis“, – sakė Ukrainos prezidentas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pridūrė, kad laukia atvykstant Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo. Kartu prezidentas tikisi ginklų Ukrainai ir paramos narystei ES.

Popiežius Pranciškus pasmerkė Rusijos karių „nuožmumą ir žiaurumą“ Ukrainoje ir kartu pagyrė ukrainiečių „didvyriškumą“ bei „drąsą“ ginant savo žemę.

Pontifikas vienas aštriausių savo pastabų apie karą Ukrainoje išsakė praėjusį mėnesį susitikime su Europos jėzuitų leidžiamų periodinių leidinių redaktoriais. Jo pasisakymo ištraukas antradienį paskelbė Italijos dienraščiai „La Stampa“ ir „Avvenire“.

Pranciškus aštriai kritikavo Rusijos invaziją, tačiau taip pat sakė, jog nėra „gerų ir blogų vaikinų“ ir kad Rusija tam tikra prasme buvo išprovokuota NATO plėtros į Rytus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

„Čia kas nors galėtų man pasakyti: bet juk tu esi už Putiną! Ne, nesu, – kalbėjo pontifikas. – Taip sakyti būtų supaprastinta ir neteisinga. Aš paprasčiausiai nepritariu tam, kad sudėtingi dalykai būtų susiaurinti iki skirstymo į gerus ir blogus, nesigilinant į šaknis ir interesus, kurie yra labai sudėtingi. Matydami tiek daug žiaurumo, Rusijos karių žiaurumą, neturime pamiršti problemų ir mėginti jas spręsti.“

Pranciškus patvirtino, kad tikisi susitikti su Rusijos agresiją prieš Ukrainą teisinančiu rusų ortodoksų patriarchu Kirilu, kai jie abu rugsėjo viduryje dalyvaus Kazachstane vyksiančiame pasaulio religijų kongrese.

Birželį planuotas jųdviejų susitikimas abiejų šalių sprendimu buvo atšauktas. Kaip nurodė Pranciškus – „kad mūsų dialogas nebūtų neteisingai suprastas“.

„Tikiuosi, galėsiu jį pasveikinti [Kazachstane] ir šiek tiek pasikalbėti su juo kaip su ganytoju“, – sakė pontifikas.

Kartu Pranciškus pagyrė ukrainiečių drąsą ir dar kartą pabrėžė jų teisę gintis, taip pat pasmerkė ginklų gamintojus, kurie, anot jo, yra finansiškai suinteresuoti karu, kad „išbandytų ir parduotų ginklus“.

„Tiesa, kad rusai manė, jog viską užbaigs per savaitę. Tačiau jie neteisingai apskaičiavo, – sakė popiežius. – Jie susidūrė su drąsiais žmonėmis, su tauta, kuri stengiasi išgyventi ir kuri turi ilgą kovų istoriją.“

Europos Sąjunga nori glaudžiau bendradarbiauti su Izraeliu energetikos srityje, nes Rusija savo nepatikimu dujų tiekimu „šantažuoja“ bloko nares dėl karo Ukrainoje, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Kremlius mus šantažuoja naudodamasis mūsų priklausomybe nuo rusiško iškastinio kuro“, – pabrėžė ji, sakydama kalbą Ben Guriono universitete Izraelio pietiniame Beer Ševos mieste.

„Nuo karo pradžios Rusija sąmoningai nutraukė dujų tiekimą Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai, taip pat Nyderlandų ir Danijos bendrovėms, keršydama už mūsų paramą Ukrainai“, – pridūrė EK vadovė.

Tačiau toks Maskvos elgesys „tik didina mūsų ryžtą išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiško iškastinio kuro“, pareiškė U.von der Leyen.

Pasak jos, ES „ieško būdų, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą su Izraeliu energetikos srityje“, o Viduržemio jūros rytuose jau vykdomi povandeninio elektros kabelio ir dujotiekio tiesimo darbai.

Izraelis eksportuoja dujas į Egiptą, dalis jų vėliau suskystinamos ir gabenamos į Europą. Norint gerokai padidinti eksportą, tektų daug investuoti į infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu.

Per pirmadienį surengtas derybas su izraeliečių energetikos ministre Karine Elharrar U.von der Leyen pakartojo, kad „ES reikalingos Izraelio dujos“, pranešė ministrės atstovas.

Be to, nuo kovo deramasi dėl galimybės paruošti teisinę bazę, kuri leistų didinti izraelietiškų dujų eksportą į Europą per Egiptą, pridūrė atstovas.

Kitas variantas būtų „EastMed“ projektas, skirtas nutiesti jūros dugnu dujotiekį, kuris jungtų Izraelį su Kipru ir Graikija. Tačiau JAV prezidento Joe Bideno administracija suabejojo šio projekto gyvybingumu, atsižvelgdama į didžiulius jo kaštus ir ilgą įgyvendinimo laikotarpį.

Yra ir kitas siūlymas – tiesti naftotiekį, kuris sujungtų Izraelį su Turkija. Pastaraisiais mėnesiais žydų valstybės ryšiai su Ankara atšilo po daugiau nei dešimtmetį trukusio šaltų santykių laikotarpio. Pasak analitikų, Turkijos noras vykdyti bendrus projektus iš dalies paskatino ją suartėti su Izraeliu.

Paskaičiuota, kad dujotiekis atsieitų 1,5 mlrd. dolerių (1,4 mlrd. eurų) ir būtų užbaigtas per dvejus ar trejus metus.

Manoma, kad Izraelio dujų atsargos siekia mažiausiai 1 trln. kubinių metrų, o vidaus poreikiams per ateinančius tris dešimtmečius turėtų būti sunaudota ne daugiau kaip 300 mlrd. kubinių metrų.

U.von der Leyen vėliau antradienį ruošiasi susitikti derybų su Izraelio premjeru Naftali Bennettu, o paskui išvyks į Egiptą.

Ukrainos gynybos pajėgos jau antrą savaitę sėkmingai veržiasi laikinai rusų okupuoto Chersono link, teigia Chersono srities administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas. 

Pasak jo, taktinių sėkmių dėka Ukrainos gynėjai artėja prie Tomino Balkos gyvenvietės.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos pajudėjo dar 5 kilometrus nuo Tavrijos. Artėjame prie Tomina Balkos, kuri yra už 20 kilometrų nuo Chersono, kur yra orkai. Šiuo metu vyksta mūšiai tarp Tavrijos ir Tominos Balkos“, – sakė S.Chlanas.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Jo nuomone, tokios Ukrainos kariuomenės taktinės pergalės turi virsti visaverte kontrataka.

„Kad ir kaip okupantai stengtųsi susigrąžinti prarastas pozicijas, jie nieko negali, dar labiau atsitraukia. Tai reiškia, kad pamažu įgyjame pranašumą“, – aiškino S.Chlanas.

Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad buvo sugriautas trečias į Sjevjerodonecką vedantis tiltas, bet pabrėžė, kad šis rytinis miestas, kurį jau kelias savaites įnirtingai puola rusų pajėgos, nėra atkirstas. 

Sjevjerodonecko administracijos vadovas Oleksandras Striukas nurodė, kad „per įnirtingą apšaudymą buvo sugriautas tiltas“ per Doneco upę, jungiantis miestą su Kyjivo kontroliuojamu Lysyčansku.

„Tačiau miestas nėra izoliuotas“, – Ukrainos televizijai sakė O.Striukas.

Pasak jo, Ukrainos kariai „toliau atkakliai gina miestą“ per nesiliaujančias kautynes, o padėtis vietoje „keičiasi kas valandą“.

Pirmadienį ukrainiečių kariuomenė pranešė, kad Maskvos pajėgos išstūmė jos karius iš miesto centro. Tuo metu Kremliaus remiami separatistai tvirtino, kad Sjevjerodoneckas yra „užblokuotas“.

„Rusijos pajėgos neatsisako bandymo šturmuoti miestą, bet [Ukrainos] kariuomenė laikosi tvirtai“, – sakė O.Striukas.

Jo duomenimis, miesto chemijos gamyklos „Azot“ slėptuvėse yra „apie 540-560“ civilių gyventojų. Jiems „sudėtinga“ tiekti pagalbą, tačiau gamykloje yra „tam tikrų atsargų“, pridūrė administracijos vadovas.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudo šią gamyklą.

„Rusijos pajėgos bando apsupti mūsų kariuomenės dalinius“, – sakė S. Haidajus, išvakarėse pripažinęs, kad Rusijos kariuomenė kontroliuoja „daugiau kaip 70 proc.“ Sjevjerodonecko teritorijos.

Anot jo, Rusijos pajėgos mieste buvo sustiprintos „dviem bataliono taktinėmis grupėmis“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai pirmadienį sakė, kad mūšis dėl Sjevjerodonecko jau pareikalavo „siaubingų“ žmonių aukų.

Zaporožės srityje įvyko dar viena karių kūnų mainų operacija, pranešė Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija

Ukraina sugrąžino 64 „Azovostal“ gynėjų kūnus, kad jie būtų oriai palaidoti.

Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas derybų, kuriose dalyvavo dingusių asmenų ypatingomis aplinkybėmis komisaras Olehas Kotenka, rezultatas.

Operacija buvo vykdoma bendradarbiaujant su Reintegracijos ministerija, Gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba, Ukrainos saugumo tarnyba, Ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu ir kitomis Ukrainos teisėsaugos institucijomis.

Rusijos kariuomenė sutelkė savo pastangas aplink Sjevjerodonecką. Be to, jai pavyko šiek tiek persikelti netoli Charkivo. Apie tai pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

„Pagrindinės Rusijos operatyvinės pastangos išlieka puolimas prieš Sjevjerodonecką Donbase. Jos vakarų karių grupė pirmą kartą per kelias savaites tikriausiai padarė tam tikrą pažangą Charkivo kryptimi“, – nurodė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Rusijos Federacijos Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas paskelbė, kad netoli Klincų esančiame Zaimiščės kaime vyko apšaudymai, tariamai apgadinti keli namai, sužeisti keturi žmonės.

Apie tai jis paskelbė „Telegram“, „Telegram“.

„Šiandien buvo apšaudyta Klincų miesto rajone esančio Zaimiščės kaimo teritorija. Apgadinti keli namai. Pirminiais duomenimis, sužeisti keturi žmonės. Jiems teikiama visapusiška medicininė pagalba“, – rašė A.Bogomazas.

Gubernatorius sakė, kad operatyvinės tarnybos dirba vietoje.

Klincų miestas yra už 50 kilometrų nuo sienos su Ukraina. 

Nuo ​​Rusijos invazijos pradžios Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį pranešė ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio viceministras, kartu pažymėdamas, kad pavojus aprūpinimui maistu nekyla.

„Nepaisant to, kad prarasta 25 proc. ariamos žemės, šiemet pasėlių pasodinta daugiau nei pakankamai“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai turės pakankamai maisto, spaudos konferencijoje teigė Tarasas Vysockis.

Pasak jo, nacionalinis vartojimo lygis sumažėjo „dėl masinio persikėlimo ir išorinės migracijos“, nes milijonai žmonių pabėgo nuo karo.

Remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) ir JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, dėl karo Ukrainoje šalies viduje persikėlė daugiau nei 7 mln. žmonių.

Dar 7,3 mln. žmonių pabėgo į užsienį, daugiau nei pusė jų – į Lenkiją.

Nepaisant didelių žemės praradimų rusams, „dabartinė padėtis, susijusi su pasėlių plotais <...> nekelia grėsmės Ukrainos apsirūpinimui maistu“, pareiškė viceministras.

„Ukrainos ūkininkai dar prieš prasidedant karui spėjo palyginti gerai pasiruošti sėjai“, – pažymėjo jis. 

„Ukraina vasarį jau buvo importavusi apie 70 proc. reikalingų trąšų, 60 proc. ligų kontrolės produktų ir apie trečdalį reikalingo kuro“, – pridūrė pareigūnas.

Visgi Rusijos karių įsiveržimas į kelis regionus ir besitęsianti Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, užkertanti kelią grūdų eksportui, privertė Ukrainos ūkininkus „koreguoti, ką ir kiek sėti“.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „World Data Center“ duomenimis, prieš karą Ukraina turėjo daugiau nei 30 mln. hektarų dirbamos žemės.

Nepaisant T. Vysockio patikinimo, kad karas nekelia grėsmės maisto tiekimui Ukrainoje, JT perspėjo, kad dėl konflikto dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje gali pajusti maisto trūkumą, o tai gali lemti netinkamą mitybą, masinį alkį ir badą.

Kiek anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiuo metu Ukrainos uostuose užblokuota apie 20–25 mln. tonų grūdų, o iki rudens šis skaičius gali išaugti iki 70–75 mln. tonų.

Prieš karą Ukraina buvo ketvirta pagal dydį kviečių ir kukurūzų tiekėja pasaulyje.

Rusija nuo plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios jau prarado 32,5 tūkst. karių, 1 434 tankus ir 3 503 šarvuotus kovinius automobilius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiausius nuostolius per pastarąją parą priešas patyrė Bachmuto kryptimi.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Lenkija priėmė per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, pirmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija. 

„Nuo vasario 24-osios į Lenkiją iš Ukrainos atvyko iš viso 4 021 000 žmonių“, – nurodė pasieniečiai socialiniame tinkle „Twitter“. 

Sekmadienį į šalį atvyko apie 21,5 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, ankstesnę dieną – 24,9 tūkstančio.   

Tuo metu iš Lenkijos į Ukrainą nuo vasario 24-osios išvyko apie 2 mln. žmonių, nurodė sienos apsaugos tarnyba. 

Sekmadienį į Ukrainą iš Lenkijos išvyko 26,7 tūkst. žmonių.  

Karolinos Stažytės nuotr./Lvivo geležinkelio stoty

Nors dauguma sieną kirtusių asmenų yra Ukrainos piliečiai, tarp pabėgėlių yra ir daugelio kitų šalių piliečių, pranešė visuomeninis transliuotojas, remdamasis Užsienio reikalų ministerijos informacija.

Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Lenkiją, kovo pradžioje aktyvavo bloko Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią pabėgėliams iš Ukrainos taikoma speciali apsauga ir teikiamos paslaugos.

Apklausos rodo, kad devyni iš dešimties lenkų pritaria pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos priėmimui.

Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“ bombų slėptuvėse tebėra 540-560 civilių, rusai šį objektą nuolat apšaudo, pranešė Sjevjerodonecko karinės-civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.

„Tam tikros maisto atsargos „Azot“ gamykloje sukauptos, bombų slėptuvėse yra apie 540–560 žmonių. Priešas iš tikrųjų ardo mūsų didžiausią atsarginių dalių įmonę“, – teigė O.Striukas.

Pasak jo, esant galimybei, vyksta rami piliečių evakuacija.

O.Striukas teigė, kad nuolat vyksta kovos, rusai bando užpulti. Anot jo, tai yra „gatvės kovos“, kai kur Ukrainos kovotojai stumia priešą, kai kur atvirkščiai – situacija keičiasi kas valandą, išlieka sunki, bet kontroliuojama.

Rusų okupantams iš dalies pasisekė Bachmuto kryptimi, jie vis labiau įsitvirtina Vidrodženia kaime. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Bachmuto kryptimi agresorius panaudojo artileriją prieš mūsų karių pozicijas Vidrodženia, Novoluhansko ir Bachmuto gyvenviečių srityse.

Avdijivkos, Kurachivskio, Novopavlovskio ir Zaporižios kryptimis priešas aktyvių veiksmų nesiėmė. Padidino orlaivių ir artilerijos naudojimą mūsų kariuomenei sustabdyti“, – teigė Generalinis štabas.

Pirmadienį Donbase Ukrainos kariai nuo okupantų išlaisvino tris kaimus ir nustūmė fronto vietą 15 kilometrų. 

Rusijos pajėgos bando visiškai kontroliuoti Bohorodičnės kaimą Donecko srityje, pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo rytiniame pranešime.

„Slovjansko kryptimi okupantai daugiausia pastangų skiria bandymams visiškai kontroliuoti Bohorodičnės gyvenvietę ir sudaryti sąlygas vystyti puolimą Slovjansko kryptimi. Priešas naudoja artileriją prie Dubrovnės, Karnauchovkos, Naujosios Dmitrovkos ir Vernopolio“, – rašoma pranešime.

Charkivo kryptimi Rusijos pajėgos daugiausia pastangų skiria pozicinei gynybai ir užkerta kelią tolesniam gynybos pajėgų dalinių judėjimui link sienos, skelbia Generalinis štabas. Užpuolikai vykdė ugnies atakas, ypač pasitelkdami karinę aviaciją, Rubižnės, Rusų Lozovos, Bairako ir Dementijevkos vietovėse. 

Pranešama, kad Limano kryptimi rusai pergrupuoja savo pajėgas, kad galėtų plėtoti puolimą Limano-Raigorodoko ir Jampolės-Siversko kryptimis.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pirmadienį aistringai paragino sąjungininkus Vakaruose perduoti jo šaliai daugiau ginkluotės ir padėti nutraukti „siaubingą“ kraujo praliejimą, Sjevjerodonecką apgulusioms Rusijos pajėgoms sugriovus visus tiltus, vedančius į šį rytinį pramoninį miestą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jau ne vieną savaitę bombarduojami Sjevjerodonecko ir Lysyčansko miestai yra paskutiniai ukrainiečių pasipriešinimo židiniai rytinėje Luhansko srityje.

V.Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad mūšio dėl Donbaso regiono žmogiškoji kaina yra „tiesiog siaubinga“.

Jis sakė neabejojantis, kad ukrainiečiams pavyks susigrąžinti prarastas teritorijas, taip pat paragino šalies sąjungininkus atsiųsti daugiau ginkluotės.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija, išbandydama naujus ginklus Ukrainoje, pažeidžia visus karo papročius ir tradicijas, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, kurią cituoja UNIAN.

Pasak jos, okupantai naudoja įvairius ginklus, kuriuos Ukrainoje draudžia tarptautinės normos.

„Be to, kai kurie ginklai yra bandomi ir tiriami. Jie iš tikrųjų naudoja šį karą savo naujiems ginklams išbandyti, ir visa tai naudojama čia. Kai kurie čia turimi ginklai „sėkmingai“ išbandomi, kai kurių pavyzdžių kokybinės charakteristikos pasirodo esančios labai išpūstos... Deja, Rusija, kovodama su Ukraina, pažeidžia visas karo normas ir papročius“, – sakė H.Maliaer.

Gynybos ministerijos vadovo pavaduotoja pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė savo personalu ir ginkluote „kelis kartus“ lenkia Ukrainos kariuomenę. Ukrainai reikia ginklų, kad ji galėtų reaguoti lygiavertiškai.

Ukrainiečių gynėjai yra už 18 km nuo rusų okupuoto Chersono ir artilerija sėkmingai smogia į priešo koncentraciją pietuose, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, duodamas interviu Markui Feiginui, praneša UNIAN.

Pasak jo, Ukrainos pajėgų daliniams teko pasitraukti tris kilometrus, tačiau tai neturėjo įtakos kovos eigai.

„Chersono kryptimi juos (okupantus - UNIAN) gerai „apšaudė“ mūsų artilerija, o Zaporižios kryptimi jie važiavo, važiavo, važiavo, bet nepasiekė, nes buvo apšaudyti“, – sakė O.Arestovyčius.

Jis taip pat pridūrė, kad ukrainiečių kariai, gavę modernios artilerijos, gerokai pagerino kovos su priešo artilerija kokybę. Tai pasakytina ne tik apie pietus, bet ir apie visas vietoves, kuriose tebevyksta kovos.

Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos turi ribotas manevravimo sausumoje galimybes ir gali tik atsitraukti į gynybines linijas, feisbuke pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas Vladislavas Nazarovas, kurį cituoja UNIAN.

„Kova tęsiasi ties kontakto linija. Priešui, kurio galimybės manevruoti sausumoje yra ribotos, lieka tik galimybė atsitraukti į gynybines linijas. Tačiau iš oro priešas dviem sraigtasparniais Mi-8 atakavo mūsų pozicijas Mykolajivo ir Chersono srityse“, – sakė jis.

Be to, netoli Snihurivkos įvyko oro mūšis: naikintuvas Su-35 paleido raketą „oras-oras“ į porą ukrainiečių Mi-8, sraigtasparniams pavyko jų išvengti, o priešas, taupydamas raketas, atsitraukė.

Rusijos pajėgos pirmadienį išstūmė ukrainiečių gynėjus iš Sjevjerodonecko centro ir, kaip pranešama, sugriovė likusį tiltą, vedantį iš Sjevjerodonecko į Lysyčanską, tačiau Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Ukrainos pajėgos nėra apsuptos mieste, skelbiama JAV Karo studijų instituto kasdieninėje apžvalgoje.

Analitikai tvirtina, kad Rusija toliau dislokuoja nepakankamai parengtas savanorių ir rezervo pajėgas, kad sustiprintų savo vykdomas operacijas.

Kitos instituto įžvalgos:

• Rusijos pajėgos surengė nesėkmingus antžeminius puolimus, bandydamos nutraukti Ukrainos antžemines ryšių linijas (GLOC) netoli Popasnos ir Bachmuto.
• Rusijos pajėgos pradėjo nesėkmingas puolamąsias operacijas į pietryčius nuo Iziumo ir į šiaurę nuo Slovjansko ir tikriausiai sudaro sąlygas pulti Siverską ir šiaurės vakarų Ukrainos GLOC iki Lysyčansko.
• Rusijos pajėgos tikriausiai vykdo ribotą puolimą tiesiai į šiaurės rytus nuo Charkivo miesto, tikėtina, bandydamos išstumti Ukrainos pajėgas iš Rusijos užnugario zonų artilerijos atstumo ir užsitikrino tam tikrą sėkmę.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tebevykdo kovas dėl Davydivo tilto šiaurės vakarų Chersono srityje.
• Rusijos okupacinė valdžia greičiausiai surengė teroristinę veiklą Melitopolyje ir Berdianske Rusijos dienos proga birželio 12 d.

Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui atėjo laikas pagaliau apsispręsti dėl Berlyno pozicijos dėl Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainą, Vokietijos televizijai sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mums reikia kanclerio O.Scholzo garantijų, kad Vokietija remia Ukrainą. Jis ir jo vyriausybė turi priimti sprendimą: neturėtume bandyti balansuoti tarp Ukrainos ir santykių su Rusija“, – sakė jis žurnalistams.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) teismo mirties bausme nuteisto marokiečio tėvas sakė, kad jo sūnus turėtų būti laikomas karo belaisviu, nes yra Ukrainos pilietis, kuris savanoriškai pasidavė, skelbia „Reuters“.

Maroke gimęs Brahimas Saadounas ir britai Aidenas Aslinas bei Shaunas Pinneris buvo pripažinti kaltais dėl „samdinių veiklos ir veiksmų, kuriais siekiama užgrobti valdžią ir nuversti konstitucinę santvarką“ DLR, praėjusią savaitę pranešė Rusijos žiniasklaida.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aidenas Aslinas, Shaunas Pinneris, Saaudunas Brahimas

Maroko kovotojas gavo Ukrainos pilietybę 2020 m., po to, kai perėjo metus trukusius karinius mokymus, kurie buvo reikalingi norint įstoti į aviacijos ir kosmoso technologijų studijas Kyjivo universitete, elektroniniame laiške agentūrai „Reuters“ sakė jo tėvas Taharas Saadounas.

Jis pasidavė „savanoriškai“ ir turėtų būti laikomas „karo belaisviu“, sakė tėvas.

Pirmadienį apie 23.40 val. rusų pajėgos vėl puolė Charkivą. Mieste skambėjo priešlėktuvinio pavojaus sirenos, o vietiniai gyventojai suskaičiavo mažiausiai septynis sprogimus, pranešė vietos „Telegram“ kanalai.

Dėl raketos smūgio netoli Charkivo kilo didžiulis gaisras, pranešė „Telegram“ kanalas „KS Charkiv“.