Garsiausia Ukrainos bėda – korupcija – išplitusi ir karinėse struktūrose, melo detektoriaus testo neišlaikė maždaug 40 proc. gynybos ministerijos darbuotojų, o karinės technikos palikimas apie jos panaudojimą šalies gynybinėms reikmėms jokių iliuzijų nepaliko.
„Prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, tuometė šalies valdžia padarė viską, ką galėjo, kad suardytų Ukrainos pajėgumus. Buvo uždaromos gamyklos, parduodamos bendrovės, smukdomos technologijos, neskiriama pinigų gynybos pramonei. Todėl, prasidėjus agresijai, kilo labai rimtų bėdų, ypač dėl šarvuotosios technikos, prieštankinių priemonių, artilerijos sistemų“, – prisimena Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas.
Žmogus sirgdamas karščiuoja, prakaituoja, tačiau galiausiai pasveiksta. Šiandien Ukraina yra tarsi sveikstantis ligonis, – sako S.Poltorakas.
Jo teigimu, problemas reikėjo spręsti nedelsiant. Ministras įsitikinęs – šis tas pavyko. „Kai parodysiu jums pagamintas naujas karo mašinas, aprodysiu tankų gamyklą, ten pamatysite naujų modelių. Kreipėmės į užsienio partnerius dėl kai kurios ginkluotės gamybos technologijų. Mums, žinoma, reikia pagalbos, ypač dėl to, kad ginkluotės klausimais Ukrainai nelabai padedama, galima sakyti, visiškai nepadedama“, – tvirtina S.Poltorakas.
Jis patikslina – Ukrainai ne tik nepadedama, bet ir neparduodama, todėl valstybė turi pasikliauti tik savo jėgomis, o karinės pramonės kompleksas tampa svarbiausias.
Dar daugiau problemų Ukrainos gynybos sektoriui kėlė ir tebekelia korupcija su kuria valdžia sako rimtai kovojanti ir jau esą matanti teigiamų rezultatų.
„Kalbant konkrečiai apie Gynybos ministeriją, kovoti mes pradėjome, kai pasirengę buvo gal 5–6 tūkst. žmonių. Apmaudu, kad didelė dalis technikos buvo tokios apgailėtinos būklės, kad net nebuvo įmanoma pajudėti iš dislokacijos vietos. Nebuvo akumuliatorių, nebuvo kuro, eilinis karys nebuvo aprengtas, kilo maitinimo, apginklavimo problemų“, – vardija S.Poltorakas.
Anot jo, daug bėdų kilo vykdant įsakymus, komunikuojant, o dabar gynybos ministerija daug pasiekė. „Pagerinome techniką ir ginkluotę, viską supirkome beveik už tuos pačius pinigus. Biudžetas padidėjo, tačiau kariuomenės kokybė šoktelėjo kelis kartus. Šiemet surengėme pirmą elektroninį aukcioną per penkerius metus dėl karių maitinimo ir sutaupėme apie 17 mln. eurų“, – tvirtina ministras.
Jis skaičiuoja, kad, rengdama atvirus viešuosius pirkimus aprangai ar įrangai įsigyti, valstybė iš viso sutaupė apie 10 mln. eurų. „Ministerijos padalinius, kurie atsakingi už viešuosius pirkimus, reformavome. Bet kokios reformos susiduria su pasipriešinimu institucijų, kurios nenori keistis ir gyventi pagal naują tvarką“, – neslepia S.Poltorakas.
Jo pastebėjimu, šios institucijos nepripažįsta naujų taisyklių, savo darbo klaidų, be to, yra pripratusios imti pinigus už tas paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos. „Su tokiais valstybės valdininkais atsisveikinome. Jų buvo nemažas skaičius. Apie 40 proc. tarnautojų gynybos ministerijoje neišlaikė melo detektoriaus testo. Juos pažeminsime arba atleisime, nes kito pasirinkimo nėra. Reikia tokios struktūros, kurioje būtų galima priimti greitus ir teisingus sprendimus“, – įsitikinęs S.Poltorakas.
Jeigu savanoriai nenori prisijungti prie valstybinių struktūrų, turi nusiginkluoti ir užsiimti kitais reikalais. Ukrainoje šiandien jau nėra vietos neteisėtoms ginkluotoms struktūroms, – teigia S.Poltorakas.
Pasak jo, senoji sistema neleido spręsti jokių klausimų. S.Poltorako tvirtinimu, Gynybos ministerijoje dirba 770 darbuotojų ir 300 pagalbininkų, kurie rengia pasiūlymus, bet sprendimą paprastai turi priimti tik vienas žmogus – gynybos ministras.
„Tam reikia veiksmingos sistemos. Jei žmonės nori mokytis ir keistis, jeigu yra sąžiningi, jie lieka. Tačiau su kitais – ne pakeliui. Žmogus sirgdamas karščiuoja, prakaituoja, tačiau galiausiai pasveiksta. Šiandien Ukraina yra tarsi sveikstantis ligonis“, – sako S.Poltorakas.
Dėl tokios korupcijos ligos itin nekantrūs buvo protestuotojai, o ginkluoti savanorių būriai pasipiktinę dėl valdžios sprendimų netgi griebdavosi savarankiškų veiksmų. Dabar padėtis, pasak gynybos ministro, jau stabilesnė.
„Tauta buvo vieninga, kai reikėjo padėti kariuomenei. Iš pradžių materialios žmonių aukos buvo labai reikalingos – padėjo suvaldyti padėtį ir sukurti karių aprūpinimo mechanizmą. Dabar, manau, aukų laikas praėjo ir pagalbos reikia kitose dviejose srityse – patariant ir kontroliuojant, kaip sekasi įgyvendinti reformas“, – tvirtina S.Poltorakas.
Jis akcentuoja, kad savanorių batalionuose iš pradžių daug žmonių buvo pasiryžę aukoti gyvybę, nors kariuomenės būklė buvo sunki.
„Savanoriai buvo labai svarbūs. Gerbiu tuos, kurie savo noru ėjo ginti valstybės. Jie parodė pavyzdį, kaip atliekamos užduotys. Tačiau dabar esu įsitikinęs, kad, sustiprėjus saugumo pajėgoms, savanoriams tenka rinktis. Jie gali prisijungti prie kariuomenės arba kitų sukarintų struktūrų. Veikti reikia pagal formalius įsakymus“, – pabrėžia S.Poltorakas.
Jis atkreipia dėmesį, kad daug savanorių iš pat pradžių ėjo į kariuomenę, o ne į savanorių batalionus. „Jeigu savanoriai nenori prisijungti prie valstybinių struktūrų, turi nusiginkluoti ir užsiimti kitais reikalais. Ukrainoje šiandien jau nėra vietos neteisėtoms ginkluotoms struktūroms. Šiandien neliko savarankiškų batalionų“, – teigia S.Poltorakas.
Anot jo, visi tapo kariuomenės, policijos arba nacionalinės gvardijos būriais ir vykdo tik teisėtus įsakymus. Iš pradžių daug problemų kėlė ir piktnaudžiavimas alkoholiu su kuo dabar Ukraina tikina jau susitvarkiusi.
„Iš pradžių, kai pašaukėme pirmuosius 2 tūkst. žmonių, tai buvo didžiulė problema. Kariuomenėje irgi yra piktnaudžiaujančių alkoholiu, kai patenka į streso kupiną situaciją. Problemą sprendėme įvairiai. Karininkams suteikėme daugiau įgaliojimų palaikyti discipliną ir motyvavome finansiškai. Kas tarnauja geriau – gauna daugiau, o kas prasčiau – mažiau“, – nurodo S.Poltorakas.
Jis priduria, kad buvo nuveiktas didžiulis darbas, pritraukiant motyvuotų karių, tarnaujančių pagal sutartį.
„Pernai pagal sutartį kas mėnesį pakviesdavome apie 300 karių, o per šių metų mėnesius jau surinkome 20 tūkst. Vadinasi, per vieną mėnesį surinkome iki 7 tūkst. Dažniausiai tai kariai, kurie jau turi patirties. Jie buvo grįžę namo, bet pasirinko gyvenimą skirti valstybės gynybai“, – tvirtina S.Poltorakas.
Jo tikinimu, tokie kariai valstybei sutaupo pinigų, kurių prireikia, ruošiant naujokus, ir mažina alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų skaičių.
