Kai 2014 metais prasidėjo neramumai Ukrainoje, prorusiškos jėgos labiausiai iškilo Donecke ir Luhanske, kur buvo užimti valstybiniai pastatai, išvaikyta vietos milicija ir valdžia.
Tai buvo sumaišties šalies viduje pradžia. Ukrainos valdžia iki šiol nesugeba įveikti šio chaoso.
Neramumai neaplenkė ir Charkovo. 2014 metų kovo mėnesį „turistas iš Rusijos“ sugebėjo nuimti priešais Charkovo regiono administracijos pastatą kabėjusią Ukrainos vėliavą ir ją pakeisti rusiška.
Praėjus penkioms dienoms šį pastatą užėmė prorusiški protestuotojai. Bet sėkmingu valstybinio pastato perėmimu jie ilgai nesidžiaugė. Kitą dieną Ukrainos pajėgos atsiėmė jį iš separatistų.
Charkovas iki šiol išliko ištikimas Ukrainai.
Didele dalimi tai – vidaus pulkų nuopelnas. Šiems pulkams tuomet vadovavo generolas Stepanas Poltorakas. Todėl vos atkūrus Ukrainos Nacionalinę gvardiją S.Poltorakas tapo jos vadovu. Galiausiai – Ukrainos gynybos ministru.
Suardyta sistema
Kai 2014-aisiais S.Poltorako žinioje atsidūrė Ukrainos gynybos ministerija, jis negalėjo patikėti, kokios apverktinos būklės yra jo šalies ginkluotosios pajėgos ir karinė pramonė.
Mes pradėjome karinius veiksmus, kai jiems buvo pasiruošę 5-6 tūkst. žmonių.
„Prieš tai buvusi Vyriausybė padarė visus žygius, kad išardytų karinį-pramoninį Ukrainos kompleksą. Mes pradėjome karinius veiksmus, kai jiems buvo pasiruošę 5-6 tūkst. žmonių“, – prisiminė ministras.
Daug karinės technikos ir ginkluotės buvo tokios būklės, kad nė negalėjo pajudėti iš saugojimo vietų. Technikoje nebuvo akumuliatorių, nebuvo degalų, kariai neturėjo ekipuotės, buvo neaprengti.
S.Poltorako teigimu, jo pirmtakai tikslingai nutraukė gamybą, kad galėtų privatizuoti karinės pramonės gamyklas ir taip pasipelnyti valstybės sąskaita. Vis dėlto praėjus keletui metų padėtis krypsta į gerąją pusę.
Ministras Lietuvos delegacijai pristatė Charkove esančią karinės pramonės gamyklą, kurioje buvo paruošta 300 tankų „Oplot-M“, skirtų Pakistanui. Šis tankas yra itin lengvas – jo svoris siekia vos 46 tonas, todėl jis yra pritaikytas dinaminei gynybai.
S.Poltorakas didžiavosi šiuo pasiekimu, kurį pavyko įgyvendinti per tokį trumpą laiką. „Laimė, mums pasisekė atnaujinti karinės technikos ir ginkluotės gamybą“, – sakė ministras.
Neturėjo kuo apsirengti
Prisimindamas konflikto šalies rytuose pradžią, S.Poltorakas pasakojo, kad kariai nė neturėjo kuo apsirengti, ką jau kalbėti apie ginkluotę ir kitą gyvybiškai svarbią įrangą.
Todėl ministras pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotąsias pajėgas gelbėjo savo noru šalies gynėjams aukoję žmonės, tačiau dabar iš jų tikisi kitokio pobūdžio pagalbos.
„Pirmam etape jie suteikė labai didelę materialinę pagalbą, dabar tokios pagalbos jau nereikia, nes mes patys galime aprūpinti kariuomenę, – sakė ministras. – Šiandien iš visuomeninių organizacijų reikia jų idėjų ir konsultacijų.“
Pakėlė moralinę dvasią
S.Poltorakas taip pat atidavė pagarbą tiesiogiai prie kovos rytuose prisijungusiems vyrams. Jo manymu, savanoriškų batalionų kariams teko ypač svarbus vaidmuo.
„Žmonės buvo pasiryžę atiduoti savo gyvybę už tėvynę, bet daug buvo ir neryžtingų. Todėl savanoriški batalionai pakėlė moralinę dvasią, savo pavyzdžiu parodydami jauniems žmonėms, kaip reikia kovoti už savo tėvynę“, – sakė ministras.
Bet S.Poltorakas pabrėžė, kad savanoriškų kovinių vienetų klausimą reikėjo išspręsti atskirai. Ginkluoti neformalūs savanorių batalionai nepaklusdavo įsakymams, kadangi valdžią Kijeve laikė korumpuota. Todėl nepavyko išvengti susidūrimų tarp savanorių ir reguliariosios kariuomenės dalinių.
2015-aisiais susirėmus „Pravyj Sektor“ ir Ukrainos specialiosioms pajėgoms žuvo du žmonės.
Tačiau ministras teigia, kad pavyko sistematizuoti karines pajėgas ir susitvarkyti su neformaliomis savanorių grupėmis. „Negali būti neteisėtų kovinių vienetų. Jiems teko prisijungti prie kariuomenės arba kitų jėgos struktūrų – policijos arba Nacionalinės gvardijos, kurios vykdo įstatymų jiems patikėtas funkcijas“, – dėstė ministras.
Ministerijos reorganizacija
Panašių problemų kaip su savanoriais S.Poltorakas turėjo ir Gynybos ministerijoje.
„Yra kariškių, kurie nesupranta naujų taisyklių. Jie yra pripratę imti pinigus, kai jų neturėjo imti. Jie buvo pripratę prie korupcijos. Mes su tokiais kariškiais atsisveikiname“, – aiškino S.Poltorakas.
Gynybos ministro tikslas – sukurti tokią struktūrą, kuri darytų teisingus ir savalaikius sprendimus, tačiau didžiausias iššūkis yra surasti tinkamus žmones. Ministro žiniomis, net 40 proc. kandidatų tarnybai į Ukrainos gynybos ministeriją nepraeina poligrafo (melo detektoriaus) testo.
„Buvo sukurti nauji skyriai ir padaliniai kovai su korupcija pagal europinius standartus. Jų efektyvus darbas davė rezultatų. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad vien struktūriniais pakeitimais negalima kovoti su korupcija. Reikia keisti žmonių požiūrį į korupciją“, – svarstė S.Poltorakas.
Visiška korupcija, kuri buvo iki revoliucijos, surydavo beveik visą biudžetą.
Įdiegus elektroninių viešųjų pirkimų sistemą gerokai pasipildė biudžetas. Vien maisto kariams tiekimui taip buvo sutaupyta apie 0,5 mlrd. Ukrainos grivinų.
„Visiška korupcija, kuri buvo iki revoliucijos, surydavo beveik visą biudžetą“, – aiškino S.Poltorakas.
Šauktinius keičia profesionalai
Neseniai taip pat buvo priimtas sprendimas atsisakyti šauktinių rytų fronte. Pastarieji pasižymėjo motyvacijos ir disciplinos trūkumu. Neretas iš jų dar ir piktnaudžiavo alkoholiu bei narkotikais.
„Iš pradžių buvo mobilizuoti daugiau nei du tūkstančiai žmonių, tarp kurių pasitaikė tikrų girtuoklių. Žinoma, gėrė didelė dalis, tačiau ne visi šauktiniai“, – prisiminė ministras.
Gynybos ministerija šią problemą bandė spręsti įvairiais būdais. Vienas jų – finansinė motyvacija: tie, kurie buvo drausmingi ir nesisvaigino, gaudavo geresnį atlyginimą, girtuokliai – mažesnį.
Vis dėlto ši priemonė nepadėjo išspręsti problemos, todėl ministerija surado kitą būdą. „Rinkome motyvuotus žmones, kurie eina tarnauti pagal kontraktus. Jie turi karinę patirtį, praėjo karinius veiksmus ir, pabuvę namie, pailsėję, priėmė sprendimą dirbti pas mus“, – džiaugėsi S.Poltorakas.
Atlyginimą padidino dvigubai
2015 metais per mėnesį atsirasdavo vidutiniškai 300 karių, kurie priimdavo sprendimą tarnauti Ukrainos kariuomenėje pagal kontraktą. Šiais metais gerokai padidinus atlygį už tarnybą kariuomenė jau spėjo surinkti net 20 tūkstančių profesionalių karių.
Nuo 2016 metų sausio profesionalaus kario atlyginimas padidėjo dvigubai ir šiuo metu siekia apie 7 000 Ukrainos grivinų (apie 300 eurų).
Ministras pažymėjo, kad net gerokai padidinus profesionalių karių atlyginimą, šis sprendimas atsiperka. „Kariai, tarnaujantys pagal sutartį, mums tinka labiau, nes reikia mažiau lėšų juos paruošti“, – savo sprendimą aiškino S.Poltorakas.
„Ukraina sveiksta“
Ukrainos gynybos ministras yra profesionalus karys, tačiau nemano, kad krizę šalies rytuose galima išspręsti karinėmis priemonėmis.
„Mūsų strategija yra sukurti stiprią gynybą, o pagrindiniai uždaviniai išlieka integracija Europoje, Aljanse (NATO). Savo ateitį mes matome ten, nes Ukrainos konflikto sprendimui yra tik politinis kelias“, – dėstė ministras.
Nors S.Poltorakas supranta, kad Ukrainai prieš akis yra dar ilgas kelias, kol šalis galės džiaugtis įvykdžiusi šiuos uždavinius, ministras nepraranda tikėjimo.
„Ukraina sveiksta kaip ir žmogus: prieš pasveikdamas jis prakaituoja, tačiau galiausiai išgyja. Taip ir Ukraina“, – Charkove vaizdžiai aiškino Ukrainos gynybos ministras S.Poltorakas.
