Prieš derybas leidinys „Financial Times“ skelbė, kad Ukrainą užpuolusi Rusija nebereikalauja, kad Ukraina tariamai būtų „denacifikuota“, ir yra pasirengusi leisti Kyjivui įstoti į ES, jei jis išliks kariniu požiūriu neutralus.
Po antradienio derybų paaiškėjo, kad būtent apie Ukrainos saugumo garantijas ir neutralumą derybose ir buvo daugiausia kalbama.
Ką siūlo Ukrainos delegacija
Ukrainos derybininkai, dalyvaujantys Turkijoje vykstančiose derybose su Rusija, nurodė pasiūlę sudaryti tarptautinį sutartį, pagal kurią kitos šalys turėtų tapti Ukrainos saugumo garantėmis.
„Apie naują saugumo garantijų sistemą Ukrainai. Reikalaujame, kad tai būtų visų saugumo garantų pasirašytas susitarimas, kuris bus ratifikuotas parlamentuose, kad nebūtų pakartota Budapešto memorandumo klaida, kad jis pasirodė esąs tik popieriaus lapas.
Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO [sutarties] 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davidas Arachamija.
„Mes sakome, kad per tris dienas turėtų būti surengtos konsultacijos, tai gali būti agresija, hibridinis karas, užmaskuotas karas bet kokiu formatu. Po to šalys-garantės turi suteikti mums karinę pagalbą – ginkluotąsias pajėgas, ginklus, neskraidymo zoną – viską, ko mums dabar taip reikia ir ko negalime gauti“, – sakė jis.
Pasak D.Arachamijos, šalys, užtikrinsiančios saugumo garantijas, galėtų būti pasirinktos iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos: Didžioji Britanija, Kinija, Rusija, JAV, Prancūzija, Turkija, Vokietija, Kanada, Italija, Kanada, Lenkija, Izraelis. Prie jų gali prisidėti ir kitos šalys.
Jis taip pat nurodo, kad kai kurios šalys jau davė preliminarų sutikimą, tačiau laukiama oficialių pranešimų.
„Tai sistema, kuria remdamiesi norime kurti naują Ukrainos saugumo ateitį“, – teigia Ukrainos delegacijos derybose su Rusija vadovas.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paaiškino, kaip bus įgyvendinama ši sutartis.
„Šio susitarimo įgyvendinimas vyks tokia tvarka: pirmiausia bus referendumas, kuriame visi Ukrainos piliečiai išsakys savo poziciją dėl šios sutarties ir dar prieš tai, kai ji pradės veikti. Po to vyks (sutarties) ratifikavimas garantuojančių šalių parlamentuose ir Ukrainos parlamente. Tai yra esminis dalykas. Turime gauti visuomenės palaikymą, kad sutartis tikrai būtų sudaryta mums“, – pabrėžė jis.
Pasak D.Arachamijos, tarptautinės garantijos kol kas nebūtų taikomos aneksuotam Krymui ir Ukrainos nekontroliuojamoms Donbaso teritorijoms. Toks susitarimas turėtų būti patvirtintas referendume po to, kai iš Ukrainos būtų išvestos Rusijos pajėgos.
Kitas Ukrainos derybinės delegacijos narys Aleksandras Čalyj pažymi, kad, turėdama tarptautines garantijas, Ukraina galėtų sutikti su neutraliu, nebranduoliniu statusu. Būtų garantuojama, kad Ukrainos teritorijoje nebus užsienio karinių bazių.
Krymo ir Donbaso klausimai
Kaip skelbia „Radio Svoboda“, kalbant apie aneksuotą Krymą, Ukraina siūlo 15 metų laikotarpį, per kurį šalis nebandys jo susigrąžinti karinėmis priemonėmis. Per tą laiką turėtų vykti derybos dėl pusiasalio statuso.
Donecko ir Luhansko sričių klausimą siūloma spręsti atskirai, abiejų šalių prezidentų derybomis.
Rusijos siunčiami signalai
Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis teigė, kad derybos buvo konstruktyvios, o Ukrainos pusės pozicija bus perduota prezidentui Vladimirui Putinui.
V.Medinskis taip pat sakė, kad Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas galimas kartu su užsienio reikalų ministrų parafuotu susitarimu dėl garantijų.
Rusijos delegacijos vadovas pridūrė, kad gali būti susitarta dėl V.Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo.
„Po šiandienos reikšmingų diskusijų susitarėme ir siūlome sprendinį, pagal kurį valstybių vadovų susitikimas gali įvykti kartu su užsienio reikalų ministrų susitikimu sutarčiai inicijuoti“, – aiškino V. Medinskis.
„Su sąlyga, kad rengiant susitarimą ir ieškant būtino kompromiso bus sparčiai dirbama, tikimybė sudaryti taiką tampa vis artimesnė“, – teigė jis.
„Su sąlyga, kad rengiant susitarimą ir ieškant būtino kompromiso bus sparčiai dirbama, tikimybė sudaryti taiką tampa vis artimesnė“, – teigė V.Medinskis.
V.Medinskis taip pat pareiškė, kad Rusija neprieštarautų Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą.
„Savo ruožtu Rusijos Federacija neprieštarauja Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą“, – sakė V.Medinskis.
Praneša apie smarkiai mažinamus karinius veiksmus
Po derybų Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusija „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, taip pat šalia sostinės Kyjivo.
„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinio statuso rengimo perėjo į praktinį etapą... buvo priimtas sprendimas radikaliai, kelis kartus sumažinti karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo srityse“, – pareiškė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad pirmojo Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, kaip Rusijos valdžia vadina vasario 24 d. pradėtą karą, etapo pagrindinės užduotys „iš esmės“ įvykdytos. Tai pranešė radijo stotis „Svoboda“.
Dabar, anot S.Šoigu, Rusijos kariuomenė gali sutelkti dėmesį į, jo žodžiais tariant, Donbaso išlaisvinimą. Jis tai pavadino pagrindiniu operacijos tikslu ir pridūrė, kad operacija bus vykdoma tol, kol bus pasiekti visi tikslai.
