Vakarų spaudoje – žinios apie derybų galimybę
Pastaruoju metu Vakarų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Maskvos ir Vašingtono pareigūnų bendravimą bei privačius raginimus Ukrainai viešai neatsisakyti derybų su Rusija.
„The Wall Street Journal“ šaltiniai pranešė, kad JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas vedė konfidencialias derybas su Rusijos prezidento patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu ir Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu. Pasak laikraščio, derybų su Rusijos pareigūnais tikslas buvo sumažinti konflikto eskalavimo riziką ir išlaikyti atvirus ryšių kanalus, bet ne aptarti karo Ukrainoje užbaigimo sąlygas. Be to, pasak leidinio pašnekovų, Vašingtonas perspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ar kitų masinio naikinimo ginklų.
„The Washington Post“ skelbė, kad J.Bideno administracijos pareigūnai privačiai bando įtikinti Ukrainą viešai neatmesti derybų su Rusija galimybės, nes priešingu atveju ateityje bus sunku išlaikyti karinę ir finansinę paramą Ukrainai teikiančių partnerių susitelkimą.
Italijos laikraštis „La Repubblica“ tikina, kad JAV ir NATO institucijos pripažįsta, jog Ukraina gali pradėti derybas su Rusija iš jėgos pozicijų, kai Ukrainos kariuomenė išlaisvins Chersoną.
Pasak laikraščio, JAV perdavė tokią žinią Europos Sąjungai ir šią idėją bando įteigti Ukrainos valdžios institucijoms. Laikraštis pažymi, kad tai pirmas kartas, kai Vašingtonas pateikė tokį pasiūlymą.
Laikraštis „La Repubblica“ pažymi, kad naujausiose NATO būstinėje Briuselyje studijuojamose analizėse teigiama, jog Rusijos pralaimėjimas Chersone būtų svarbus kariniu, politiniu ir diplomatiniu požiūriais – tai suteiktų galimybę pradėti pirmas realias derybas su Maskva.
-
Maskvos primesti pareigūnai kaltina Kyjivą apgadinus Kachovkos užtvanką Chersono srityje
-
Vytautas Landsbergis: Eiga
-
Vienas iš nedaugelio Chersone likusių gyventojų: „Labai sunku laukti, bet aš tikiu išlaisvinimu“
-
Popiežius prabilo apie „rusų humanizmą“: „Labai gerbiu rusų ir ukrainiečių tautas“
-
V.Zelenskis: Ukraina gavo naujų oro gynybos sistemų
-
Žinia iš fronto: „Bayraktar Vanagas“ vykdo misijas Ukrainoje
Rusijos pareigūnai, tarp jų ir prezidentas V.Putinas pastaruoju metu ne kartą skelbė, kad Maskva pasirengusi deryboms su Kyjivu, tačiau esą Kyjivas nenori sėsti prie derybų stalo.
Vakarų žiniasklaidoje taip pat buvo pasigirdė spėlionių, jog Maskvos branduoliniai grasinimai, kalbos apie „nešvarią bombą“ Ukrainoje taip pat galėjo būti būdas paspausti Vakarus priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo.
O.Arestovyčius: kam derėtis su lavonu?
Tačiau, nepaisant šio informacinio fono, griežta Ukrainos pozicija nekinta.
„Kremliui kaip oro reikia trijų mėnesių pertraukos: sutelkti mobilizuotas pajėgas, sukaupti iranietiškų raketų ir dronų atsargų, suspėti ištraukti įrangą iš sandėlių ir šiek tiek pašaldyti Ukrainą, o tada su nauju įkarščiu tęsti karą“, – rašo Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas O.Arestovyčius.
Anot jo, trys pagrindinės šios kampanijos idėjos: „Ukraina bus priversta derėtis“; „jei Ukraina laikysis savo pozicijos, Vakarai atsisakys ją remti“;
„Ukraina turi atšaukti sprendimą, kad nesiderės su V.Putinu“.
„Mūsų neįmanoma priversti derėtis su Putinu. Tai aiškiai nurodė Prezidentas, ir šis sprendimas negali būti peržiūrėtas.
Putinas yra tarptautinis karo nusikaltėlis. Su tokiais nesiderama. Tokius teisia. Be to, jis greičiausiai nesulauks karo pabaigos (bent jau kaip politinė figūra). Kam kalbėtis su lavonu...?“ – rašo O.Arestovyčius.
Ukrainos pozicija: ultimatumas – tai ne derybos
„Esame pasirengę pradėti derybas su naująja politine vadovybe šiomis gerai žinomomis sąlygomis: kariuomenės išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos“, rašo O.Arestovyčius.
Anot jo, derybų objektai gali būti karo nusikaltėlių ekstradicija, visų paimtų belaisvių grąžinimas, reparacijų mokėjimas, tolesnio sambūvio taisyklės.
„Ne mes nesame pasirengę derėtis. Derybų nenori Rusijos Federacija.
Kremlius nori, kad būtų įvykdytos jo sąlygos – palikti visas „užkariautas“ teritorijas. Tai nėra derybinė pozicija. Tai ultimatumas“, – pabrėžia jis.
O.Arestovyčius primena, kad kol Kremlius laikosi tokios pozicijos, Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino 37 proc. teritorijos, užgrobtos nuo 2014 m., ir 50 proc. teritorijos, kurią nuo vasario 24 d. užėmė Rusijos kariai.
Jis kartoja, kad Ukraina yra pasirengusi deryboms su naująja Rusijos vadovybe: „Rusija siūlo ne derybas, o ultimatumą. Esame pasirengę deryboms su naująja Rusijos vadovybe, o „ultimatumą mes susuksime į vamzdelį ir įkišime tiesiai į Sevastopolį“.
Rusijos organizuota informacija ataka?
Pasak O.Arestovyčiaus, Vakarai niekada neatsisakys paramos Ukrainai, nes „paprasčiausiai negali sau leisti pralaimėti ar net eiti į kompromisą, nes tai reikštų Vakarų, kokie jie buvo, pabaigą“.
O.Arestovyčius tikina, kad Vakarų Ukrainai perduodamų ginklų ir karinės įrangos skaičius ir asortimentas nuolat didėja, o karinės pramonės ir karinės infrastruktūros plėtros biudžetai itin sparčiai auga.
„Sparčiai plečiant Vakarų karines priemones, Putinas sugebėjo pasipriešinti keliais organizuotais straipsniais Vakarų žiniasklaidoje ir keliais Vakarų politikų pareiškimais (dažniausiai su priešdėliu ex-).
Reikėtų suprasti, kad tokia retorika visada bus, nes Vakarų civilizacijos stiprybė yra vieši ginčai. Tačiau taip pat reikėtų suprasti, kad tai yra pavieniai balsai, prieštaraujantys kolektyvinei Vakarų pozicijai ir strateginiams planams.
