Pagrindinė derybų dalis, t. y. tiesioginiai šalių susitikimai, šiuo metu yra įšaldyta dėl padėties Mariupolyje, kurį beveik visiškai okupavo Rusijos kariai. Tai portalui „Meduza“ sakė Ukrainos delegacijai artimas šaltinis.
Tačiau darbo grupės toliau dirba rengdamos dokumentus, kuriuos galėtų pasirašyti prezidentai. Be to, su derybomis susipažinę portalo šaltiniai (tiek Rusijos, tiek Ukrainos pusėje) teigia, kad buvo „sukonkretinti“ keli preliminarūs susitarimai.
Pasak pašnekovų, vis dar svarstomi du susitarimai.
Pirmasis susitarimas – politinis – dėl Ukrainos neutralaus, nebranduolinio statuso ir saugumo garantijų, kurias šalys garantės turės suteikti Ukrainai Rusijos agresijos atveju.
Antrasis – „abipusė pagarba kultūroms“, kuris numato, kad šalys bendradarbiauja kultūriniu požiūriu, remdamosi paritetu. Pavyzdžiui, jei Ukrainoje atidaroma mokyklų rusų kalba, Rusijoje turėtų būti atidaryta tiek pat mokyklų ukrainiečių kalba.
Pagrindinis derybų klausimas – pokarinės Ukrainos sienos
Šiuo metu rengiamas saugumo garantijų algoritmas. Italija ir Jungtinė Karalystė viešai išreiškė pasirengimą būti tokiais garantais, tačiau jokie dokumentai dar nepasirašyti, portalui „Meduza“ paaiškino Ukrainos delegacijai artimas šaltinis.
Tuo pat metu vis dar neišspręstas svarbiausias pokario Ukrainos sienų klausimas, „Meduza“ patvirtino abiem delegacijoms artimi pašnekovai.
„Susitarime yra straipsnis, kad šalys garantės garantuoja saugumą Ukrainos sienų, pažymėtų žemėlapyje, ribose. Žemėlapis pateiktas [susitarimo] priede. Ir šis priedas dar neparengtas“, – sakė vienas iš pašnekovų.
Rusija tikisi atimti iš Ukrainos jūrą
Pasak Ukrainos delegacijai artimo šaltinio, Kyjivo pozicija paprasta: Rusijos kariai turi būti išvesti iš visų per karą užimtų teritorijų.
Pasak „Meduza“ šaltinių, Rusija tikisi išlaikyti didžiąją dalį (jei ne visas) okupuotų teritorijų. Pasak vieno iš Kremliui artimo portalo šaltinio, Rusijos valdžia neatsisako planų „atimti jūrą [iš Ukrainos]“ (Ukrainos Chersono, Mykolajivo ir Odesos regionai turi priėjimą prie Juodosios jūros).
Balandžio 22 d. laikinai einantis Centrinės karinės apygardos pajėgų vado pareigas Rustamas Minekajevas viešai pareiškė, kad Rusija planuoja „visiškai kontroliuoti pietinius Ukrainos regionus“, nenurodydamas, kuriuos regionus turi omenyje. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti šį pareiškimą.
Kiti du portalo „Meduza“ pašnekovai, artimi Rusijos prezidento administracijai, teigė, kad Rusija gali „neatiduoti“ Kyjivui Chersono srities nepaisant derybų. Jų duomenimis, planuojama surengti „referendumą“, po kurio regionas paskelbs „nepriklausomybę“ nuo Ukrainos. Skelbta, kad jis pseudoreferendumas turėtų būti surengtas balandžio pabaigoje.
Penktadienį neįvardijamas Ukrainos derybininkas Ukrainos žiniasklaidai pareiškė, kad Kyjivas Maskvai pateikė ultimatumą: jei Chersono srityje bus surengtas pseudoreferendumas, derybos dėl taikos susitarimo nutrūks.
Maskva taip pat nenori palikti Mariupolio Kyjivui: „Priešingu atveju neaišku, dėl ko visa tai vyko.“
Krymo, Donecko ir Luhansko teritorijų klausimai – vėliau
Apie tai, kad diskusija dėl Donbaso ir Krymo statuso nebus įtraukta į derybų procesą, tapo žinoma po kovo pabaigoje Stambule įvykusio Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimo. Šalys siūlo derybų procesui dėl šių teritorijų skirti iki 15 metų, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šie klausimai svarstomi lygiagrečiai, bet atskirai. Su Donbasu ir Krymu susijusius klausimus bus galima aptarti, kai kariai išvyks iš čia. Būtų keista aptarinėti tokius jautrius teritorinius klausimus vykstant karui“, – „Meduza“ sakė Ukrainos pašnekovas.
„Dar [per derybas] Stambule pasiūlėme sudaryti tarptautinę komisiją dėl Krymo ir įpareigoti šalis rasti sprendimą per 15 metų. Tas pats pasakytina ir apie Donbasą. Kad tai yra mūsų teritorija, net neketiname diskutuoti. Tačiau suprasdami, kad Rusija de facto jas kontroliuoja, esame pasirengę tarptautinėms deryboms šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.
Kartu jis pažymėjo, kad tai buvo Kyjivo pasiūlymas, pateiktas per kontaktus Stambule: „Nuo to laiko situacija pasikeitė. Mūsų pasiūlymai taip pat gali keistis.“
„Meduza“ nusiuntė klausimus V.Zelenskio biurui, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybai, taip pat Rusijos prezidento atstovui spaudai Dmitrijui Peskovui, Rusijos delegacijos derybose vadovui Vladimirui Medinskiui ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovei spaudai Marijai Zacharovai. Paskelbimo metu redakcija nebuvo gavusi jokių atsakymų.
Kalbos klausimas nekelia didelių prieštaravimų
Darbo grupės rengia dokumentą dėl „abipusės pagarbos kultūroms“. Norima dokumentuose nurodyti, kad Ukrainoje „gali būti vartojama rusų kalba“.
Pasak Kremliui artimo „Meduza“ šaltinio, susitarimas dėl „abipusės pagarbos kultūroms“ visų pirma „susijęs su kalbos klausimais“. Dokumente siūloma, kad Ukrainoje „gali būti rusų kalba“ – su sąlyga, kad ukrainiečių kalba bus taip pat atstovaujama Rusijoje, „Meduza“ patikslino Ukrainos delegacijai artimas šaltinis. Pasak jo, dokumentas yra „gana teigiamas“.
„Tai yra pamatinis susitarimas dėl abipusės pagarbos kultūroms, kuriame, kaip manome, turėtų būti tam tikrų veidrodinių sprendimų... Mes gerbiame jūsų kultūrą, o jūs – mūsų. Mes nesikišame vieni į kitų reikalus, bet galime kažką daryti vieni su kitais“, – sakė jis „Meduza“.
Pasak jo, planuojama dokumentą papildyti „formule, kurioje, pavyzdžiui, bus nurodyta, kiek [užsienio] mokyklų gali būti skirta tam tikram skaičiui žmonių“. „Arba, pavyzdžiui, Ukrainoje paleidžiamas koks nors televizijos kanalas. Taip pat Ukrainos televizijos kanalas gali veikti, pavyzdžiui, Rusijoje“, – pridūrė jis.
Dokumento nuostatos, kaip paaiškino du „Meduza“ pašnekovai, gali būti taikomos ir Vengrijai bei Lenkijai. Šios šalys „kviečiamos aptarti šį klausimą“, tačiau kol kas nėra jokių konkrečių duomenų apie jų galimą dalyvavimą.
Apie tokio dokumento rengimą interviu Rusijos žiniasklaidai kalbėjo ir prezidentas V.Zelenskis: „Tik veidrodinė pagarba. Susitarimas dėl veidrodinės pagarbos istorijai, kalboms ir kultūrinėms vertybėms su visais kaimynais. Aš tai priimu.“
Nežinoma, kiek laiko truks derybos
Balandžio 22 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad derybos „įstrigo“. Jis taip pat išsakė mintį, kad galbūt Ukrainos atstovams „šių derybų visai nereikia, nes jie susitaikė su savo likimu“.
Tačiau „Meduza“ pašnekovai pabrėžė, kad derybos vyksta. Rusijos delegacijos vadovas, buvęs Rusijos kultūros ministras V.Medinskis, taip pat patvirtino, kad balandžio 22 d. jis turėjo „keletą ilgų pokalbių“ su Ukrainos delegacijos vadovu Davidu Arachamija. Jų turinys nežinomas. Ukrainos derybininkai savo šalies žiniasklaidai patvirtino, kad pastarosiomis dienomis pokalbiai vyko.
Kiek laiko truks derybos, nežinoma. „Galbūt [truks] dar savaitę. Galbūt po mėnesį, – komentavo „Meduza“ šaltinis Ukrainos pusėje. – Tai priklauso nuo to, kaip dabar klostysis įvykiai Donbase.“
Tuo tarpu Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas penktadienį paskelbė, kad tikisi per artimiausias 48 valandas paskambinti savo kolegoms iš Rusijos ir Ukrainos, siekdamas, kad jie susitiktų Stambule ir užbaigtų Rusijos ir Ukrainos konfliktą, praneša CNN.
„Rezultatas teigiamas; jis nėra visiškai toks, kokio norėjome, bet bus geresnis. Nesame be vilties, – penktadienį iš Stambulo sakė R.T.Erdoganas, atsakydamas į klausimą apie vykstančias Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. – Tikiuosi, kad jie priims mūsų kvietimą ir mes galėsime juos suburti Stambule.“
