Sensacingi mainai
Per iki šiol garsiausiai nuskambėjusius belaisvių mainus Ukraina atgavo 215 karių, o Rusija – 55 karius ir Ukrainos politiką bei oligarchą V.Medvedčuką, kuris savo šalyje buvo kaltinamas išdavyste Rusijos naudai. Rusija neskelbia, kokius karius atgavo, tik praneša, kad sugrįžo Rusijos ginkluotųjų pajėgų, apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų liaudies milicijos nariai. Ukrainos pareigūnai teigia, kad į Rusiją grąžinti belaisviai nebuvo reikšmingi.
Tuo tarpu Ukraina viešai didžiuojasi, kad susigrąžino daugiau nei šimtą legendomis tapusių Mariupolio ir paskutinio jo bastiono „Azovstal“ gamyklos gynėjų. Daugelis jų yra iš Rusijos propagandos pagrindiniu taikiniu tapusio „Azov“ pulko, kurio į nelaisvę patekusiems nariams buvo žadama surengti viešą tribunolą. Be to, Ukraina išlaisvino ir „Azov“ pulko vadą Denysą Prokopenką, jo pavaduotoją Sviatoslavą Palamarą ir kitus garsius Mariupolį gynusių Ukrainos pajėgų vadus.
Be to, paleisti Ukrainos pusėje konflikte dalyvavę užsienio piliečiai, kuriuos jau buvo spėta nuteisti mirties bausme.
Šie mainai Rusijoje iš pradžių buvo sutikti tyla, o vėliau – kritika. Ultrapatriotams buvo nesuprantama, kaip buvo galima paleisti „Azov“ pulko vadus ir dar juos išmainyti į Ukrainos politiką bei oligarchą V.Medvedčuką, kurį anksčiau Kremlius viešai atsisakė įtraukti į ankstesnius mainus, nes jis yra ne Rusijos, o Ukrainos pilietis.
Tačiau dabar aiškėja, kad V.Medvedčuko išmainymu itin suinteresuotas buvo pats Rusijos prezidentas V.Putinas, kuris, kaip kažkada yra sakęs V.Medvedčukas, yra Ukrainos verslininko dukros krikštatėvis.
Turkijos prezidentas: V.Putinui itin rūpėjo viena pavardė
Šiems mainams tarpininkavęs Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad V.Medvedčukas, kuris buvo paleistas iš sulaikymo Ukrainoje, iš Turkijos buvo išsiųstas į Rusiją.
„Užduotis buvo pakeisti 200 žmonių. Visi šie žmonės dabar yra Turkijoje, jie yra mūsų svečiai. Vladimiras Putinas paminėjo vieną pavardę. Mes išsiuntėme šį asmenį į Rusiją“, – sakė R.T.Erdoganas, nepatikslindamas, apie ką kalbėjo, praneša Rusijos naujienų portalas gazeta.ru.
Rusijos propagandinės agentūros „RIA Novosti“ šaltinis R.T.Erdogano administracijoje patikslino, kad kalbama apie V.Medvedčuką. „Taip“, – atsakė šaltinis, paklaustas apie tai, ir pridūrė, kad karo belaisvių siuntimo procesą kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius nežino, kur dabar yra V.Medvedčukas, tačiau pažymėjo, kad „žmonių sugrįžimas iš Kyjivo režimo kalėjimo kamerų gali būti tik sveikintinas“.
„Kiekvienas keitimasis yra labai, labai sunkaus darbo rezultatas, labai kruopštaus, sunkaus, aktyvaus darbo... Nežinau, kad prezidentas su juo bendravo, neturiu tokios informacijos“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
Už ką tokia malonė?
Dokumentą dėl apsikeitimo kaliniais pasirašė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas. V.Medvedčuko įtraukimą į mainų fondą jis aiškino politiko pagalba į nelaisvę patekusiems kariškiams 2014–2015 m.
„Medvedčuką pažįstame iš derybų proceso, tačiau dar prieš prasidedant Minsko deryboms jis taip pat jau dalyvavo, taip pat ir apsikeičiant kaliniais, todėl mums čia buvo tam tikra pareiga, atsižvelgiant į tai, kiek vaikinų buvo paleista jam dalyvaujant. O 2014–2015 m. visi puikiai prisimename, kad sąlygos buvo ne ką geresnės, o kai kur net blogesnės“, – sakė D.Pušilinas, kurį cituoja gazeta.ru.
Okupuotos Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas savo „Telegram“ kanale teigė, kad V.Medvedčukas daug nuveikė Ukrainos rusų tautybės gyventojų labui.
„Viktoras Medvedčiukas buvo paskutinė viltis visiems rusų tautybės žmonėms, gyvenantiems tuometinėje Ukrainoje, kur vyravo totalinė nacistinė ideologija. Mes visi esame rusai ir žinome, kad savųjų neapleidžiame“, – rašė K.Stremousovas.
Kremliaus žmogus Ukrainoje
V.Medvedčukas jau seniai buvo laikomas Kremliaus vietininku Ukrainoje. 2002–2005 m. V.Medvedčukas vadovavo Ukrainos prezidento administracijai. Jis buvo Ukrainos visuomeninio judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“ lyderis ir opozicinės partijos „Platforma – už gyvybę“ lyderis.
2014 m. prasidėjus karo veiksmams Ukrainos pietryčiuose, jis padėjo kontroliuojamoms apsišaukėliškoms Donbaso respublikoms ir Ukrainai keistis belaisviais.
Manoma, kad V.Medvedčukas ir jo verslo, politikos bei žiniasklaidos struktūros daugelį metų buvo viena svarbiausių Rusijos atramų Ukrainoje. Taip pat spėjama, kad V.Medvedčukas galėjo būti vienas svarbiausių Rusijos informacijos apie Ukrainos vidaus reikalus šaltinių bei įtakos šalyje svertų.
2022 m. pradžioje, dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą V.Medvedčukui buvo pareikšti kaltinimai valstybės išdavyste, skirtas namų areštas. Dieną prieš Rusijos invaziją į Ukrainą jis pabėgo iš namų arešto ir keletą mėnesių slapstėsi. 2022 m. balandžio 12 d. jį sulaikė Ukrainos saugumo tarnyba. Tuomet buvo paskelbta, kad V.Medvedčukas su Rusijos slaptųjų tarnybų pagalba bandė palikti Ukrainą, tačiau buvo sučiuptas.
Balandžio 18 d. D.Medvedčiukas viešai paprašė V.Putino ir Ukrainos prezidento V.Zelenskio iškeisti jį į nelaisvėn patekusius Mariupolio gynėjus ir mieste likusius bei apsuptus Ukrainos karius.
Tačiau tuomet V.Medvedčukas iš Rusijos išgirdo tik viešus atsisakymus.
Kremlius viešai demonstravo abejingumą
Dar šių metų balandį V.Zelenskis savo kalboje pasiūlė iškeisti V.Medvedčuką į ukrainiečius, patekusius į nelaisvę.
Tačiau tuomet Rusijos prezidento atstovas spaudai D.Peskovas atsakė, kad „apie tai negali būti nė kalbos“.
Gegužę, kai Rusijos kariuomenei po tris mėnesius trukusių kovų pavyko užimti „Azovstal“ gamyklą, Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis ir Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis pareiškė, kad Maskva „išnagrinės klausimą“ dėl galimo D.Medvedčuko iškeitimo į „Azov“ kovotojus. Tačiau Kremlius pakartojo, kad tokia galimybė nesvarstoma.
„Mes jau sakėme, kad Medvedčukas yra Ukrainos pilietis ir jis nėra kariškis. „Azovstal“ pasidavusių žmonių atveju kalbame apie kariškius ir nacionalistinių grupuočių narius, taigi tai visiškai skirtingos žmonių kategorijos, todėl vargu ar galime kalbėti apie kokius nors mainus“, – tuomet sakė D.Peskovas.
Tačiau pasirodė, kad tokie mainai įmanomi ir net labai pageidaujami.
V.Zelenskis: atiduoti V.Medvedčuką visai negaila
„Vieną rusų sirgalių iškeitėme į 200 karių. Iš pradžių mums buvo pasiūlyta grąžinti 50 mūsų žmonių mainais į vieną iš tų, kurie buvo Ukrainos saugumo tarnybos sulaikymo centre. Kalbėjomės, primygtinai reikalavome – 50 žmonių skaičius išaugo iki 200...
Atiduoti Medvedčuką už tikrus karius nėra gaila. Su juo atlikti visi teisės aktuose numatyti tyrimo veiksmai, Ukraina iš jo gavo viską, ko reikia tiesai baudžiamajame procese nustatyti“, – sakė V.Zelenskis.
„Be 200 karių, mes susigrąžinome dar penkis karo vadus, dėl kurių teko grumtis daugiausiai, ilgiausiai, sudėtingiausiai. Jiems buvo kilusi didžiausia grėsmė. Penkis superdidvyrius“, – sakė V.Zelenskis.
Manau, kad Medvedčuką galėjome iškeisti į vieną iš mūsų „Azov“ didvyrių, bet tai, kad gavome tiek daug, yra priežastis visai šaliai išgerti.
„Manau, kad Medvedčuką galėjome iškeisti į vieną iš mūsų „Azov“ didvyrių, bet tai, kad gavome tiek daug, yra priežastis visai šaliai išgerti“, – komentavo V.Zelenskis.
Gali būti rimtas smūgis V.Putinui
Šie mainai gali būti rimtas smūgis V.Putinui, nes iki šiol didžiausi Rusijos karo šalininkai net negalėjo pagalvoti, kad „Azov“ pulko vadas D.Prokopenka bus iškeistas. Didžioji dalis pasidavusių „Azov“ karių buvo laikomi Rusijos kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje.
Dalis jų po mainų grįžo anksčiau, tačiau apie 50 karių žuvo per sprogimą Donecko srities mieste Olenivkoje, kur buvo laikomi nuteistųjų kolonijos patalpose. Rusija bandė apkaltinti Ukrainą, esą ši apšaudė koloniją, tačiau tarptautinių žiniasklaidos priemonių žurnalistų tyrimai rodė, kad sprogimas įvyko pastato viduje. Ukraina tvirtino, jog šį sprogimą surengė Rusija.
D.Prokopenka ir kiti „Azov“ vadai, pasak pranešimų, buvo išvežti į Maskvą. Rusijos žiniasklaidoje buvo viešai reikalaujama jų teismo. Separatistinėse respublikose buvo viešai rengiamasi „Azov“ karių tribunolui.
Rusijos propaganda nuolat „Azov“ pulko karius vaizdavo kaip didžiausius nacius ir kaltino juos civilių žudynėmis Donbase, ši organizacija Rusijoje paskelbta teroristine, todėl jų paleidimas šalyje gali būti sutiktas nevienareikšmiškai, juolab po to, kai V.Zelenskis pareiškė, o dabar ir Maskva pripažino, kad „Azov“ vadai ir kariai buvo iškeisti į su V.Putinu siejamą Ukrainos oligarchą ir politiką V.Medvedčuką, kurio mainus V.Putino atstovas D.Peskovas anksčiau buvo viešai atmetęs.
Gegužės mėnesį, pasidavus Ukrainos kariškiams iš „Azovstal“, Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad į nelaisvę paimti karo nusikaltėliai neturėtų būti keičiami, jie turėtų būti teisiami. „Naciai nusikaltėliai neturėtų būti keičiami. Tai karo nusikaltėliai, turime padaryti viską, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė V.Volodinas. Tai tvirtino ir svarbiausi Rusijos propagandistai, įskaitant Vladimirą Solovjovą.
Pasak laikraščio „The New York Times“, šis apsikeitimas yra svarbi V.Zelenskio, kuris pažadėjo grąžinti namo visus karo belaisvius, pergalė. Laikraštis mano, kad „Azovstal“ gynybai vadovavusių karininkų sugrįžimas tikriausiai dar labiau sustiprins Ukrainos kariuomenės kovos dvasią.
Tuo tarpu ką laimėjo Rusija, gavusi V.Medvedčuką, dar neaišku. Kol kas tai gali būti priežastis išgerti ne visai šaliai, o dviems kūmams.