Apie galimą Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų skelbė „The Washington Post“, „Politico“. Pastarasis paviešino ir palydovo darytas nuotraukas, kurios esą įrodo, jog Maskva iš tiesų siunčia savo pajėgas Ukrainos sienos link. Tiesa, šiose nuotraukose rusų daliniai yra kur kas arčiau Baltarusijos nei Ukrainos. Nuo Baltarusijos sienos jie nutolę 100 km, o nuo Ukrainos sienos – 250 km. Žinias, kad Rusija telkia kariuomenę prie Ukrainos sienų, oficialiai neigia ir Ukrainos atstovai.
Vis dėlto į tai sureagavo Pentagonas. JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby pirmadienį rašė, kad padėtis Ukrainos regione yra atidžiai stebima.
„Mums žinoma apie viešus pranešimus apie neįprastą Rusijos kariuomenės aktyvumą netoli Ukrainos, – žurnalistams sakė J.Kirby. – Toliau konsultuosimės su sąjungininkais ir partneriais šiuo klausimu... Kaip esame sakę anksčiau, bet kokie eskaluojami arba agresyvūs veiksmai Jungtinėms Valstijoms keltų didelį susirūpinimą.“
Tiesa, kol kas oficialaus patvirtinimo apie Rusijos pajėgų artėjimą prie Ukrainos sienos nėra.
Tuo metu įtampa Donbase auga. Antradienį Rusijos palaikomi kovotojai šalia Pavlopilio gyvenvietės Donecko srityje nužudė dar vieną Ukrainos karį. Tą pačią dieną separatistai taip pat naudojo Minsko susitarimais uždraustą ginkluotę.
J.Kirby: bet kokie eskaluojami arba agresyvūs veiksmai Jungtinėms Valstijoms keltų didelį susirūpinimą.
Ukrainos 503 jūrų pėstininkų bataliono informacinio štabo vadas Oleksijus Hodzenka 15min tvirtino, jog šiuo metu apšaudymai iš priešų pusės tikrai padažnėjo. Pasak jo, nors situacijos negalima lyginti su ta, kuri buvo 2014 ar 2015 m., Ukrainos kariai yra pasiruošę galimam Rusijos puolimui.
Naudoja viską, ką turi
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos propagandiniai kanalai vis garsiau skelbia, kad Rytų Ukrainoje artimiausiu metu gali atsinaujinti plataus masto kariniai veiksmai. Rusijos propagandistai drąsiai skelbia, kad separatistų pajėgos stiprinamos snaiperių grupėmis, „keliomis kryptimis dirba artilerija“.
Jūrų pėstininkas O.Hodzenka 15min patvirtino, jog Rusijos remiami kovotojai naudoja visą turimą ginkluotę Donbase.
„Šiuo metu galima kalbėti apie didelį paaštrėjimą fronte, nes pastarąją savaitę iš tikrųjų Suvienytųjų pajėgų operacijos štabas fiksuoja daug didesnį apšaudymų skaičių.
Be to, naudojami didesnio kalibro ginklai. Jei prieš tai kalbėjome daugiausia apie granatsvaidžius, automatus, dabar dažnai panaudojama artilerija, minosvaidžiai.
Jie naudoja viską, ką turi. Taip pat naudoja bepilotes skraidykles, tiek žvalgybai, tiek ir puolimui – ant mūsų pozicijų mėto savadarbius sprogmenis“, – sakė O.Hodzenka.
Pasak jo, be abejo, šiuo metu nekalbama apie padėtį fronte, prilygstančią tam, kas vyko 2014 ar 2015 m. Tačiau Rytų Ukrainoje dabar tikrai ne taip ramu, kaip buvo kiek anksčiau.
Tiesa, karys tikino, kad paliaubų Rusijos remiami separatistai nesilaikė niekada. Kai pastarąjį kartą jos buvo paskelbtos, jis pats užfiksavo, kaip po 15 minučių jų link ėmė skrieti kulkos.
Triukšmas dėl „Bayraktar“
Spalio 26 dieną Ukraina pirmą kartą Donbase panaudojo iš Turkijos įsigytą bepilotę skraidyklę „Bayraktar“. Tai esą buvo atsakas į tai, jog tą kartą Rusijos remiami kovotojai nužudė vieną Ukrainos karį, dar vienas buvo sužeistas.
„Bayraktar“ panaudojimą Rytų Ukrainoje sukritikavo Vokietija ir paragino abi puses nenaudoti bepiločių skraidyklių, o taip pat mažinti įtampą Donbase. Į Berlyno pastabas sureagavo Ukrainos ambasadorius Vokietijoje. Jis pareiškė, jog turi visą teisę gintis nuo užpuolikų. Berlyną jis paragino verčiau dėti didesnes pastangas derybose su Maskva dėl padėties Donbase stabilizavimo.
O.Hodzenka: nesvarbu, ką kartotų Rusijos propagandistai, jų turimos oro gynybos sistemos nieko negali padaryti prieš „Bayraktar“.
Tačiau daugiausia triukšmo dėl „Bayraktar“ panaudojimo kilo Rusijoje.
Jūrų pėstininkas O.Hodzenka įsitikinęs – Maskvos nepasitenkinimas kyla dėl to, jog jos turimos oro gynybos sistemos nėra pajėgios numušti „Bayraktar“.
„Panaudojus „Bayraktar“ buvo sunaikintos priešo pozicijos Donecko srityje, taip pat haubica, iš kurios tuo metu buvome apšaudomi mes. Be abejo, Rusijoje kilo triukšmas dėl to.
Reikia prisiminti Kalnų Karabacho karą, kur juos panaudojo Azerbaidžanas. Nesvarbu, ką kartotų Rusijos propagandistai, akivaizdu, jog jų turimos oro gynybos sistemos nieko negali padaryti prieš „Bayraktar“ skraidykles.
Jei neklystu, Kalnų Karabache tokių pavyko numušti vos dvi. Todėl galime džiaugtis, kad pagaliau ir Suvienytų pajėgų operacijos teritorijoje turime „Bayraktar“. Jos panaudojimas Donbase parodė, kad Rusijos teroristams atvežtos oro gynybos sistemos nėra pajėgios ką nors padaryti“, – teigė jūsų pėstininkas.
Siekia pagąsdinti
Šių metų kovą, praėjus vos kelioms savaitėms po JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos, Rusija sutelkė Kryme ir prie sienos su Ukraina tūkstančius karių, sunkiosios karinės technikos, karinių laivų ir lėktuvų. Šios pajėgos ten buvo laikomos kelias savaites, kurstydamos nuogąstavimus dėl galimo įsiveržimo.
Maskva aiškino, kad šie manevrai tėra pratybos, tačiau analitikai vertino tai kaip perspėjimą J.Bidenui. Dabar pasklidus informacijai, jog Rusija vėl galimai siunčia savo pajėgas Ukrainos sienų link, O.Hodzenka teigė, jog tokie veiksmai – įprastas Maskvos bandymas gąsdinti ukrainiečius.
„Rusai vėl pritraukė savo pajėgas prie sienos su Ukraina, nors jokių mokymų, kuriais jie dažnai dangstosi, šiuo metu nėra. Iš tiesų savo pajėgas prie mūsų sienų jie sutelkia gana dažnai. Rusai taip nori mus gąsdinti, bet ką aš jiems galiu pasakyti – jei norite namo grįžti cinko karstuose, ateikite...“, – sakė 503 jūrų pėstininkų bataliono informacinio štabo vadas.
Pasak jo, Ukrainos kariai nusiteikę tikrai neblogai. Nors jau ne vienerius metus Donbase vyksta pozicinis karas, o didžiausi mūšiai vyko dar 2014–2015 m., O.Hodzenkos teigimu, Ukrainos kariuomenė yra pasiruošusi gintis.
Provakarietiška Kijevo vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiais Maskvos palaikomais separatistais. Be to, tais pačiais metais Rusijos pajėgos užėmė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o Maskva vėliau jį aneksavo. Šis žingsnis išprovokavo griežtas Vakarų šalių sankcijas Rusijai.
