Šaukimas į kariuomenę Vokietijoje buvo įvestas 1956 metais. Vyresni nei 18 metų vyrai turėjo tarnauti vienerius metus, nors ir galėjo prašytis būti atleisti dėl etinių prieštaravimų.
Šios praktikos buvo palaipsniui atsisakoma ir galiausiai ji buvo panaikinta 2011 metais. Sprendimas buvo priimtas siekiant sutaupyti lėšų, taip pat atsižvelgiant į tradiciškai atsargų Vokietijos požiūrį į gynybą dėl kaltės jausmo, likusio šalies visuomenėje po Antrojo pasaulio karo.
-
Kijevietė Tamara: kad neišprotėtume, siaubingą tikrovę paverčiame žaidimu
-
„Vičiūnai“ priima „būtinus, neatidėliotinus sprendimus“ dėl verslo Rusijoje
-
Sakartvelas „nedelsdamas“ pateiks prašymą dėl ES narystės – valdančioji partija
-
Utenoje dirbantis treneris papasakojo, kaip ištrūko iš rusų užpulto Kijevo
Tačiau praėjusią savaitę prasidėjęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą iš esmės pakeitė vokiečių požiūrį į savo ginkluotąsias pajėgas (Bundesverą), taip pat atnaujino raginimus įpareigoti piliečius atlikti vienokią ar kitokią karinę tarnybą.
Antradienį duodamas interviu laikraščiui „Rheinische Post“, kanclerio Olafo Scholzo vadovaujamos centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD) narys Wolfgangas Hellmichas paragino surengti „skubias“ diskusijas šiuo klausimu.
Politikas teigė, kad privalomoji karo tarnyba padėtų „ugdyti visuomenės dvasią“, taip pat ragino padaryti karjerą Bundesvere patrauklesnę jaunimui.
Auga išlaidos gynybai
Tuo metu Vokietijos rezervistų asociacijos pirmininkas Patrickas Sensburgas paragino sugrąžinti karinę tarnybą pagal bendrąjį modelį tiek vyrams, tiek moterims.
Jis „Rheinische Post“ sakė, kad tarnyba galėtų trukti „vienerius metus, per kuriuos pilnametystės sulaukę ir išsilavinimą įgiję jaunuoliai ką nors nuveiktų valstybės ir visuomenės labui“.
Už šaukimą į kariuomenę pasisako ir konservatyvioji partija CDU, kuri, išbuvusi 16 metų valdžioje su kanclere Angela Merkel priešakyje, dabar yra opozicijoje.
Žemutinės Saksonijos žemėje CDU nariai parengė dokumentą, raginantį grąžinti karo tarnybą ir taip pasiųsti „ryžtingą signalą siekiant užtikrinti veiksmingą karinį atgrasymą“, paskelbė laikraštis „Die Welt“.
CDU parlamentaras Carstenas Linnemannas dienraščiui „Bild“ sakė pritariantis „vienerių metų privalomajai tarnybai jaunuoliams ir jaunuolėms, baigusiems mokyklą“.
Politiko nuomone, atitarnauti vienerius metus būtų galima ir socialinės apsaugos sektoriuje arba avarinėse tarnybose.
„Tai sustiprintų mūsų visuomenės atsparumą krizėms“ ir ugdytų įgūdžius, būtinus „šiais itin sunkiais laikais“, – pabrėžė jis.
Tačiau norint grąžinti privalomąją karo tarnybą prireiktų dviejų trečdalių balsų daugumos parlamento žemuosiuose rūmuose (Bundestage), o tokiai iniciatyvai pritaria ne visi deputatai.
