Ukrainos karinės žvalgybos vadas: „Pasaulis nuleido rankas, o V.Putinas iš karto tuo pasinaudojo“

Paklaustas, kokiomis sąlygomis baigsis plataus masto Rusijos invazija, K.Budanovas pasiūlė pirmiausia apsibrėžti sąvokas – „visapusiška invazija“ arba „visavertis karas“.

„Manau, kad visavertė invazija baigėsi 2022 m. vėlyvą pavasarį. Kai okupantams nepavyko užimti Kyjivo, Černihovo ir Sumų šiaurėje, Charkivo rytuose, Nikolajivo ir Zaporižios pietuose. Kai rašistams nepavyko pasiekti vadinamųjų savo netikrų respublikų sienų Ukrainos Donbase. Būtent šiuo etapu iš tikrųjų baigėsi „plataus masto invazija“.

Klasikinis pozicinis fronto linijos karas pamažu tampa praeitimi. XXI amžius kelia naujų iššūkių tiek mūšio lauke, tiek užnugaryje. Laimės tas, kuris pirmas priims šiuos iššūkius ir žinos, kaip į juos reaguoti.

Pasak jo, po to sekė Ukrainos kontrpuolimas, kurio metu buvo visiškai išvaduoti Kyjivo, Černihivo, Sumų sritys, Kupjanskas, Balaklija ir Iziumas Charkivo srityje, Lymanas Donecko srityje. K.Budanovas nurodė, kad po šio taško prasidėjo plataus masto karas, kuris 2023 m. buvo daugiausia pozicinio pobūdžio, be didesnių fronto linijos pokyčių.

„Dėl daugelio objektyvių aplinkybių mūsų plataus masto kontrpuolimas neatnešė norimų rezultatų, todėl dabar Ukrainos kariuomenė bando šiek tiek keisti strategiją ir taktiką, keisdama karo veiksmų pobūdį, darydama jį mažiau kontaktinį“, – paaiškino karinės žvalgybos vadas.

K.Budanovo teigimu, šiuo metu Ukraina yra susitelkusi į aktyvų rusų techninių ir gamybinių galimybių bei finansinio potencialo naikinimą: „Naftos saugyklos, gamyklos, ginklų gamybos centrai, strateginių objektų Rusijos užnugaryje naikinimas yra teisėti mūsų taikiniai“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

„Klasikinis pozicinis fronto linijos karas pamažu tampa praeitimi. XXI amžius kelia naujų iššūkių tiek mūšio lauke, tiek užnugaryje. Laimės tas, kuris pirmas priims šiuos iššūkius ir žinos, kaip į juos reaguoti“, – kalbėjo generolas leitenantas.

Jis aiškino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali įgyti pranašumą mūšio lauke tik tada, kai Kyjivas pakeis savo strategiją ir taktiką, atsižvelgdamas į laiko, aplinkybių ir savo techninių bei mobilizacinių galimybių reikalavimus. Tokiu atveju tai padėtų Ukrainai turėti stipresnes pozicijas prieš derybas dėl paliaubų, kurios, vado nuomone, anksčiau ar vėliau neabejotinai prasidės.

Nuo prieš dvejus metus prasidėjusio karo pradžios Ukraina tvirtina, kad pagrindinė jos sąlyga derybų pradžiai yra Ukrainos teritorijos atkūrimas 1991 m. sienomis. Tokią poziciją, kalbėdamas apie galimas derybas, išsakė ir K.Budanovas:

„Tačiau tam Ukraina turi įgyti didelį pranašumą mūšio lauke. Rusai visada daro nuolaidas tik tada, kai jaučia, kad jų pačių egzistencijai gresia pavojus. Ir mes turime jiems sukurti tokį jausmą. Baimės dėl savo gyvybės jausmą.“

Karinės žvalgybos vadas pridūrė, kad „maksimali Ukrainos programa“ yra ne tik sugrįžimas prie savo šalies konstitucinių sienų, bet ir visiškas Rusijos žlugimas, kuris, jo nuomone, dėl šalies teritorijos dydžio gali įvykti tik iš vidaus.

Jei pasaulis būtų tinkamai reagavęs ir užkirtęs kelią Krymo aneksijai 2014 m., nebūtų buvę Rusijos intervencijos į Donbasą ir 2022 m. visavertės invazijos.

„Kitomis aplinkybėmis 2022 m. vasario 24 d. rytas Ukrainai pasikartos reguliariai. Juk pati ukrainiečių tautos ir Ukrainos valstybės egzistencija jau beveik 400 metų yra įstrigusi Rusijos diktatorių ir jo vergų gerklėje“, – niūrią perspektyvą brėžė K.Budanovas.

Tačiau jis nurodė neabejojantis, kad karas baigsis Ukrainos pergale ir Rusijos pralaimėjimu:

„Tai egzistencinis klausimas, o jo sprendimas akivaizdus: gėris turi nubausti blogį, teisingumas turi nugalėti neteisybę, grožis turi triumfuoti prieš bjaurumą.“

Rusijos agresija prieš Ukrainą, prasidėjusi prieš dešimtmetį, parodė, kad po Antrojo pasaulinio karo sukurta pasaulinė saugumo sistema, įtvirtinta 1947 m. Paryžiaus susitarime ir 1975 m. Helsinkio deklaracijoje, pasirodė esanti neveiksni, inertiška ir nepajėgi reaguoti į naujausių agresorių iššūkius.

„Jei pasaulis būtų tinkamai reagavęs ir užkirtęs kelią Krymo aneksijai 2014 m., nebūtų buvę Rusijos intervencijos į Donbasą ir 2022 m. visavertės invazijos. Pasaulis nuleido rankas, o V.Putinas iš karto tuo pasinaudojo, pasitelkdamas savo mėgstamą elgesio stilių – „gobšumą“.

Kremlin.ru/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kad ateityje nepasikartotų panašus scenarijus, kai toks maniakiškas diktatorius kaip Hitleris ar Vladimiras Putinas gali rimtai grasinti sunaikinti šalis ir tautas, būtina sukurti naują, modernią, veiksmingą ir reaguojančią tarptautinio saugumo sistemą. Ji gins visų pasaulio šalių lygias teises ir taiką. Mums reikia naujos tarptautinės sutarties ir naujų jos įgyvendinimo mechanizmų“, – siūlė generolas.

Norint tai padaryti, aiškino K.Budanovas, visų pirma būtina patraukti Rusiją atsakomybėn už jos nusikaltimus. Vėliau Rusija turi būti priversta atsisakyti branduolinių ginklų.

„Jei agresorius bus nubaustas, kiekvienas Rusijos pilietis pajus atpildą už režimo palaikymą, tai bus gera pamoka visoms tautoms ir šalims, kurios vis dar išpažįsta tam tikras agresyvias ar revanšistines idėjas“, – teigia jis.

Generolo K.Budanovo vardas pastaruoju metu dažnai nuskamba smūgių taikiniams Rusijos užnugaryje fone arba su žvalgybos pajėgomis kovojusių kariškių pasakojimuose. Jis laikomas savo srities profesionalu, kuris, anot vieno kariškio, per jų vykdytą operaciją vien pasitelkęs pokalbį sugebėjo įtikinti dalį Rusijos karių pasiduoti Ukrainos pajėgoms.

Tačiau paklaustas, kokia buvo sunkiausia jo diena per dvejus invazijos metus, karinės žvalgybos vadovas pažymėjo, kad jam sunkiausia „kiekviena prasidėjusi diena“:

„Kiekvieną dieną man tenka spręsti daugybę užduočių. Ir nuo kiekvieno mano sprendimo daug kas priklauso – ar jis priartina mūsų pergalę ir kiek priartina. Ir kokią kainą sumokėsime už šio sprendimo įgyvendinimą.

Tai didžiulė atsakomybė – šalies likimas, žmonių gyvenimai. Išmokau gyventi su šia našta kiekvieną dieną, suprasdamas, kokia didžiulė atsakomybė man tenka.“

O pati sėkmingiausia diena, pasak K.Budanovo, dar laukia priešakyje.

„Tai – mūsų pergalės ir visiško blogio imperijos – Rusijos Federacijos – pralaimėjimo diena. Tą dieną aš būsiu laimingas ir patenkintas“, – reziumavo jis.