– Antroji pasaulio armija jau beveik mėnesį negali užimti Ukrainos. Kaip apibūdintumėte šiandieninę padėtį?
– Šiandieninę padėtį apibūdinu kaip netikrumą ir pasirengimą naujam karo etapui. Ir šis neaiškumas turėtų būti išspręstas per dvi tris savaites.
V.Putinas pakeitė taktiką. Jis neturi aiškių laimėjimų, išskyrus pietinės Ukrainos dalies, kur yra Chersonas, užėmimą. Gali būti, kad ši kryptis bus išvystyta kaip perspektyvi puolimo sritis. Pavyzdžiui, siekiant atkirsti Ukrainą nuo jūros regiono. Tuomet V.Putinas derybose turės stipresnes pozicijas.
– Okupantai jau kelis kartus nutraukė puolimą prieš Odesą. Planai pulti Pietų Ukrainą iš jūros žlugo?
– Pagrindinis su Odesa susijęs epizodas yra tas, kad rusų jūrų pėstininkai atsisakė išsilaipinti pakrantėje. Ji užminuota. Tai labai geras Ukrainos pusės pasirengimo gynybai pavyzdys.
V.Putinas pakeitė taktiką. Jis neturi aiškių laimėjimų, išskyrus pietinės Ukrainos dalies, kur yra Chersonas, užėmimą. Gali būti, kad ši kryptis bus išvystyta kaip perspektyvi puolimo sritis. Pavyzdžiui, siekiant atkirsti Ukrainą nuo jūros regiono.
Manau, kad artimiausiu metu nebus jokių kardinalių istorijų, susijusių su Odesa. Dėl to, kad išsilaipinant pajūryje pusė desantininkų žus.
Artimiausias dvi savaites pagrindinis karo mazgas bus Mariupolio miestas. Jei Mariupolis išgyvens šias kelias savaites, situacija gali pasikeisti iš esmės ne V.Putino naudai.
– Kokia tikimybė, kad tai įvyks, atsižvelgiant į tai, kad Mariupolis yra visiškai apsuptas? Ar miesto gyventojai ir jo gynėjai sugebės atsilaikyti?
– Šias galimybes gali įvertinti tie kariškiai, kurie yra fronto linijoje ir mato visą vaizdą. Kaip pavyzdį norėčiau pateikti vakarykštį „Azovo“ pulko pareiškimą dėl galimybės deblokuoti Mariupolį: jie paprašė Generalinio štabo apsispręsti, kokias pajėgas ir priemones būtų galima skirti. Kitaip tariant, formaliai tokios galimybės yra.
Žinome, kad daugiau kaip 80 proc. paties miesto buvo sugriauta, o Rusija vykdo žiaurias operacijas. Rašistai, siekdami palaužti Ukrainos karinę ir politinę vadovybę ir priversti Ukrainą atiduoti Mariupolį, naudoja pačias niekingiausias šantažo priemones. Tačiau iki šiol, laimei, Rusijai to padaryti nepavyko.
Be to, yra nerimą keliančios informacijos, kad priešas išlaiko sausumos koridorių su okupuotu Krymu. Tai apskritai yra sunki Ukrainos realybė. Tačiau tai tebėra pozicinis karas, t. y. šiuo metu tai nėra strateginio Rusijos pranašumo.
– Kaip vertinate pranešimus, kad Ukrainos pajėgos kai kuriomis kryptimis netgi pradėjo kontrpuolimą?
– Tokia istorija yra, bet aš nekalbėčiau apie masinį kontrpuolimą. Greičiau kalbame apie Ukrainos karių kontrpuolimus tam tikrose vietovėse. Pavyzdžiui, Kyjivo gynybos žiedai yra labai svarbi karo dalis.
Kontrveiksmai vis dar yra tam tikri epizodai. Ukrainos kariuomenė taupo žmogiškuosius išteklius. Todėl šiandien santūrumas yra visiškai tinkama taktika.
– Kokia šiuo metu yra Rusijos kariuomenės padėtis?
– Rusijos pusė dabar pergrupuoja savo pajėgas, kaupia rezervus. Agresorius turi keletą galimybių: surengti paslėptą mobilizaciją Rusijos Federacijoje, perkelti dalinius iš Pietų Osetijos ir 102-osios Rusijos bazės Armėnijoje ir net gauti apie 20 000 karių, į karą įtraukiant Baltarusiją. Tačiau šių galimybių vertinimas yra diskutuotinas.
– Kiek didelė galimybė, kad Baltarusija bus įtraukta į šį karą?
– Tai diskutuotinas klausimas. Žinome, kad 97 proc. baltarusių nepritaria dalyvavimui kare su Ukraina. Tačiau sunku suprasti, kaip elgsis kariškiai, nes jie faktiškai yra rusų taikiklyje, t. y. jie gali būti priversti dalyvauti kare su Ukraina.
Gali būti, kad daugelis Baltarusijos kariškių tiesiog pasiduos arba vengs tiesioginių karo veiksmų. Viskas priklauso nuo to, kokia forma jie bus naudojami: ar tai bus mišri karių sudėtis, ar kiti variantai.
– Taip pat daug kalbama apie tai, kad Rusija į Ukrainą siunčia samdinius, kurie anksčiau buvo naudojami kituose karuose.
– Kalbant apie samdinius, jie yra lengvieji pėstininkai, kurie nėra įpratę prie visų kariuomenės rūšių karo. Būtent tokiu būdu Rusija bando kariauti. Todėl Ukrainos gynėjams išlieka daug galimybių tęsti technikos konvojų naikinimo taktiką, nekontaktinę kovą naudojant didelio tikslumo ginklus.
– Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog Rusijos kariuomenė pradės puolimą Volynės kryptimi iš Baltarusijos pusės. Bet jei Putinui reikia pietrytinės Ukrainos dalies, kad galėtų nutiesti koridorių į Krymą, kodėl Rusija turėtų pulti vakarinius Ukrainos regionus?
– Pulti galima bet kuria kryptimi. Kodėl jie bombardavo Vakarų Ukrainos miestus? Kad parodytų, jog jie kariauja visoje Ukrainoje.
Okupantams svarbu pulti vakarinius regionus, kad jie įgytų kokybišką politinę derybinę poziciją. Pavyzdžiui, jei rusai nori tartis dėl rytinių regionų ir atkirsti Ukrainą nuo jūrinių teritorijų, jie gali derėtis, tarsi sakydami, kad mainais nereikalaus vakarinės Ukrainos dalies. Viskas daroma šiuo tikslu.
– Ar įsivaizduojate, kad artimiausiomis savaitėmis okupantai bandys įgyvendinti savo „pagrindinį scenarijų“ – šturmuoti Kyjivą?
– Dabar Kyjivą supa trys gynybos žiedai. Sėkmė šturmuojant sostinę man atrodo daugiau nei abejotina. Kai Rusijos okupacinės pajėgos prarado iniciatyvą, Kyjivas buvo rimtai sustiprintas.
Ar neatmetu galimybės, kad jie įžengs į miestą? Ne. Net jei Rusijai pavyks į karą įtraukti Baltarusiją, net jei okupantai gaus pastiprinimą iš Sirijos, Libijos ar karinių bazių Šiaurės Osetijoje ir Armėnijoje, Rusija vargu ar sustiprės tiek, kad galėtų kelti grėsmę Kyjivui. Šiandien tai sunkiausia Rusijos kariuomenės problema. Rusijos kariai bando apsupti Kyjivą žiedu. Tačiau man atrodo, kad Rusija turi per mažai rezervų, kad galėtų tai padaryti. Kyjivas tiesiog neįkandamas Rusijai.
Net jei Rusijai pavyks į karą įtraukti Baltarusiją, net jei okupantai gaus pastiprinimą iš Sirijos, Libijos ar karinių bazių Šiaurės Osetijoje ir Armėnijoje, Rusija vargu ar sustiprės tiek, kad galėtų kelti grėsmę Kyjivui.
Bene pavojingiausia kryptis: Buča – Vorzelis – Irpinė – Stojanka. Tačiau Irpinės upės kirtimas šiandien Rusijos kariuomenei yra gana sudėtinga situacija. Nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė turi technikos, vykdyti puolimą iš Vorzelio ir Irpinės–Gorenkos krypčių yra labai sudėtinga. Rusai turi per mažai išteklių manevrams. Jie turi bent patrigubinti savo pajėgas puolimui.
– Tačiau ar galima teigti, kad jie tokių pajėgų neturės? Ar tikslūs duomenys, kad atskiri okupantų daliniai buvo sunaikinti 80–90 proc.?
– Žinoma. Tai patvirtina tas faktas, kad Rusija ieško rezervų įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, samdiniai iš Sirijos ir Libijos. Be to, renkama per privačias karines bendroves. Netgi Generalinė karinės žvalgybos valdyba neseniai pranešė, kad „Wagner“ grupei buvo pavesta atvykti į Ukrainą ir pašalinti Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį...
Generolų ir vyresniųjų karininkų pašalinimas rodo, kad yra didelių problemų dėl kariuomenės valdymo. Be to, kyla didelių motyvacijos problemų. Nes jei pulkininkai ir generolai veda karius į mūšį, vadinasi, niekas nenori eiti į mūšį.
Jei Rusija turėtų pakankamai karių ir karininkų, ji tęstų karą savo pajėgomis. O kadangi Rusijos puolimas beveik nutrūko (išskyrus kelias kryptis), okupantams jau dabar labai trūksta žmogiškųjų išteklių.
Be to, Rusijos kariuomenė paranda vadovybę. Ukrainoje jau likviduota apie dešimt Rusijos generolų ir apie penkiolika kitų aukšto rango karininkų. Generolų ir vyresniųjų karininkų pašalinimas rodo, kad yra didelių problemų dėl kariuomenės valdymo. Be to, kyla didelių motyvacijos problemų. Nes jei pulkininkai ir generolai veda karius į mūšį, vadinasi, niekas nenori eiti į mūšį.
Be to, galima sakyti, kad Rusijos kariams trūksta ginkluotės, pavyzdžiui, raketinės įrangos ir aviacijos.
– Ukrainoje jau atvirai juokiamasi iš Rusijos kariuomenės techninės įrangos. Egzistuoja nuomonė, kad Putinas į Ukrainą įmetė seną, net nebenaudojamą įrangą, tikėdamasis mus užgrobti be didesnių pastangų. Ar sutinkate su šiuo požiūriu?
– Taip, pirmajame įžengimo į Ukrainą etape Putinas naudojo seną įrangą. Greičiausiai jis galvojo apie greitą, net žaibišką sėkmę. Jis norėjo pateikti šią istoriją kaip „LLR“ ir „DLR“ dalinių įvykdytą Kyjivo užėmimą, tik „šiek tiek padedant“ Rusijos kariuomenei. Ta prasme, kad Rusijos kariuomenė tariamai nedalyvavo „specialiojoje operacijoje“. Tačiau jau pirmąją dieną šis sumanymas žlugo. Putinas gavo smūgį, nuo kurio negalėjo atsigauti savaitę – jis neišėjo „į viešumą“, nedarė jokių pareiškimų...
-
Paskutiniai Mariupolį palikę žurnalistai: „Rusų kariai mus medžiojo“
-
Vokietijos finansų ministras siūlo parengti tarptautinį „Maršalo planą“ Ukrainai atkurti
-
Buvusio gyvenimo kapinėmis virtęs Mariupolis: kaip žmonės jame išgyvena?
-
J.Bidenas atvyko į Briuselį susitikimams dėl Ukrainos, apšaudymo metu Kyjive žuvo žurnalistė
-
Rusijos puolimui įstrigus Ukrainoje iš viešumos dingo gynybos ministras S.Šoigu
Šiandien jau yra patvirtinimų, kad rusai jau naudoja naują techniką. Tačiau Rusijos gynybos ministro S.Šoigu pareiškimai apie perginklavimą pasirodė esą blefas. Nieko panašaus neįvyko.
Naujos ginkluotės procentinė dalis yra ne didesnė kaip 20 proc. Ukrainos kariai puikiai tvarkosi su ja. Kovo 20 d. sudegė vienas naujausių Rusijos tankų „Juodasis erelis“. Prieš porą dienų Ukrainos gynėjai užgrobė naujausią radijo elektroninės kovos sistemą „Gyvsidabris-BM“. Taip pat prieš dvi dienas Ukrainos kariai užgrobė moderniausią elektroninės kovos sistemą „Borisoglebsk-2“, o kitą dieną po to jie taip pat užgrobė vieną iš išgirtų automatinės kariuomenės valdymo sistemos „Sozvezdie“ elementų. Vakar Ukrainos kariuomenė sudegino naujausią TOR oro gynybos sistemą.
Taigi, naujos įrangos yra, bet ne tokiomis apimtimis, apie kurias kalbėjo S.Šoigu. Be to, ji veikia ne taip gerai, kaip manė Rusijos generalinis štabas.
– Dar vienas naujas ir madingas Rusijos ginklas – „Kinžal“ raketos, kuriomis lyginami Ukrainos miestai. Ar tai reiškia, kad Rusija išnaudojo viską, ką turėjo, ir perėjo prie naujovių?
– Viena vertus, hipergarsinės raketos, kurių greitis penkis kartus viršija garso greitį, yra gana galingi ginklai. Kita vertus, Rusijoje jie dar nėra visiškai ištobulinti, jie netapo tuo idealiu ginklu, kuris yra sukalibruotas ir nepriekaištingas. Gali būti netikslių paleidimų.
Greičiausiai ši raketa net nėra serijinės gamybos, todėl gali būti, kad Rusijos Federacija turi nedaug tokių raketų, galbūt kelias dešimtis.
Šiandien Rusija beveik atsisakė šturmuoti Kyjivą, išskyrus apšaudymą. Tai geras ženklas, tačiau okupantų taktika – smogti tiksliais smūgiais sukeliant didelius sugriovimus, taip pat ir panaudojant raketas „Kinžal“. Taip pat yra aviacinių raketų, pavyzdžiui, Ha-101, Ha-555. Tai galingi ginklai. Rusijoje yra daug tokių raketų. Tai reiškia, kad jie vis dar turi pakankamai galios bombardavimui.
V.Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, jei manys, kad visi kiti argumentai jau išsemti. Pavyzdžiui, jei jis mano, kad gąsdinant NATO šalis bus automatiškai nutraukti karo veiksmai ir baigtas derybų procesas.
Kalbant apie „Kinžal“ panaudojimą, šių raketų paleidimo priežastis – pirmiausia išbandyti naująjį ginklą tikrame kare. Antra, siekiama įbauginti Ukrainos karinę ir politinę vadovybę – esą Rusija panaudos galingesnius strateginio plano ginklus ir pataikys į kai kuriuos infrastruktūros objektus iš didesnio atstumo. Taip Rusija gąsdina Europą – esą, tai gali būti taikoma ir NATO šalims.
– Ar manote, kad V.Putinas gali pradėti karą prieš NATO šalis?
– Putinas eis tiek toli, kiek jį „pakvies“. Jei Vakarų pasaulis bus pakankamai nuoseklus, V.Putiną vis dar galima sustabdyti.
Prezidento kanceliarijos viltys užbaigti karą iki gegužės mėnesio iš tiesų gali būti pagrįstos, jei Vakarų pasaulis veiks nuosekliai. Taip pat ir taikant galingas sankcijas – kolektyvinį energetikos išteklių embargą ir visų Rusijos bankų atjungimą nuo „SWIFT“ sistemos. Šiandien dar nėra griežto ir adekvataus atsako į Rusijos veiksmus. Todėl rizika Europai smarkiai padidėjo. Negalima atmesti ir išpuolių prieš NATO šalis.
Nesakau, kad V.Putinas būtinai užpuls Europą. Šiandien Rusijos ištekliai jau yra išsekę. Tačiau viskas įmanoma.
– Ar Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus?
– V.Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, jei manys, kad visi kiti argumentai jau išsemti. Pavyzdžiui, jei jis mano, kad gąsdinant NATO šalis bus automatiškai nutraukti karo veiksmai ir baigtas derybų procesas. Scenarijų gali būti daug.
Tada tai jau bus išlikimo karas. Arba Ukraina ir NATO blokas išliks, o Rusija subyrės ir nebeliks tokios, kokia yra dabar, arba atvirkščiai.
Ji gali panaudoti branduolinį ginklą, kad smogtų kokiam nors Ukrainos ir NATO valstybės objektui. Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Slovakijoje arba Lenkijoje. Tai taip pat visiškai įmanoma.
V.Putino užduotis – sukurti kuo daugiau destruktyvių veiksmų, kad įbaugintų visą pasaulį.
Taip pat yra versija, kad V.Putinas galėtų smogti vienai iš Ukrainos atominių elektrinių, pavyzdžiui, tomis pačiomis hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“. Neatsitiktinai pačią pirmąją karo dieną jis ėmėsi užgrobti Černobylio atominę elektrinę, o po kelių dienų buvo užgrobta ir didžiausia Europoje – Zaporižios atominė elektrinė.
Nereikėtų atmesti ir smūgio Kyjivo jūros užtvankai.... Žmonių nuostoliai jam visiškai nerūpi.
– Jūsų prognozė: kaip įvykiai klostysis toliau?
– Manau, kad artimiausios dvi, daugiausia trys savaitės nulems visą tolesnę karo eigą. Po dviejų trijų savaičių paaiškės, ar V.Putinas sieks užbaigti karą kokia nors forma, sudarydamas taikos susitarimą, paliaubų sutartį su Ukraina.
Antroji versija yra ta, kad V.Putinas imsis veiksmų ir pradės užsitęsusį apgulties karą. Tada tai jau bus išlikimo karas. Arba Ukraina ir NATO blokas išliks, o Rusija subyrės ir nebeliks tokios, kokia yra dabar, arba atvirkščiai.
