Apie Lysyčansko praradimą Ukraina patvirtino sekmadienį.
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius ramino, esą nieko labai blogo neatsitiko, o Lysyčanske ukrainiečiai bandė tik sulaikyti rusų kariuomenę kuo ilgiau ir taip sumažinti jų pajėgumus kitose fronto dalyse, kur Ukraina bando surengti kontrpuolimą. Taip pat O.Arestovyčius teigė, kad buvo svarbu laimėti laiko, kol į Ukrainą bus atgabenta daugiau Vakarų ginkluotės.
Pasak jo, Ukrainos kariai paliko Lysyčanską, o anksčiau Sjevjerodonecką, nes išlaikyti jų nebuvo prasmės – ukrainiečiai galėjo būti apsupti. Jei taip būtų įvykę, pasikartotų Mariupolio scenarijus, kur daugiau nei tūkstantis Ukrainos gynėjų ne vieną mėnesį buvo įkalinti „Azavstal“ gamykloje, o dabar dalis jų vis dar yra Rusijos nelaisvėje.
Reikės laiko persigrupuoti
„Ukrainian Witness“ karo žurnalistas, ukrainietis J.Nazarenka 15min sakė, kad „Lysyčanske ir Sjevjerodonecke viskas buvo nuspėjama ir įvyko pagal planą“.
„Rusams buvo duota užduotis bet kokia kaina užimti Lysyčanską ir jiems pavyko tai padaryti. Užėmimo kaina buvo didelė – trys tankų batalionai, maždaug pusantro tūkstančio žmonių. Tačiau jei rusams reikės paaukoti pusantro tūkstančio savo karių, jie taip ir padarys. Jei lieps, paaukos ir 150 tūkstančių. Jie žmogaus gyvybės nevertina.
Tuo tarpu mes kovojame visiškai kitaip. Matėme, kad Sjevjerodonecke ir Lysyčanske mūsų kariai gali būti apsupti, todėl buvo priimtas sprendimas trauktis ir išsaugoti karių gyvybes. Stovėti iki galo Lysyčanske ir ten žūti arba patekti į nelaisvę nebuvo jokios prasmės. Strategiškai Lysyčanskas rusam nieko neduos. Taip, dabar jie kontroliuoja visą Luhansko sritį, bet mes ją vėliau susigrąžinsime“, – kalbėjo karo žurnalistas.
J.Nazarenka dabar fiksuoja karo eigą Zaporižios srityje. Jis teigia, kad Rusijos kariuomenė čia prasiveržti nebando ir prognozuoja, kad rusų proveržio artimiausiu metu nebus ir Donecko srityje.
„Žaporižios kryptis šiuo metu nėra labai aktyvi. Be abejo, šaudoma čia kasdien, tačiau nebandoma judėti pirmyn. Nebando šturmuoti nei rusai, nei mūsų kariai, tiesiog vyksta artilerijos dvikovos.
J.Nazarenka: jei rusams reikės paaukoti pusantro tūkstančio savo karių, jie taip ir padarys. Jei lieps, paaukos ir 150 tūkstančių.
Manau, kad po pastarųjų įvykių Lysyčanske ir Sjevjerodonecke Donbaso fronto dalyje bus kiek tyliau. Karas dėl šių miestų tęsėsi keturis mėnesius. Be abejo, mūsų kariai pavargo, bet reikia suvokti, kad rusai bent jau fiziškai irgi yra žmonės – jie irgi pavargsta, nori miegoti, valgyti.
Todėl nemanau, kad jie turi didelį potencialą veržtis į priekį jau šiandien. Jiems reikia persigrupuoti. Visi suprantame, kad jie dabar nori judėti Donecko srities administracinių ribų link, tačiau nemanau, kad kova, kokia vyko už Luhansko sritį, prasidės čia ir dabar, ir net ne po savaitės“, – tikino J.Nazarenka.
Pasak žurnalisto, kovose dėl Luhansko srities rusai neteko nemažos dalies savo ginklų sandėlių, įrangos. Todėl atkurti logistiką ir aprūpinti savo kariuomenę visko, ko reikia puolimui, prireiks šiek tiek laiko. Tiesa, jis tikino, kad tai nereiškia, jog artilerijos apšaudymai nutils.
Iki Rusijos invazijos Lysyčanske gyveno daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Tačiau rusams pradėjus puolimą, tiek šis miestas, tiek ir nemažai kitų beveik ištuštėjo, o nepažeistų pastatų beveik neliko.
„90 proc. Volnovachos, Lysyčansko, Sjevjerodonecko sunaikinta, neliko nė vieno nepažeisto namo, nėra vandens, dujų, elektros, maisto prekių. Miestus iš esmės reikia statyti nuo nulio ir nemanau, kad rusai tai darys. Tačiau toks ir buvo jų planas. Jie skelbiasi „išlaisvinę“ Sjevjerodonecką. Tik tai jau nebėra Sjevjerodoneckas, tai teritorija su administracinėmis ribomis, o miesto ten neliko“, – tikino J.Nazarenka.
Chersone susigrąžina teritorijas
Britų leidinys „The Economist“ pirmadienį pareiškė neva ukrainiečiai prie okupuoto Chersono priemiesčių priartėjo per kilometrą. Šias kalbas jau po kelių valandų paneigė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinavimo spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
J.Nazarenka: mūsų kariuomenė meta pajėgas ten, kur galime išlaisvinti teritorijas, pavyzdžiui, į Chersoną.
„Dar kartą pasakysiu, kad tik kariškiai gali komentuoti karių žengimą į priekį. Bet kokie analitikai, deputatai, kiti politiniai ir tiesiog aktyvūs veikėjai panašiais pareiškimais ir tokios informacijos paskelbimu šiuo metu daro tik žalą“, – kalbėjo ji.
J.Nazarenka patvirtino, kad apie Ukrainos karių operaciją prie Chersono viešai kalbama nedaug, tačiau žinoma, kad ukrainiečiai atkovoja vieną kaimą po kito.
„Chersono srityje mūsų kariuomenė spaudžia priešą ir išlaisvina teritorijas. Britai sako, kad esame per kilometrą nuo Chersono priemiesčių. Ar tai tiesa? Sunku pasakyti. Vienu metu mūsų kariuomenė paprašė mūsų nekalbėti viešai apie Chersoną ir netrukdyti jiems dirbti. Mes paklausėme kariuomenės ir ten nevažiuojame. Tačiau žinome, kad mūsų pajėgos išlaisvina vieną kaimą po kito. Didelė dalis Vakarų siunčiamos ginkluotės patenka būtent į Chersono sritį“, – kalbėjo karo žurnalistas.
Pasak jo, siųsti Vakarų ginkluotę į Chersono sritį, o ne tik į Donbasą, kur pastaruoju metu vyko sunkiausi susirėmimai, buvo taktinis sprendimas.
„Mes puikiai suprantame, kad Donbase šiuo metu rusai stovės iki paskutinio, o kitose fronto dalyse jiems tiesiog neužtenka pajėgų. Tiek Zaporižios, Chersono, tiek ir Charkivo srityse rusai gali tik gintis. Todėl mūsų kariuomenė meta pajėgas ten, kur galime išlaisvinti teritorijas, pavyzdžiui, į Chersoną. Manau, kad šį miestą mes išlaisvinsime.
Be abejo, mes prarandame daug karių, tačiau net ir dabar į kariuomenę imami tik tie, kurie arba turi kovos patirties, arba baigę karines mokyklas, arba buvo rezerve. Mobilizacija tęsiasi, bet visų iš eilės į kariuomenę neima. Tai reiškia, kad kovoti dar yra kam. Jei būtų prarasta per daug karių, jau visi būtume nuėję – ir tie, kurie nelabai tinka tarnybai“, – mano J.Nazarenka.
Jei Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje apie Vakarų siunčiamą ginkluotę buvo kalbama kasdien ir pateikiant nemažai detalių, jau ne vieną mėnesį karinė pagalba Ukrainai nėra taip viešai aptarinėjama.
Nepaisant to, kaip teigė J.Nazarenka, ginkluotė tikrai atkeliauja į Ukrainą ir tai jam patvirtina patys kariai.
„Galiu pasakyti tiek – mano pažįstami kariai, kovojantys prie Iziumo, prieš du mėnesius sakė, kad padėtis labai prasta, o dabar kalba, kad viskas ne taip jau blogai.
Vakarai tiekia ginklus, gal lėčiau nei to norėtume, ber artilerija dirba. Gerai, kad gauname modernių ginklų, kurie yra taiklūs ir mums nereikia leisti šimtų raketų per gyvenvietę, kad pataikytume į norimą taikinį. Pagaliau sulaukėme vokiečių haubicų, kurios yra labai tikslios. Labai padeda amerikiečių raketų sistemos „Himars“, lenkų savaeigės haubicos „Krab“, – vardino karo žurnalistas.
Nauja realybė
Prieš savaitę raketomis po ilgokos pertraukos buvo vėl apšaudytas Kyjivas, dalį jį pavyko numušti dar ore, tačiau dalis pataikė į gyvenamųjų namų kompleksą. Neilgai trukus rusai apšaudė raketomis dar vieną civilinį objektą – prekybos centrą Kremenčuke. Šį kartą žuvo beveik dvi dešimtys žmonių.
J.Nazarenka teigia, kad raketų apšaudymai – visų Ukrainos miestų kasdienybė.
„Raketų apšaudymai tęsiasi kasdien ir tęsis dar ilgai. Ramu niekad nebuvo ir Kyjive – tik pasitaiko pertraukų – kartais tylu savaitę, kartais mėnesį. Tai nauja realybė, su kuria reikia susitaikyti. Sovietinių raketų jie turi dar daug.
Kitokia padėtis su moderniomis, tiksliomis. Jau nepamenu kada paskutinį kartą ant mūsų buvo numesta raketa „Kalibr“, o tų sovietinių šiukšlių pas juos yra sočiai. Kremenčuke matėme, ką reiškia jų sovietinės raketos, kurios pataikymo paklaida gali būti 500 metrų ar net kilometras. Tada pataikoma į prekybos centrą. Tik rusams tai nerūpi, šaudys ir toliau“, – tikino J.Nazarenka.
Žurnalistas įsitikinęs, kad apšaudymai nerims nei Kyjive, nei Odesoje, Mykolajive ar Lvive.
„Karas nesibaigė“, – konstatavo J.Nazarenka.
