Per derybas Turkijoje – pažangos ženklai, Rusija skelbia mažinanti karo veiksmus Kyjive ir Černihive

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Baltarusija neįsitrauks į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, nes 60 proc. karių ir karininkų yra nusistatę kategoriškai prieš karinę operaciją. O rusai nebeteko vilties pastiprinti savo pajėgas baltarusių sąskaita, interviu BBC pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Rusai dabar viską paaiškino. Pastangų perkėlimas į rytus – tai iš dalies reiškia ir tai, kad jie galutinai patikėjo nesugebėsiantys įtraukti Baltarusijos. Tuo labiau kad per 60 proc. kareivių ir karininkų kategoriškai negatyviai vertina „operaciją“ Ukrainoje“, – paaiškino O.Arestovyčius.

Jis patikslino, kad tai Ukrainos žvalgybos ir Baltarusijos opozicijos, kuri atliko apklausą, duomenys.

„Dabar kyla klausimas: kaip tokią kariuomenę mesti į mūšį? Ką padarys kariuomenė, kurios 60 proc. sudėties nenori kariauti? Ji arba pereis į mūsų pusę, arba atsuks ginklus prieš tuos, kurie davė įsakymą“, – pridūrė patarėjas.

Antradienio vakarą galingi sprogimai nugriaudėjo netoli Krasnyj Oktiabr kaimo. Šis kaimas, įsikūręs Rusijos Belgorodo srityje, yra vos už 10 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos. Iki Charkivo nuo Krasnyj Oktiabr – apie 40 km.

Pirminiais duomenimis, nukentėjo keturi Rusijos kariai. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pareiškė, kad „incidento vietoje dirba visos specialiosios tarnybos“, o „sprogimų priežastimi tapo žmogiškasis faktorius“, nors prieš tai kita Rusijos naujienų agentūra, TASS, skelbė, kad „sprogo į karinį miestelį atskriejęs sviedinys“.

Iš internete viešinamų liudininkų vaizdo įrašų galima spręsti, kad sproginėjo karinio miestelio sandėlyje buvusi amunicija.

JK gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje teigiama, kad „beveik neabejotina, jog Rusijai nepavyko pasiekti tikslo apsupti Kyjivą“, rašo „The Guardian“.

„Rusijos pareiškimai apie sumažėjusį aktyvumą aplink Kyjivą ir pranešimai apie kai kurių Rusijos dalinių pasitraukimą iš šių teritorijų gali reikšti, kad Rusija pripažįsta, jog prarado iniciatyvą regione“, – pareiškime teigė JK gynybos atašė Mickas Smeathas. – Labai tikėtina, kad Rusija sieks nukreipti kovinę galią iš šiaurės į Donecko ir Luhansko regionus rytuose.“

Šis vertinimas sutampa su Pentagono vertinimu. „Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kyjivą, – anksčiau sakė Pentagono atstovas spaudai. – Tai nereiškia, kad grėsmė Kyjivui baigėsi“.

Tradiciniame vakariniame kreipimesi į Ukrainos gyventojus prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nematantis pagrindo tikėti Rusijos žodžiais.

„Signalus, kuriuos mes girdime iš derybų aikštelės, galima vertinti teigiamai. Bet tie signalai nenutildo Rusijos sviedinių sprogimų. Žinoma, mes matome visas rizikas, Žinoma, mes nematome pagrindo tikėti žodžiais tų ar kitų valstybės, kariaujančios dėl mūsų sunaikinimo, atstovų žodžiais. Ukrainiečiai – ne naivūs žmonės“, – sakė V.Zelenskis.

Plačiau apie V.Zelenskio kreipimąsi skaitykite čia.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų.

„Pažiūrėsime, ar jie [Rusija] ištesės, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV prezidentas Joe Bidenas tuojau po pokalbio su keturių Vakarų Europos šalių lyderiais. – Atrodo, kad yra konsensusas – pažiūrėkime, ką jie turi pasiūlyti.“

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad minėtų penkių šalių lyderiai susitarė nešvelninti griežtų ekonominių sankcijų, įvestų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.

„Lyderiai išreiškė ryžtą toliau didinti kainą Rusijai už jos brutalius puolimus Ukrainoje, taip pat toliau teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kad ji galėtų apsiginti“, – nurodė Baltieji rūmai.

Šalys „susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono paskelbtame pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Joe Bidenas

Rusija apie potencialias deeskalacijos pastangas pranešė po Turkijoje įvykusių derybų su Ukraina. Prieš daugiau nei mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta invazija Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertė palikti savo namus.

Kremlius teigė mažinsiantis karinės veiklos mastą prie Kyjivo ir Černihivo miestų.

B.Johnsonas atkartojo skeptišką požiūrį, anksčiau išsakytą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno.

„Ministras pirmininkas pabrėžė, kad privalome vertinti Putino režimą pagal jų veiksmus, o ne žodžius, – sakoma Dauningo gatvės pranešime. – Putinas sukioja peilį atviroje Ukrainos žaizdoje, mėgindamas priversti šalį ir jos sąjungininkes kapituliuoti.“

„Premjeras pabrėžė kitiems lyderiams, kad turime neatlyžti, imdamiesi savo atsako“, – pridūrė B.Johnsono biuras.

Rumunijos sveikatos apsaugos ministras antradienį sakė, kad šalies gyventojams bus išdalyta kalio jodido tablečių, kurios turėtų padėti apsisaugoti, jeigu kaimyninėje Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos invazija, įvyktų koks nors branduolinis incidentas.

Europos šalyse jodo tabletės buvo iššluotos iš vaistinių, baiminantis, kad jų gali prireikti apsisaugoti nuo skydliaukės vėžio, jeigu per Rusijos invaziją Ukrainoje kiltų branduolinis incidentas.

Sveikatos apsaugos ministras Alexandru Rafila sakė, kad jo vyriausybė nuo ateinančios savaitės pradės dalyti tabletes per šeimos gydytojus, bet perspėjo, kad žmonėms nederėtų gerti šio preparato prevenciškai.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Kalio jodido tabletės

„Jas reikia gerti, jeigu netoliese įvyko branduolinis incidentas. Kitais atvejais jų gerti nereikėtų“, – žurnalistams aiškino ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat surengs informacinę kampaniją, kad išaiškintų gyventojams, kaip gauti šio preparato, kaip laikyti tabletes ir kaip jas vartoti.

A.Rafila sakė, kad branduolinis incidentas „mažai tikėtinas“, bet „įmanomas“.

„Negalime absoliučiai to atmesti... Turime būti pasiruošę tokiai situacijai“, – pabrėžė ministras ir pridūrė, kad kalio jodido tabletės gali būti laikomos trejus metus nuo pagaminimo.

Rusijos invazija į Ukrainą tapo pirmuoju karu, paveikusiu išvystytos branduolinės energetikos šalį, turinčią 15 reaktorių.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Šis įvykis sukėlė didžiulį nerimą, nes per šturmą jėgainė buvo apšaudoma, o jos mokymų komplekse kilo gaisras.

Dabar jau nebeveikianti Černobylio atominė elektrinė yra didžiausios branduolinės katastrofos pasaulyje vieta. 1986 metais sprogus vienam iš jos reaktorių, virš Europos nuslinko radioaktyvių teršalų debesis.

Keli gydytojai perspėjo, kad netinkamas jodo preparatų vartojimas gali būti pavojingas ir sukelti rimtą pašalinį poveikį.

Tarptautinės sveikatos apsaugos institucijos nurodo, kad tabletės turi būti vartojamos prieš pat potencialų kontaktą su radioaktyviais teršalais arba tuojau po jo, jeigu incidentas yra įvykęs arčiau kaip už 20 kilometrų.

Susidarius tokiai situacijai vartoti kalio jodidą ypač rekomenduojama nėščiosioms, kūdikiams, vaikams ir jaunuoliams.

Valstybinė nepapastųjų situacijų tarnyba praneša, kad Rusijai antradienio rytą smogus regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste, žuvusių skaičius išaugo iki 12, sužeisti 33 žmonės, rašo CNN. 

JAV prezidentas Joe Bidenas po susitikimo su Singapūro premjeru Lee Hsien Loongu žurnalistams sakė, kad išvadas dėl Rusijos pareiškimų apie atakų Kyjive ir Černihive sumažinimą darys po to, kai pamatys, kokių veiksmų Rusija imsis, rašo BBC. 

 „Pamatysime, ar jie laikysis to, ką siūlo“, – sakė JAV prezidentas.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Jungtinės Karalystės ir JAV pareigūnai jau suabejojo Rusijos pareiškimais smarkiai sumažinti karinius veiksmus šiuose regionuose. 

Lenkija pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus uždraustas rusiškų anglių importas, pranešė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris, rašo BBC.

Šalis ragino Europos Sąjungos partnerius įvesti embargą rusiškų energetinių išteklių pirkimui, tačiau jai nepavyko jų įtikinti to padaryti.

P.Mulleris sako, kad Lenkijos vyriausybė nebegali ilgiau laukti ES, todėl nusprendė veikti vienašališkai.

Lenkija yra didžiausia ES akmens anglių gamintoja, tačiau jos kasyklos negamina pakankamo kiekio didesnių gabalų akmens anglių, naudojamų namams, mokykloms ir ligoninėms šildyti. Kai kuriose šilumos energiją gaminančiose įmonėse taip pat deginamos rusiškos anglys.

2020 m. Lenkija tris ketvirtadalius iš 12,8 mln. tonų importuojamų anglių pirko iš Rusijos.

Anksčiau šį mėnesį ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad vedė derybas dėl anglių pirkimo iš Australijos.