Per derybas Turkijoje – pažangos ženklai, Rusija skelbia mažinanti karo veiksmus Kyjive ir Černihive

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Baltarusija neįsitrauks į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, nes 60 proc. karių ir karininkų yra nusistatę kategoriškai prieš karinę operaciją. O rusai nebeteko vilties pastiprinti savo pajėgas baltarusių sąskaita, interviu BBC pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Rusai dabar viską paaiškino. Pastangų perkėlimas į rytus – tai iš dalies reiškia ir tai, kad jie galutinai patikėjo nesugebėsiantys įtraukti Baltarusijos. Tuo labiau kad per 60 proc. kareivių ir karininkų kategoriškai negatyviai vertina „operaciją“ Ukrainoje“, – paaiškino O.Arestovyčius.

Jis patikslino, kad tai Ukrainos žvalgybos ir Baltarusijos opozicijos, kuri atliko apklausą, duomenys.

„Dabar kyla klausimas: kaip tokią kariuomenę mesti į mūšį? Ką padarys kariuomenė, kurios 60 proc. sudėties nenori kariauti? Ji arba pereis į mūsų pusę, arba atsuks ginklus prieš tuos, kurie davė įsakymą“, – pridūrė patarėjas.

Antradienio vakarą galingi sprogimai nugriaudėjo netoli Krasnyj Oktiabr kaimo. Šis kaimas, įsikūręs Rusijos Belgorodo srityje, yra vos už 10 km nuo Rusijos ir Ukrainos sienos. Iki Charkivo nuo Krasnyj Oktiabr – apie 40 km.

Pirminiais duomenimis, nukentėjo keturi Rusijos kariai. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pareiškė, kad „incidento vietoje dirba visos specialiosios tarnybos“, o „sprogimų priežastimi tapo žmogiškasis faktorius“, nors prieš tai kita Rusijos naujienų agentūra, TASS, skelbė, kad „sprogo į karinį miestelį atskriejęs sviedinys“.

Iš internete viešinamų liudininkų vaizdo įrašų galima spręsti, kad sproginėjo karinio miestelio sandėlyje buvusi amunicija.

JK gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje teigiama, kad „beveik neabejotina, jog Rusijai nepavyko pasiekti tikslo apsupti Kyjivą“, rašo „The Guardian“.

„Rusijos pareiškimai apie sumažėjusį aktyvumą aplink Kyjivą ir pranešimai apie kai kurių Rusijos dalinių pasitraukimą iš šių teritorijų gali reikšti, kad Rusija pripažįsta, jog prarado iniciatyvą regione“, – pareiškime teigė JK gynybos atašė Mickas Smeathas. – Labai tikėtina, kad Rusija sieks nukreipti kovinę galią iš šiaurės į Donecko ir Luhansko regionus rytuose.“

Šis vertinimas sutampa su Pentagono vertinimu. „Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kyjivą, – anksčiau sakė Pentagono atstovas spaudai. – Tai nereiškia, kad grėsmė Kyjivui baigėsi“.

Tradiciniame vakariniame kreipimesi į Ukrainos gyventojus prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nematantis pagrindo tikėti Rusijos žodžiais.

„Signalus, kuriuos mes girdime iš derybų aikštelės, galima vertinti teigiamai. Bet tie signalai nenutildo Rusijos sviedinių sprogimų. Žinoma, mes matome visas rizikas, Žinoma, mes nematome pagrindo tikėti žodžiais tų ar kitų valstybės, kariaujančios dėl mūsų sunaikinimo, atstovų žodžiais. Ukrainiečiai – ne naivūs žmonės“, – sakė V.Zelenskis.

Plačiau apie V.Zelenskio kreipimąsi skaitykite čia.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų.

„Pažiūrėsime, ar jie [Rusija] ištesės, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV prezidentas Joe Bidenas tuojau po pokalbio su keturių Vakarų Europos šalių lyderiais. – Atrodo, kad yra konsensusas – pažiūrėkime, ką jie turi pasiūlyti.“

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad minėtų penkių šalių lyderiai susitarė nešvelninti griežtų ekonominių sankcijų, įvestų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.

„Lyderiai išreiškė ryžtą toliau didinti kainą Rusijai už jos brutalius puolimus Ukrainoje, taip pat toliau teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kad ji galėtų apsiginti“, – nurodė Baltieji rūmai.

Šalys „susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono paskelbtame pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas ir Joe Bidenas

Rusija apie potencialias deeskalacijos pastangas pranešė po Turkijoje įvykusių derybų su Ukraina. Prieš daugiau nei mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta invazija Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertė palikti savo namus.

Kremlius teigė mažinsiantis karinės veiklos mastą prie Kyjivo ir Černihivo miestų.

B.Johnsonas atkartojo skeptišką požiūrį, anksčiau išsakytą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno.

„Ministras pirmininkas pabrėžė, kad privalome vertinti Putino režimą pagal jų veiksmus, o ne žodžius, – sakoma Dauningo gatvės pranešime. – Putinas sukioja peilį atviroje Ukrainos žaizdoje, mėgindamas priversti šalį ir jos sąjungininkes kapituliuoti.“

„Premjeras pabrėžė kitiems lyderiams, kad turime neatlyžti, imdamiesi savo atsako“, – pridūrė B.Johnsono biuras.

Rumunijos sveikatos apsaugos ministras antradienį sakė, kad šalies gyventojams bus išdalyta kalio jodido tablečių, kurios turėtų padėti apsisaugoti, jeigu kaimyninėje Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos invazija, įvyktų koks nors branduolinis incidentas.

Europos šalyse jodo tabletės buvo iššluotos iš vaistinių, baiminantis, kad jų gali prireikti apsisaugoti nuo skydliaukės vėžio, jeigu per Rusijos invaziją Ukrainoje kiltų branduolinis incidentas.

Sveikatos apsaugos ministras Alexandru Rafila sakė, kad jo vyriausybė nuo ateinančios savaitės pradės dalyti tabletes per šeimos gydytojus, bet perspėjo, kad žmonėms nederėtų gerti šio preparato prevenciškai.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Kalio jodido tabletės

„Jas reikia gerti, jeigu netoliese įvyko branduolinis incidentas. Kitais atvejais jų gerti nereikėtų“, – žurnalistams aiškino ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat surengs informacinę kampaniją, kad išaiškintų gyventojams, kaip gauti šio preparato, kaip laikyti tabletes ir kaip jas vartoti.

A.Rafila sakė, kad branduolinis incidentas „mažai tikėtinas“, bet „įmanomas“.

„Negalime absoliučiai to atmesti... Turime būti pasiruošę tokiai situacijai“, – pabrėžė ministras ir pridūrė, kad kalio jodido tabletės gali būti laikomos trejus metus nuo pagaminimo.

Rusijos invazija į Ukrainą tapo pirmuoju karu, paveikusiu išvystytos branduolinės energetikos šalį, turinčią 15 reaktorių.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Šis įvykis sukėlė didžiulį nerimą, nes per šturmą jėgainė buvo apšaudoma, o jos mokymų komplekse kilo gaisras.

Dabar jau nebeveikianti Černobylio atominė elektrinė yra didžiausios branduolinės katastrofos pasaulyje vieta. 1986 metais sprogus vienam iš jos reaktorių, virš Europos nuslinko radioaktyvių teršalų debesis.

Keli gydytojai perspėjo, kad netinkamas jodo preparatų vartojimas gali būti pavojingas ir sukelti rimtą pašalinį poveikį.

Tarptautinės sveikatos apsaugos institucijos nurodo, kad tabletės turi būti vartojamos prieš pat potencialų kontaktą su radioaktyviais teršalais arba tuojau po jo, jeigu incidentas yra įvykęs arčiau kaip už 20 kilometrų.

Susidarius tokiai situacijai vartoti kalio jodidą ypač rekomenduojama nėščiosioms, kūdikiams, vaikams ir jaunuoliams.

Valstybinė nepapastųjų situacijų tarnyba praneša, kad Rusijai antradienio rytą smogus regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste, žuvusių skaičius išaugo iki 12, sužeisti 33 žmonės, rašo CNN. 

JAV prezidentas Joe Bidenas po susitikimo su Singapūro premjeru Lee Hsien Loongu žurnalistams sakė, kad išvadas dėl Rusijos pareiškimų apie atakų Kyjive ir Černihive sumažinimą darys po to, kai pamatys, kokių veiksmų Rusija imsis, rašo BBC. 

 „Pamatysime, ar jie laikysis to, ką siūlo“, – sakė JAV prezidentas.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Jungtinės Karalystės ir JAV pareigūnai jau suabejojo Rusijos pareiškimais smarkiai sumažinti karinius veiksmus šiuose regionuose. 

Lenkija pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus uždraustas rusiškų anglių importas, pranešė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris, rašo BBC.

Šalis ragino Europos Sąjungos partnerius įvesti embargą rusiškų energetinių išteklių pirkimui, tačiau jai nepavyko jų įtikinti to padaryti.

P.Mulleris sako, kad Lenkijos vyriausybė nebegali ilgiau laukti ES, todėl nusprendė veikti vienašališkai.

Lenkija yra didžiausia ES akmens anglių gamintoja, tačiau jos kasyklos negamina pakankamo kiekio didesnių gabalų akmens anglių, naudojamų namams, mokykloms ir ligoninėms šildyti. Kai kuriose šilumos energiją gaminančiose įmonėse taip pat deginamos rusiškos anglys.

2020 m. Lenkija tris ketvirtadalius iš 12,8 mln. tonų importuojamų anglių pirko iš Rusijos.

Anksčiau šį mėnesį ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad vedė derybas dėl anglių pirkimo iš Australijos.

Liuksemburgas, vykdydamas ES sankcijas Rusijai, iki šiol įšaldė turto už 2,5 mlrd. eurų, pranešė finansų ministrė Yuriko Backes, rašo „Bloomberg“.

Finansų ministerija, kuri bendradarbiauja su Liuksemburgo finansų rinkų priežiūros institucija, praėjusią savaitę pranešė, kad gavo apie 100 pranešimų apie įšaldytą turtą ar finansinius išteklius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainos „nacionalistai“, įnirtingai ginantys rusų pajėgų apsuptą pietrytinį Mariupolio uostamiestį, privalo sudėti ginklus, pranešė Kremlius.

Šį reikalavimą Kremliaus vadovas išsakė telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

„Buvo pabrėžta, kad siekiant išspręsti sudėtingą humanitarinę situaciją šiame mieste [Mariupolyje], Ukrainos nacionalistų kovotojai privalo liautis priešintis ir sudėti ginklus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Abu lyderiai dar kartą pasikalbėjo po anksčiau antradienį įvykusių Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų Stambule, surengtų praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai V.Putinas pradėjo agresiją prieš Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

Kremlius nurodė, kad E.Macronas ir V.Putinas taip pat aptarė šių derybų rezultatus ir humanitarinę padėtį Ukrainoje.

„Rusijos prezidentas pateikė [E. Macronui] išsamios informacijos, kokių priemonių Rusijos kariuomenė imasi, kad suteiktų skubią humanitarinę pagalbą ir užtikrintų saugią civilių evakuaciją, taip pat iš Mariupolio“, – teigiama Kremliaus pranešime.

Tačiau antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta nusikaltimui žmoniškumui.

Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio miestą,  įkalinusios maždaug 160 tūkst. žmonių be maisto, vandens ir medikamentų, ir nuolat jį bombarduoja.

Pasak vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno, jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių, tačiau surinkus visų žuvusiųjų kūnus, jų skaičius gali priartėti prie 10 tūkstančių.

Eliziejaus rūmai savo ruožtu nurodė, kad sąlygos Prancūzijos mėginamai surengti humanitarinei operacijai, kad būtų suteikta pagalba Mariupolio gyventojams, šiuo metu nėra išpildytos.

Kalbėdamasis su V.Putinu E.Macronas pabrėžė, kad tokią misiją Prancūzija siekia surengti kartu su Turkija ir Graikija. Rusijos prezidentas atsakė, kad prieš atsakydamas į šį prašymą „pagalvos“, nurodė Eliziejaus rūmai.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Didžioji Britanija stiprins savo karinį buvimą Arktyje, antradienį paskelbė gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Šis regionas „yra svarbus mūsų komunikacijai, svarbus mūsų prekybai ir mūsų kelionėms, svarbus mūsų laisvėms“, sakė B.Wallace'as lankydamas karius Norvegijoje esančioje Bardufoso bazėje, kur rengiamos treniruotės veikti žemos temperatūros sąlygomis britų Karališkųjų oro pajėgų, armijos ir Karališkojo jūrų laivyno sraigtasparnių įguloms.

Rusijos karo veiksmai Ukrainoje reiškia, kad Londonas privalo Arktyje intensyvinti žvalgybą ir stebėseną sausumoje ir jūroje, spaudos konferencijoje sakė B.Wallace'as.

„Iš esmės turėsime nuolat Šiaurės šalyse veikiančią jūrų pėstininkų smogiamąją grupę“, – sakė britų gynybos sekretorius, akcentuodamas Britanijos įsipareigojimą ginti „savo infrastruktūrą, kabelius, į kuriuos, kaip matome, taikosi Rusija, [siekdama], kad taptume pažeidžiami.“

Britanija su partnerėmis dalyvauja kas dvejus metus rengiamose pratybose Šiaurės Atlante, bet Rusijos invazija Ukrainoje dar labiau padidino minimo regiono strateginę reikšmę.

Norvegijos gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas sakė, kad jo šalis, kaip NATO narė ir Rusijos kaimynė, „nori didesnio sąjungininkių aktyvumo Šiaurėje“.

„Jungtinė Karalystė yra mūsų svarbiausia sąjungininkė Europoje“, – pridūrė jis.

Šiuo metu pratybose Norvegijos šiaurėje dalyvauja maždaug 30 tūkst. karių iš 25 NATO šalių ir Aljansui nepriklausančių jo partnerių Švedijos bei Suomijos. Pratybose išbandomi Aljanso pajėgumai gintis nuo agresijos.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje.

Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

„Jau dabar reikšmingai ten dalyvaujame, bet esame pasiruošę nuveikti daugiau“, – per spaudos konferenciją sakė premjerė Mette Frederiksen.

„Štai kodėl vyriausybė siūlys pasiųsti 800 karių batalioną į Baltijos šalis“, – pridūrė ji.

Batalionas jau yra parengtas išvykti, bet NATO turi oficialiai paprašyti išsiųsti karius, pridūrė ministrė pirmininkė.

M.Frederiksen šią žinią paskelbė po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi vaizdo ryšiu į Danijos parlamentą.

Trečiadienį M.Frederiksen pradės kelionę po Estiją, Latviją ir Lietuvą. Be kita ko, jis aplankys Baltijos šalyse dislokuotus Danijos karius.

Kaip ir daugelis kitų Europos šalių, Danija yra pasiuntusi Ukrainai ginkluotės, turinčios padėti šios šalies pajėgoms priešintis Rusijos invazijai.

Viešai neįvardytas JAV pareigūnas pareiškė, kad bet koks Rusijos pajėgų judėjimas iš Kyjivo apylinkių yra pajėgų „perdislokavimas, o ne pasitraukimas“, praneša „Reuters“, kurį cituoja „The Guardian“.

„Pasaulis turėtų būti pasirengęs tolesniems dideliems puolimams kitose Ukrainos teritorijose. Niekas neturėtų klaidingai suprasti, kad Rusija nutraukia konfliktą“, – sakė „Reuters“ šaltinis.

Tuo tarpu BBC taip pat cituoja šaltinį JAV, kuris teigia, kad kai kurios Rusijos pajėgos tolsta nuo Ukrainos sostinės, tačiau abejojama, kad tai reikštų tai kokį nors reikšmingą atsitraukimą.

Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo organizatorius Ruslanas Geremejevas buvo sunkiai sužeistas Mariupolyje.

Apie tai pranešė miestą ginantis Azovo batalionas, rašo „Unian“.

„Matyt, šis pilkabarzdis kalnietis puolimo metu paslydo ant prieš tai rusų kareivių palikto butelio ir iš visų jėgų ėmėsi šaudyti į tuščius Mariupolio aukštuminio pastato langus ir dengė mažiau patyrusius tiktokų karius, gelbėdamas jų gyvybes ir sveikatą. Tikimės, kad Geremejevas mirs nuo žaizdų, o Ukrainos namai atkurs teisingumą ir atkeršys už B.Nemcovą, ko nesugebėjo padaryti visi Rusijos patriotai ir saugumo pajėgos“, – rašoma pranešime.

Ukrainos žvalgybos nuotr./Čečėnų smogikai, pasiųsti nužudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio

Kovo 27 d. R.Geremejevas, vadovaujantis vienam iš batalionų, buvo pastebėtas viename iš naujausių vaizdo įrašų tarp „kadyrovcų“  Mariupolyje. Kovotojas, kuris išvengė bausmės už nusikaltimą, į Ukrainą atvyko Kremliaus nurodymu.

Jungtinės Valstijos vis dar abejoja, ar Rusija rimtai įsipareigojusi deryboms su Ukraina, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pasirodžius pranešimų apie pažangą, pasiektą per abiejų kariaujančių šalių delegacijų susitikimą Stambule.

„Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikro rimtumo ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A.Blinkenas.

„Viena yra ką Rusija sako, ir kita – ką daro. Mes susitelkę į pastarąjį dalyką“, – pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.

„Ką Rusija daro – tai tolesnis žiaurus elgesys su Ukraina ir jos žmonėmis, ir tai tęsiasi mums kalbant“, – pridūrė A.Blinkenas.

Jis kalbėjosi su žurnalistais per bendrą spaudos konferenciją su Maroko užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita. A.Blinkenas į Maroką atvyko per kelionę po regiono šalis.

Keliomis valandomis anksčiau Rusija po „reikšmingų“ derybų Turkijoje su Ukraina paskelbė mažinsianti kovos veiksmų intensyvumą aplink du Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą.

Jau ilgiau kaip mėnesį besitęsianti Rusijos invazija Ukrainoje, kurią Vakarai vadina nepateisinta ir neišprovokuota, nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertė milijonus gyventojų palikti savo namus.

A.Blinkenas sakė, kad „dėl šios Rusijos įvykdytos agresijos... lygiai pusė vaikų Ukrainoje buvo išvaryti iš savo namų“.

Jis ragino Maskvą „dabar pat užbaigti agresiją, sustabdyti šaudymą, atitraukti savo pajėgas ir, žinoma, dalyvauti derybose“.

Pasak valstybės sekretoriaus, ukrainiečiai šiose derybos dalyvauja „tiesiogine prasme įrėmus ginklą jiems į galvas“.

Asociacija „Lygiai“ renka ir šios savaitės pabaigoje į Ukrainą nugabens vietos moterims skirtą siuntą – higienos ir kontracepcijos priemones.

Organizacija teigia taip norinti padėti Rusijos karių per Maskvos invaziją išprievartautoms ukrainietėms.

Asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė BNS sakė, kad iki šiol nežino, kelioms moterims prireiks tokio pobūdžio paramos.

„Visi buvę karai atnešė daugybę nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, bet skaičių niekas negali žinoti“, – antradienį sakė R.Jureliavičiūtė.

„Dėl prievartos skaičiai nuolatos keičiasi, statistikos nelabai ir gali būti, tokie įvykiai dažniausiai nėra niekur fiksuojami, niekam nepranešama“, – teigė vadovė. 

Asociacija kviečia norinčius prisidėti prie siuntos, kurioje bus nėštumo testai, greitosios kontracepcijos tabletės ir higienos priemonės. 

„Ši siunta pristatys greitosios kontracepcijos tabletes išprievartautoms moterims Ukrainoje bei kitas joms būtinas higienines priemones ir vaistus. Ši kelionė ypatinga ir mes norime išnaudoti kiekvieną bagažo centimetrą, nes nežinome, kada galėsime tokį reisą pakartoti“, – skelbiama asociacijos feisbuko paskyroje.

Anot R.Jureliavičiūtės, tokio tipo prekės yra brangios, todėl prisidėjimas galimas, kad ir simboline pinigine auka. Tuomet asociacija tikslingiau panaudos lėšas pirkdama būtent tai, ko reikia.

„Kontraceptinių tablečių veikimo laikotarpis skirtingas – ir 72 val., 120 val. po lytinio akto. Ilgesnio laikotarpio reikalauja pati situacija“, – sakė „Lygiai“ vadovė. 

Apie specialių priemonių poreikį asociacija sužinojo per kitas Ukrainos organizacijas, kurios dirba su seksualinės prievartos ar prekyba žmonėmis aukomis. 

„Mes labai reaktyviai reagavom, kas vyksta Ukrainoje. Išsikalbėjom, kad reikia ir nėštumo testų moterims, higienos priemonių, menstruacinių taurelių, kurios daugkartinės. Aplinkybės padiktavo, kuria linkme eiti. Bendradarbiaudami pamatėme, kiek daug visko reikia, labai tema sudėtinga, bet svarbi“, – teigė R.Jureliavičiūtė.

Siunta į Ukrainą turėtų iškeliauti savaitgalį. Norintys prisidėti reikalingomis priemonėmis turėtų susisiekti su asociacija, priemones pristatant Kaune arba Vilniuje.

Anot R.Jureliavičiūtės, asociacija priemones ketina rinkti ir pakartotinai, tačiau nežinia, ar situacija bus palanki ir jas vis dar bus galima sėkmingai nugabenti į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė pastebėjo ženklų, kad Rusijos bombardavimas aplink Ukrainos sostinę Kyjivą „šiek tiek sumažėjo“, rašo „The Guardian“. 

JK premjero Boriso Johnsono atstovas spaudai žurnalistams teigė, kad V.Putiną ir jo režimą JK vadovybė vertins pagal jo veiksmus, o ne žodžius. 

„Rusijos bombardavimas aplink Kyjivą šiek tiek sumažėjo, daugiausia dėl to, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai atremia Rusijos puolimą miesto šiaurės vakaruose.

Tačiau kovos tęsiasi. Mariupolyje ir kitose vietovėse vyksta intensyvus bombardavimas. Taigi nenorime matyti nieko kito, kaip visiško Rusijos pajėgų pasitraukimo iš Ukrainos teritorijos“, – teigė JK premjero atstovas spaudai.

Rusijos pažadas „drastiškai sumažinti“ karines operacijas aplink Kyjivą ir Šiaurės Ukrainą nereiškia paliaubų, pareiškė Maskvos vyriausiasis derybininkas derybose su Ukraina Vladimiras Medinskis, rašo „The Guardian“.

Duodamas interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Tass“, V.Medinskis sakė, kad dar reikia nueiti „ilgą kelią“, kad būtų pasiektas abipusis susitarimas su Ukraina.

„Tai nėra paliaubos, bet tai yra mūsų siekis, palaipsniui pasiekti konflikto deeskalaciją bent jau šiuose frontuose“, – sakė jis.

Airija antradienį pranešė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad šios šalies ambasada Dubline yra tapusi šnipinėjimo židiniu.

Užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad „keturių aukšto rango pareigūnų buvo paprašyta palikti valstybę“ dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“.

123RF.com nuotr./Rusija

Generalinė prokuratūra pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai, grasindami šaunamaisiais ginklais, pagrobė ir laikė įkaitu Holoprystano miesto tarybos pirmininką.

Kaip rašo UNIAN, pagrobimas vykdytas pirmadienį, kovo 28 d.

Nuo vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 3,9 mln. žmonių, antradienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, rašo CNN.

Pasaulio krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis antradienį pasmerkė Rusijos „žiaurią invaziją“ į Ukrainą ir sakė, kad šis karas kelia didžiules kančias.

Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, šiuo metu viešintis Varšuvoje, kalbėdamas po susitikimo su ukrainiečių pabėgėliais Rusijos pavadinimo nepaminėjo.

„Paprasčiausiai neįmanoma įsivaizduoti, kiek nuniokojimo ši žiauri invazija sukėlė Ukrainos žmonėms ir visam pasauliui“, – spaudos konferencijoje sakė Baltramiejus I. Jis pridūrė, kad solidarumas su ukrainiečiais „yra vienintelis dalykas, galintis įveikti blogį ir tamsą pasaulyje“.

Baltramiejus I taip pat susitiko su Lenkijos vyskupų konferencijos vadovu arkivyskupu Stanislawu Gadeckiu. Pastarasis paminėdamas Rusijos pavadinimą ir smerkdamas jos veiksmus žengė toliau – jis sakė, kad Rusijos veiksmai turi „genocido požymių“.

Pasak S. Gadeckio, Rusijos invazija nulėmė „tūkstančių nekaltų žmonių“, įskaitant „šimtus vaikų, pagyvenusių žmonių, moterų ir vyrų, neturėjusių nieko bendra su karo veiksmais“, žūtį.

„Daugelis agresorės veiksmų turi genocido požymių“, – sakė jis.

Lenkijos Katalikų Bažnyčios vadovas anksčiau šį mėnesį ragino Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchą Kirilą pasinaudoti savo įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pareikalauti nutraukti karą. Šiuo pareiškimu S.Gadeckis žengė toliau nei popiežius Pranciškus savo viešuose komentaruose.

Baltramiejus I laikomas „pirmuoju tarp lygių“ ortodoksų patriarchų. Jis yra nominalus pasaulio ortodoksų vadovas, bet kiti ortodoksų lyderiai šalyse su didelėmis ortodoksų bendruomenėmis, tarp jų Kirilas, gali turėti daugiau galių.

Dauguma ukrainiečių yra krikščionys ortodoksai, bet dalis jų priklauso nepriklausomai Bažnyčiai Kyjive, o kita dalis yra lojalūs Kirilui Maskvoje.

Kirilas ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nutraukė kontaktus su Baltramiejumi I, šiam 2019 metais pripažinus Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią kaip nepriklausomą nuo Maskvos patriarcho.

Baltramiejus I kalbėjo, jog sunku apsakyti ukrainiečių, su kuriais jis susitiko Lenkijoje, kančias. Jis pasirėmė Šventraščiu ir pacitavo pranašą Jeremiją: „Kas duos mano galvai vandens ir mano akims – ašarų šaltinį? Ir aš verksiu dieną ir naktį mano tautos dukters užmuštųjų.“

Lenkija priėmė daugiausiai dėl karo iš Ukrainos pabėgusių žmonių.

Rusijos karinį laivą karo pradžioje keiksmažodžiu pasiuntęs pasienietis Romanas Gribovas grįžo į gimtinę Čerkasų srityje, pranešė Gynybos ministerija.

Gyvačių salos herojui įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus Čerkasų kraštui“.

„Noriu padėkoti Ukrainos žmonėms už šią paramą. Mes ją labai jaučiame. Ji mus įkvepia. Ir mes laimėsime. Šlovė Ukrainai!“ – sako jis.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad antradienį Stambule įvykusios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos žymi „reikšmingiausią pažangą“ mėginant užbaigti šių abiejų šalių karą.

Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos Stambule

+1

Po tris valandas trukusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų M.Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Ministras pridūrė, kad derybos trečiadienį nebus tęsiamos.

Belgija išsiųs 21 Rusijos diplomatą, kurie yra įtariami šnipinėjimu, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes.

Per „Twitter“ ir kreipdamasis į parlamentą šią žinią paskelbusi S.Wilmes sakė, kad Briuselis savo veiksmus koordinuoja su kaimyniniais Nyderlandais, paskelbusiais, kad išsiųs 17 rusų diplomatų.

Airija savo ruožtu paskelbė išsiųsianti keturis Rusijos diplomatus.

Nyderlandai išsiųs 17 Rusijos diplomatų, kurie „slapta veikė“ kaip žvalgybos agentai, antradienį pranešė olandų Užsienio reikalų ministerija.

„Šiandien Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“ ir informuotas apie sprendimą išsiųsti diplomatus, sakoma Hagoje įsikūrusios ministerijos pranešime.

„Priežastis – jog esama informacijos... rodančios, kad atitinkami asmenys, akredituoti diplomatais, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – nurodė URM.

Zaporižės srities Rozovkos kaime okupantai sulaikė žurnalistę Iriną Dubčenko, kuri bendradarbiauja su naujienų agentūra UNIAN.

Teigiama, kad žurnalistė buvo išvežta į Donecką.

Pastarąjį kartą su artimaisiais ji susisiekė kovo 26 dieną.

Rublio kursas, kurio vertė smarkiai smuko prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, antradienį pasirodžius pranešimams apie pažangą Maskvos ir Kijevo derybose JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo daugiau nei 10 procentų, o euro atžvilgiu – apie 1,2 procento.

Maždaug 12.45 val. GMT (13.45 val. Lietuvos) laiku Rusijos valiutos kursas siekė 85,42 rublio už vieną JAV dolerį.

Pastarosiomis savaitėmis rublis buvo nusmukęs iki precedento neturinčio lygio – 150 rublių už vieną JAV dolerį.

Tuo metu Europos akcijų rinkos antradienio naujienų fone auga, gerėjant investuotojų nuotaikoms.

Maždaug 12.25 val. GMT (13.25 val. Lietuvos) laiku Paryžiaus indeksas CAC 40 buvo ūgtelėjęs 3,4 proc., Frankfurto DAX – 3,2 proc., o Milano FTSE MIB – kiek mažiau nei 3 procentais.

Londono FTSE 100 ūgtelėjo 1,35 procento.

Naftos kainos į naujienas apie pažangą derybose tarp Maskvos ir Kijevo sureagavo daugiau nei 5 proc. nuosmukiu, sumenkus nerimui dėl tiekimo iš Rusijos.

 „Brent“ naftos kaina nukrito 6,6 proc. iki maždaug 106,88 JAV dolerio už barelį, o WTI – atpigo maždaug 6,5 proc. iki 99,58 JAV dolerio už barelį.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas antradienį pareiškė, kad derybose pasiekta pakankamai pažangos, kad būtų galima surengti abiejų šalių prezidentų susitikimą.

Savo ruožtu Rusija pažadėjo „radikaliai“ sumažinti savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, taip pat šalia sostinės Kyjivo po „prasmingų“ derybų Stambule, antradienį pranešė Maskvos derybininkai.

Jungtinė Karalystė antradienį sulaikė Rusijos verslininkui priklausančią 50 mln. JAV dolerių (45 mln. eurų) kainuojančią superjachtą su plaukimo baseinu, pasiųsdama, jos žodžiais, „perspėjimą“ Maskvai dėl jos įsiveržimo į Ukrainą pasekmių.

Jachta „Phi“ yra pirmoji, kuri kada nors buvo laikoma Didžiosios Britanijos vandenyse. Ji buvo sulaikyta Londonui pastarosiomis savaitėmis paskelbus sankcijų šimtams Rusijos fizinių ir juridinių subjektų dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje.

Londono verslo rajono „Canary Wharf“ prieplaukoje prišvartuotas laivas buvo sulaikytas, kai Nacionalinės kovos su nusikalstamumu (NCA) „kovos su kleptokratija“ padalinys išsiaiškino, kad jachta priklauso vienam rusų verslininkui. 

Nors neįvardinto jachtos savininko nėra asmenų, kuriems JK taiko sankcijas, sąraše, nauji įgaliojimai leidžia JK susisiekimo sekretoriui Grantui Shappsui sulaikyti laivus, užsakytus arba valdomus su Rusija susijusių asmenų.

Lankydamasis prieplaukoje G.Shappsas sakė, kad 58,5 metrų ilgio jachta į Londoną buvo atplukdyta remontui, tačiau dabar „niekur neplauks“.

Jos sulaikytas siunčia „aiškų perspėjimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakė jis.

„Tai tik dar vienas požymis, kad mes nežiūrėsime, kaip V.Putino bičiuliai laisvai sau plaukioja tomis jachtomis po pasaulį, kai žmonės Ukrainoje kenčia“, – kalbėjo susisiekimo sekretorius.

„Phi“ yra trečia didžiausia Nyderlandų laivų statytojo „Royal Huisman“ jachta. Pasak gamintojo, ji išsiskiria savo „neišsemiamu vyno rūsiu“ ir patentuotu gėlo vandens baseinu.

Pasak NCA, laivas registruotas Karibų jūros regiono Sent Kitso ir Nevio valstybėje įsikūrusioje įmonėje ir plaukioja su Maltos vėliava.

„Jachtos savininkas buvo sąmoningai gerai paslėptas“, – sakoma agentūros pranešime.

Agentūros kovos su kleptokratija padalinys buvo išplėstas ir sulaukė padidinto finansavimo po to, kai Vakarai ėmėsi sankcijų prieš Rusiją dėl jos pradėto karo Ukrainoje. 

„Tai jau duoda rezultatų“, – sakė NCA tyrėjas Andy Devine'as . 

Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Gibraltaro pareigūnai, vykdydami sankcijų kampaniją prieš Rusiją, taip pat yra areštavę rusų oligarchų jachtų. Didžioji Britanija konfiskavo mažiausiai du oligarchams priklausančius privačius lėktuvus.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai.

Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“.

„Johnson & Johnson“ išplatintame pranešime teigiama, kad bendrovė visų pirma padidins humanitarinės pagalbos Ukrainos pabėgėliams apimtis nuo 5 mln. iki 10 mln. JAV dolerių.

„J&J“ gamina medicinos gaminius ir įrangą, vaistus, higienos ir sveikatos priežiūros priemones. Jos prekės ženklų portfelyje – „Clean & Clear“, „Johnson's“, „o.b.“, „Carefree“, „Neutrogena“ ir kiti.

1886-aisiais veiklą pradėjusi „Johnson & Johnson“ dabar patenka tarp 50-ies didžiausių pasaulio bendrovių. 

Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas sako, kad derybose su Rusija siūloma užfiksuoti ketinimą Krymo klausimą per 15 metų išspręsti dvišalėmis derybomis.

„Dėl Krymo siūloma aiškiai užfiksuoti šalių ketinimą per 15 metų išspręsti šį klausimą tik dvišalėmis Ukrainos ir Rusijos derybomis. Taip pat siūloma jokiu būdu nespręsti Krymo klausimo karinėmis priemonėmis. Tik politinėmis ir diplomatinėmis pastangomis“, – pranešė M.Podoliakas.

Jokiu taikos susitarimu tarp Kijevo ir Maskvos Ukraina negali būti „išparduota“, susitarime turi būti numatytas automatiškas sankcijų atnaujinimas, jei Rusija elgtųsi agresyviai, pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Pasak jos, reikia išmokti „nesmagaus susitarimo“, pasiekto po 2014-ųjų neramumų, pamokas. Rusijai tais metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, pasiektu susitarimu „Ukrainai nebuvo suteiktas ilgalaikis saugumas“, pažymėjo L.Truss.

„Putinas tiesiog atėjo [pasiimti] daugiau. Štai kodėl negalime leisti jam išlošti iš šios pasibaisėtinos agresijos, – sakė ji britų parlamentui. – Mums reikia užtikrinti, kad bet kokios būsimos derybos nesibaigtų Ukrainos išpardavimu.“

Prieš naują derybų su Rusija raundą Turkijoje Ukraina pirmadienį įspėjo, kad humanitarinė krizė griuvėsiais paverstame Mariupolyje dabar yra katastrofiška, šiame uostamiestyje žuvo tūkstančiai žmonių. Taip pat pranešta apie suintensyvėjusias kovas aplink sostinę Kyjivą. 

L.Truss teigimu, į bet kokį ilgalaikį susitarimą turi būti įtrauktas „aiškus sankcijų sugrąžinimas“ ir jį automatiškai turėtų sukelti „bet kokia Rusijos agresija“.

„Turime užtikrinti, kad Putinas niekada nebegalėtų veikti tokiu agresyviu būdu“, – pabrėžė ji.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jau žuvo apie 20 tūkst. ukrainiečių, o 10 mln. buvo priversti palikti savo namus, nurodo Kyjivas. Keli Ukrainos miestai vis dar įnirtingai bombarduojami.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad pirmas nuo kovo 10-osios derybų akis į akį ratas, antradienį prasidedantis Stambule, privalo nedelsiant atnešti taiką.

Stambule taip pat gali būti kalbama apie Ukrainos „neutralumą“ ir rusakalbių regiono Ukrainos rytuose būsimą statusą.

Iki šio derybų raundo derybininkai beveik kasdien palaikė kontaktus vaizdo ryšiu.

Vengrija antradienį pranešė, kad regioninis gynybos ministrų susitikimas neįvyks, Lenkijai ir Čekijai atsisakius jame dalyvauti dėl Budapešto pozicijos Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.

Vengrų gynybos ministerija savo pareiškime nurodė, kad „asmeninis V4 gynybos ministrų susitikimas bus surengtas vėliau“, turėdama omenyje Višegrado grupę, vienijančią Čekiją, Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją.

Susitikimas turėjo įvykti trečiadienį Budapešte.

Anksčiau lenkų gynybos ministro Mariuszo Blaszczako atstovai informavo, kad jis „nevyks“ į Vengrijos sostinę.

Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova praėjusią savaitę irgi pareiškė nedalyvausianti.

„Kitą savaitę pas juos [vengrus] vyks rinkimai ir nederėtų, kad dalyvaučiau kampanijoje“, – paaiškino ji.

„Visada palaikiau V4 ir man labai gaila, kad Vengrijos politikams pigi rusiška nafta dabar svarbesnė už ukrainiečių kraują“, – pabrėžė ministrė.

Višegrado grupė, buvo įsteigta praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, siekiant remti Vidurio Europos interesus. Pastaraisiais metais šis aljansas aktyviausiai priešinosi ES pastangoms perskirstyti pabėgėlius ir imigrantus 27 šalių bloko teritorijoje.

Tačiau dabartinė krizė išryškino susiskaldymą grupėje. Lenkija ir Čekija griežtai kritikuoja Rusiją, o Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, palaikantis glaudžius ryšius su Maskva, laikosi neutralesnio požiūrio.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais.

„Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis.

Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

„Toliau viskas priklausys nuo to, kaip atsigaus ekonomika ir verslas, nuo eksporto sektorių, kurių produkcijos tiekimą į Europą perorientuojame iš jūros į geležinkelių transportą. Visa tai taip pat turės įtakos BVP“, – pabrėžė D.Šmyhalis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Denysas Šmyhalis

Praėjusią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva pareiškė, kad Ukrainos ekonomika dėl karo gali sunykti trečdaliu, palyginti su lygiu, buvusiu prieš Rusijos invazijos pradžią.

Anot TVF, duomenys apie BVP kritimą karo metu (Irake, Libane, Sirijoje, Jemene) rodo, kad metinis nuosmukis gali siekti 25-35 procentus.

Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos negalutiniais duomenimis, 2021-aisiais BVP padidėjo 3,4 procento.

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus informacinių technologijų sektoriaus darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą iš šalies pasitraukė daug programuotojų. 

Rusijoje karinė tarnyba privaloma 18-27 metų amžiaus vyrams. Daugelis jaunuolių bando išvengti karo tarnybos naudodamiesi numatytomis medicininėmis ar mokslo išimtimis, o kai kurie paprasčiausiai ignoruoja šaukimus.

IT įmonėse dirbantys 27 metų amžiaus ir jaunesni vyrai gali laikinai atidėti karinę tarnybą, nurodoma vyriausybės tinklalapyje paskelbtame nutarime.   

Jie taip pat turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent vienus metus išdirbę IT įmonėje.

Įmonės, norinčios, kad jų darbuotojų karo tarnyba būtų atidėta, iki gegužės 1-osios turi pateikti jų sąrašą atitinkamoms institucijoms, rašoma nutarime.   

Nutarime taip pat nurodoma 60 studijų krypčių, kurių studentai irgi gali pretenduoti į karo tarnybos atidėjimą. Tarp šių sričių yra matematika, taikomoji informatika, kartografija ir geoinformatika, elektronikos inžinerija.   

„Svarbu neleisti sulėtėti mūsų šalies IT sektoriaus plėtros tempui netgi esant sankcijoms“, – išplatintame pareiškime pabrėžė vyriausybės vadovas Michailas Mišustinas.   

Maskvai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, daug jaunų IT specialistų išvyko iš Rusijos.  

Rusijos elektroninių ryšių asociacijos vadovas Sergejus Plugotarenka praėjusią savaitę Valstybės Dūmoje sakė, kad iš šalies jau išvyko apie 70 tūkst. IT specialistų.   

Rusijos prezidento patarėjas ir Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovas Vladimiras Medinskis antradienį pareiškė, kad Vladimiro Putino ir jo kolegos iš Ukrainos Volodymyro Zelenskio susitikimas galimas tuo pat metu, kai bus parafuotas taikos susitarimas. Apie tai pranešė "RIA Novosti".

Pasak V.Medinskio, dėl dokumento bus susitarta užsienio reikalų ministrų lygiu.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis antradienio derybas pavadino „konstruktyviomis“.

"Derybos su Ukrainos puse baigtos. Derybos buvo konstruktyvios", - sakė jis.

Pasak V.Medinskio, derybų metu Rusijos pusė iš Ukrainos atstovų gavo aiškiai suformuluotą poziciją.

Kitas derybų raundas numatytas trečiadienį.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ antradienį paskelbė stabdantis parduotuvių veiklą Rusijoje, praėjus kelioms dienoms, kai Kijevas paragino boikotuoti šalyje tebedirbančias prancūzų įmones.

Šimtai Vakarų įmonių jau uždarė parduotuves arba sustabdė veiklą Rusijoje nuo tada, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, tačiau kitos, įskaitant didžiąsias Prancūzijos bendroves, liko šalyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenksy praėjusią savaitę kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą sukritikavo Prancūzijos įmones, kurios vis dar vykdo veiklą Rusijoje.

Apie tai daugiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“.

„Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V.Zelenskis.

Jis apkaltino Rusijos pajėgas sprogdinant slėptuves, nors yra žinoma, kad jose slepiasi civiliai gyventojai.

Prezidentas kalbėjo Ukrainos ir Rusijos derybininkams susitinkant derybų Stambule, kurias temdo šokiruojantys kaltinimai, esą ankstesniame derybų rate dalyvavę šalių atstovai galėjo būti apnuodyti. 

Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio miestą,  įkalinusios maždaug 160 tūkst. žmonių be maisto, vandens ir medikamentų, ir nuolat jį bombarduoja.

Pasak vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno, jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių, tačiau surinkus visų žuvusiųjų kūnus, jų skaičius gali priartėti prie 10 tūkstančių.

Kreipdamasis į Danijos parlamentarus V. Zelenskis taip pat pranešė, kad oficialus žuvusiųjų skaičius dar išaugo, Rusijai smogus regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste.

„Kiek žinome dabar, septyni žmonės žuvo, 22 buvo sužeisti. Žmonės toliau ieško (dingusiųjų) po griuvėsiais“, – sakė V.Zelenskis.

„Mykolajivas neturėjo jokių karinių ambicijų, Mykolajivo  žmonės nekėlė jokios grėsmės Rusijai. Tačiau net ir jie, kaip ir visi ukrainiečiai, tapo Rusijos kariuomenės taikiniais“, – kalbėjo prezidentas.

Anksčiau antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai iš įvykio vietos pranešė, kad iš po griuvėsių buvo ištraukti dviejų žuvusių žmonių kūnai.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas kovo 3 dieną pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą „aptarti šios šalies branduolinių objektų saugos ir saugumo“, antradienį pranešė Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

Tai pirmasis R.Grossi vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei mėnesį. Maskvos pajėgos Ukrainos teritorijoje užėmė kelis branduolinius objektus.

„Generalinio direktoriaus vizito tikslas – inicijuoti skubią paramą Ukrainos branduolinių objektų saugai ir saugumui“, – nurodė TATENA išplatintame pranešime.

R.Grossi derasi su aukšto rango vyriausybės pareigūnais ir per savaitės trukmės vizitą apsilankys vienoje iš Ukrainos atominių elektrinių, pranešė agentūra, bet nepatikslino, kurioje.

Vizito metu bus gabenamos „gyvybiškai svarbios saugos ir saugumo priemonės“, įskaitant stebėjimo ir avarinę įrangą.

„Dėl karinio konflikto Ukrainos branduolinėms elektrinėms ir kitiems objektams, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, kyla beprecedentis pavojus“, – perspėjo TATENA vadovas.

„Ukraina paprašė mūsų pagalbos saugos ir saugumo srityje. Dabar pradėsime ją teikti“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos karinio puolimo pradžios TATENA vadovas ne kartą įspėjo dėl karo Ukrainoje pavojų – pirmojo, didžiulį branduolinį tinklą turinčioje šalyje. Šį tinklą sudaro 15 reaktorių, taip pat Černobylio jėgainė, kur 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas antradienį pranešė, kad Stambule vykstančiose derybose su Rusija didžiausias dėmesys skiriamas saugumo garantijoms Ukrainai ir ugnies nutraukimui.

15min iš Ukrainos: karo sugriauto Irpinės miesto vaizdai

+27

Ukrainiečių žiniasklaidai M.Podoliakas sakė, kad „vyksta intensyvios konsultacijos dėl kelių svarbių klausimų“. Svarbiausias iš šių klausimų yra susitarimas dėl „tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai“, nes „tik su tokiu susitarimu galime užbaigti karą taip, kaip reikia Ukrainai“, pabrėžė jis.

Pasak M.Podoliako, „antra klausimų grupė yra ugnies nutraukimas, kad galėtume išspręsti visas susikaupusias ir skubiai spręstinas humanitarines problemas“.

Ukrainos prezidento patarėjas pridūrė, kad abi šalys taip pat aptarinėja karo teisės pažeidimus.

Įtariamas Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus apnuodijimas per taikos derybas neturi nieko bendro su tikrove, teigia Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tokią informaciją skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Pasak D.Peskovo, ši istorija yra „informacinio karo“ dalis.

Kremlius taip pat teigia, kad R.Abramovičius nėra oficialus Rusijos delegacijos Turkijoje narys – nors jis buvo nufotografuotas derybose su Ukraina.

JAV analitinis centras „Karo studijų institutas“ antradienį paskelbė naujausią kovų Ukrainoje vertinimą.

JAV analitikai nurodo, kad Rusijos pajėgos neatsisakė tikslo užimti Kyjivą, nors Kremlius teigia, kad jo pajėgos susitelks ties Rytų Ukraina.

Naujausioje ataskaitoje taip pat rašoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo Irpinę į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, o ukrainiečių kontratakos aplink sostinę greičiausiai sutrukdys Rusijos operacijoms ją apsupti.

 

Rusijos pajėgos įstrigo šiaurės rytų Ukrainoje ir per pastarąją parą nevykdė puolamųjų operacijų Černihivo, Sumų ir Charkivo miestuose.
Rusijos parengtų atsarginių karių rezervas tebėra mažas, o naujokams šauktiniams prireiks „mėnesių“, kad būtų pasirengę operacijoms.

Rusijos kariuomenė greičiausiai jau dislokavo Ukrainoje didžiąją dalį savo rezervų. Nenustatyti daliniai ir toliau dislokuojami, tačiau pareigūnai pastebėjo, kad „gerokai sumažėjo judėjimo iš Rusijos Federacijos gilumos intensyvumas“.

Ukrainos pajėgos teigia, jog Rusijos pajėgos persigrupuoja, kad atnaujintų dideles operacijas ir užimtų visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Rusija teigia, kad jos pripažintų apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų ribos yra Donecko ir Luhansko sričių teritorijos.

Lenkijos ir Čekijos gynybos ministrai nedalyvaus trečiadienį Budapešte rengiamame Višegrado grupės šalių susitikime dėl Vengrijos ryšių su Kremliumi, pranešė pareigūnai.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas „nevyks“ į Budapeštą, informavo jo spaudos tarnyba. 

Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova dar praėjusią savaitę pranešė, kad nevyks į Budapeštą.

„Pas juos ateinančią savaitę vyks rinkimai ir būtų neteisinga man dalyvauti rinkimų kampanijoje“, – sakė ji.

„Visada palaikiau V-4 (Višegrado ketvertą) ir man labai gaila, kad vengrų politikams pigi rusiška nafta dabar svarbesnė už ukrainiečių kraują“, – kalbėjo J.Černochova.

Višegrado ketvertui priklauso Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija.

Vokietija anglių importą iš Rusijos per pastarąsias savaites sumažino perpus, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.

Įvykiai Ukrainoje parodė, kad Vokietija turi tapti visiškai nepriklausoma nuo rusiško kuro importo, Annaleną Baerbock cituoja visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

„Tai [karas] atskleidė, kad turime tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.

Anksčiau šį mėnesį Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad šalis planuoja iki vasaros perpus sumažinti rusiškos naftos importą, o iki rudens atsisakyti anglių tiekimo iš Rusijos.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Mūšiuose prie Charkivo Ukrainos ginkluotosios pajėgos eliminavo 200-osios motorizuotosios šaulių brigados vadą pulkininką Denisą Kurilo, rašo UNAIN.

Naujienų agentūra skelbia, kad ,remiantis pranešimais, Ukrainoje buvo sunaikintos dvi 200-osios „Omsbr“ bataliono taktinės grupės. Bendras brigados personalo nuostolis viršijo 1 500 karių.

UNIAN paskelbta nuotr./Denisas Kurilas

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo likviduoti septyni Rusijos Federacijos generolai.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos karo metu patikrinti neįmanoma.

Po daugiau nei dvi savaites trukusios tylos viešumoje pasirodęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad pirmojo Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, kaip Rusijos valdžia vadina vasario 24 d. pradėtą karą, etapo pagrindinės užduotys „iš esmės“ įvykdytos. Tai pranešė radijo stotis „Svoboda“.

Dabar, anot S.Šoigu, Rusijos kariuomenė gali sutelkti dėmesį į, jo žodžiais tariant, Donbaso išlaisvinimą. Jis tai pavadino pagrindiniu operacijos tikslu ir pridūrė, kad operacija bus vykdoma tol, kol bus pasiekti visi tikslai.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Ministras tikino, kad per 33 kovos dienas Rusija įgijo pranašumą ore, sunaikino daugumą Ukrainos orlaivių ir daugelį priešlėktuvinės gynybos priemonių.

Tuo tarpu Vakarų ekspertai teigia, kad Rusijos planai žaibiškai užimti Ukrainą, jos sostinę Kyjivą ir didžiuosius miestus žlugo. Rusijos kariuomenės puolimas įstrigo daugelyje krypčių, Ukrainos pajėgos daug kur pradėjo kontratakuoti. Taip pat pažymima, kad Rusijos oro pajėgoms nepavyko užvaldyti oro erdvės, be to, Maskvos kariuomenė Ukrainoje praranda daug karinės technikos bei praranda daug karių.

S.Šoigu taip pat palietė pavasarinio šaukimo į kariuomenę temą, pažymėdamas, kad šauktiniai nebus siunčiami į „karštuosius taškus“. Jo teigimu, šiemet bus pašaukta dar mažiau naujokų nei pernai.

S.Šoigu nekalbėjo apie Rusijos aukas per karą Ukrainoje.

Vėliau antradienį turėtų įvykti Prancūzijos prezidento E.Macrono ir Rusijos vadovo V.Putino pokalbis telefonu, skelbia „Reuters“.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Ukrainą „aptarti šios šalies branduolinių objektų saugos ir saugumo“, antradienį pranešė Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

„Generalinio direktoriaus vizito tikslas – inicijuoti skubią paramą Ukrainos branduolinių objektų saugai ir saugumui“, – nurodė TATENA išplatintame pranešime.

Rusija smogė regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste, antradienį pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.

Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, esančių įvykio vietoje, iš po griuvėsių ištraukti du žmonės.

Šį svarbų uostamiestį jau kelias savaites puola Rusijos pajėgos.

„Pataikyta į regiono administracijos pastatą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė V.Kimas.

Pasak jo, dauguma pastate tuo metu buvusių žmonių „per stebuklą išsigelbėjo“ ir nebuvo sužeisti, bet kelių civilių ir karių ieškoma.

„Šaliname nuolaužas. Sugriauta pusė pastato. Pataikyta į mano biurą“, – sakė gubernatorius vaizdo pranešime.

Oficialiame gubernatoriaus kanale platformoje „Telegram“ paskelbtose nuotraukose matyti aukštas administracinis pastatas, kurio dalis sugriauta, taip pat krūvos nuolaužų prie pastato pamatų.

„Aštuoni civiliai tebėra po nuolaužomis. Viliamės, kad mums pavyks juos ištraukti“, – sakė V. Kimas.

„Taip pat ieškome trijų karių“, – pridūrė jis.

Mykolajivas buvo intensyviai apšaudomas kelias savaites, tačiau pastarosiomis dienomis atakų buvo sumažėję.

Šiuo metu Ukrainos kontrpuolimas, panašu, sukoncentruotas į Chersoną, esantį už maždaug 80 km į pietryčius.

„Pusryčiavau savo bute, – AFP žurnalistams Mykolajive sakė 69 metų Donaldas iš Kanados. -  Išgirdau švilpesį, paskui trenksmą, nuo kurio sudrebėjo mano buto langai.“

„Baisu. Mums čia, Mykolajive, pasisekė. Miesto centre nebuvo tiek daug sprogimų“, – pridūrė į pensiją išėjęs Kanados pašto darbuotojas, gyvenantis Ukrainoje.

Mykolajivas yra strategiškai svarbus miestas prie kelio į didžiausią Ukrainos uostamiestį Odesą. Jo užėmimas būtų reikšmingas rusų pajėgų laimėjimas kare prieš Ukrainą, kurį Kremlius pradėjo vasario 24 dieną.

„Reuters“ pateikė šiek tiek daugiau informacijos apie vykstančias derybas.

• Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis sakė, kad po derybų bus paskelbtas pareiškimas.
• Rusija teigia, kad pareiškė protestą Ukrainos delegacijai dėl tariamo žiauraus elgesio su rusų belaisviais 
• Ukrainos prezidento patarėjas sakė, kad pagrindinis Ukrainos klausimas derybose yra saugumo garantijos, o humanitariniai klausimai yra antroje vietoje

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviesti Baltijos šalių ambasadoriai. Tai, kad mūsų šalies ambasadorius Eitvydas Bajarūnas gavo kvietimą atvykti į Rusijos diplomatinę žinybą, patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ambasadorius ministerijoje laukiamas apie vidurdienį.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Černihivo meras Vladyslavas Atrošenko sako, kad okupantų nužudytų žmonių skaičius mieste jau gali siekti 400, rašo UNIAN.

„Mieste jau žuvo daugiau kaip 350 žmonių... Tai nėra galutiniai duomenys. Manau, kad jų jau yra apie 400“, – cituojamas meras.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos neįmanoma patvirtinti.

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

„Planuojame taikytis į papildomus sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs Kremliaus gebėjimui valdyti savo karo mašiną“, – nurodė iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo, remiantis kalbos, kurią jis ruošiasi pasakyti Londone veikiančiame analitiniame centre „Chatham House“, tekstu.

Šiais veiksmais siekiama „pakirsti Rusijos gebėjimą kurti ir išlaikyti karo įrankius“, pabrėžė pareigūnas.

„Be sankcijų bendrovėms, veikiančioms sektoriuose, kurie sudaro sąlygas Kremliaus piktybinei veiklai, taip pat planuojame imtis veiksmų, skirtų sutrikdyti jų gyvybiškai svarbias tiekimo grandines“, – sakė W.Adeyemo.

Vašingtonas jau ėmėsi virtinės priemonių prieš Maskvą, reaguodamas į jos invaziją į Ukrainą. Be kita ko, praėjusią savaitę buvo paskelbtos finansinės sankcijos Rusijos gynybos pramonei.

Tuomet JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau taikys sankcijas įmonėms, tiekiančioms Rusijai gynybos įrangą.

„Dabar, kai mūsų veiksmai susilpnino Rusijos gebėjimą naudoti savo centrinio banko turtą ekonomikai remti ir [prezidento Vladimiro] Putino brutaliam karui finansuoti, vis daugiau dėmesio skirsime pramonės šakoms, kurios yra gyvybiškai svarbios Rusijos gebėjimui demonstruoti galią“, – kalbėjo W.Adeyemo.

Jis pridūrė, kad papildomų sankcijų bus imtasi „koordinuojant“ veiksmus su kitomis šalimis, taip pat įgyvendinančiomis priemones, nukreiptas prieš Maskvą.

Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius pastebėtas Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybose Stambule, rašo BBC.

Turkijos žiniasklaidos publikuojamose nuotraukose jis matomas sėdintis prie stalo kartu su prezidento R.T.Erdogano atstovu spaudai Ibrahimu Kalinu ir dėvintis vertimo ausines.

Jo nėra prie pagrindinio Rusijos ir Ukrainos delegacijų stalo.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad taikos derybos Stambule prasidėjo „šaltu pasisveikinimu, be rankos paspaudimo“, nors neaišku, ar žurnalistai buvo to liudininkais, ar tik buvo informuoti, rašo „The Guardian“.

Rusijos karys pasidavė ir atidavė savo tanką Ukrainos kariams už beveik 9000 eurų atlygį ir galimybę gauti Ukrainos pilietybę, praneša „The Times“.

Teigiama, kad karys žinomas kaip „Miša“ pasidavė su  tanku T-72B3 po to, kai du jo įgulos draugai pabėgo namo, o vadas pagrasino jį nušauti.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Viktoras Andrusivas sakė, kad „Miša“ paskambino Ukrainos policijai ir susitarė dėl susitikimo.

„Prieš kelias dienas Miša mums paskambino“, – sakė jis ir patikslino, kad informacija apie rusų karį perduotų Ukrainos žvalgybai.
 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rusų ir ukrainiečių delegacijoms, susirinkusioms tęsti tiesioginių taikos derybų, antradienį pareiškė, kad „abi šalys turi pagrįstų rūpesčių“.

Derybos turi prasidėti vėliau antradienį Stambulo Dolmabachčės rūmuose.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pareikalavo tūkstančių gyvybių, daugiau kaip 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“.

„Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pirmasis koridorius eis iš subombarduoto Mariupolio į Zaporižios miestą. Jis bus skirtas evakuacijai privačiais automobiliais, sakė vicepremjerė. Šiuo koridoriumi galės pasinaudoti ir Mariupolio gyventojai, jau pasiekę Berdiansko miestą.

Antrasis koridorius eis iš Rusijos kariuomenės užimto Melitopolio miesto į Zaporižią.

Trečiasis koridorius į Zaporižią eis iš Enerhodaro miesto, kur įsikūrusi rusų pajėgų užimta Zaporižios atominė jėgainė.

Pirmadienį civilių evakuacija buvo sustabdyta Ukrainai pareiškus, jog žvalgybos pranešimai rodo, kad invazinės rusų pajėgos planuoja atakuoti humanitarinius koridorius.

Pirmadienį I.Vereščuk skelbė, kad Ukrainos „žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose“, todėl saugumo sumetimais jie nebuvo atidaryti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš Stambule prasidedančias derybas tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų sako, kad Turkija tiek prezidentą Vladimirą Putiną, tiek prezidentą Volodymyrą Zelenskį laiko „vertingais draugais“, rašo „Reuters“.

R.T.Erdoganas taip pat sakė, kad pažanga Stambulo derybose gali atverti kelią Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimui, kurį Turkija taip pat norėtų surengti.

Neįvardijamas JAV pareigūnas sako, kad remiantis žvalgybos duomenimis, oligarcho Romano Abramovičiaus ir derybininkų negalavimo priežastis yra ne apsinuodijimas, skelbia „Reuters“.

„Wall Street Journal“ pirmadienį rašė, kad oligarchas R.Abramovičius ir Ukrainos taikos derybininkai po susitikimo sostinėje Kyjive kovo pradžioje patyrė įtariamo apnuodijimo simptomus.

R.Abramovičiui ir mažiausiai dviem aukšto rango Ukrainos delegacijos nariams pasireiškė tokie simptomai kaip „paraudusios akys, nuolatinis ir skausmingas ašarojimas“, rašo laikraštis, remdamasis su situacija artimai susipažinusiais šaltiniais.

„Scanpix“/AP nuotr./Romanas Abramovičius

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas interviu televizijai PBS sakė, kad Rusija neketina užsiimti labdaringa veikla ir tiekti Europai savo gamtinių dujų nemokamai.

Taip jis komentavo didžiųjų Europos ekonomikų atsisakymą mokėti už rusiškas dujas rubliais, pranešė TASS.

Pasak jo, Kremlius dar nenusprendė, kokių veiksmų imtis atsisakius apmokėti sąskaitas Rusijos valiuta, ir imsis veiksmų, kai gaus oficialų atsakymą. D.Peskovas pažymėjo, kad Rusija neketina užsiimti labdara ir tiekti dujas Europai nemokamai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

"Nėra mokėjimo – nėra dujų", – sakė Kremliaus atstovas spaudai.

Septynių labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių grupė, vadinamasis Didysis septynetas (G7), pirmadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą mokėti už jo šalies tiekimas gamtines dujas Rusijos rubliais, o Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad šis reikalavimas rodo, jog V. Putinas yra „priremtas prie sienos“.

„G7 (energetikos) ministrai vienbalsiai sutarė, kad tai yra vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas“, – sakė R.Habeckas, kurio valstybė dabar pirmininkauja G7.

„Mokėjimas rubliais yra nepriimtinas ir... raginame atitinkamas bendroves nevykdyti šio Putino reikalavimo“, – pabrėžė Vokietijos ekonomikos ministras.

R.Habeckas pridūrė, kad Rusijos prezidentas nebūtų iškėlęs tokio reikalavimo, jei nebūtų jautęs, kad yra „priremtas prie sienos“.

Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius šiuo metu yra Stambule, kur vyksta Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos. Apie tai pranešė TASS korespondentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

Anksčiau "The Wall Street Journal" šaltiniai teigė, kad Rusijos milijardieriui R.Abramovičiui pasireiškė apsinuodijimo simptomai - paraudusios akys, nuolatinis ir skausmingas ašarojimas, veido ir rankų odos lupimasis. Panašių nusiskundimų turėjo ir kiti du Rusijos delegacijos nariai, kovo pradžioje dalyvavę derybose su Ukrainos puse.

Pasak WSJ, kovo mėnesį R.Abramovičius lankėsi Kijeve ir Lvove ir asmeniškai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Mykolajivo srities valstybinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas „Telegram“ kanale paskelbė, kad antradienio rytą miestas buvo apšaudytas.

Jo turimais duomenimis, Rusijos karinės pajėgos atakavo daugiabutį.

Apie sužeistuosius nepranešama.

Rusija nebereikalauja, kad Ukraina būtų „denacifikuota“, ir yra pasirengusi leisti Kyjivui įstoti į ES, jei jis išliks kariniu požiūriu neutralus, teigia keturi asmenys, informuoti apie diskusijas, skelbia „Financial Times“.

Maskva ir Kyjivas aptaria karo veiksmų sustabdymą kaip galimo susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų savo siekio tapti NATO nare mainais į saugumo garantijas ir perspektyvą įstoti į ES, dalį, sakė šie žmonės, laikydamiesi anonimiškumo sąlygos, nes šis klausimas dar galutinai neišspręstas.

Ugnies nutraukimo dokumento projekte neaptariami trys iš pradinių pagrindinių Rusijos reikalavimų – „denacifikacija“, „demilitarizacija“ ir teisinė rusų kalbos apsauga Ukrainoje, – pridūrė „Financial Times“ šaltiniai.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragino viso pasaulio valstybes kriminalizuoti simbolio „Z“, kuriuo viešai remiamas Rusijos agresyvus karas, naudojimą. Apie tai ministras prakalbos tviteryje.

„Raginu visas valstybes kriminalizuoti simbolio „Z“ naudojimą kaip būdą viešai palaikyti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. „Z“ reiškia Rusijos karo nusikaltimus, subombarduotus miestus, tūkstančius nužudytų ukrainiečių. Viešas šio barbarizmo palaikymas turi būti uždraustas“, – rašė ministras.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naujausią žvalgybos ataskaitą apie padėtį Ukrainoje, kurioje teigiama, kad Ukrainos pajėgos toliau vykdo vietinius kontrpuolimus už Kyjivo ribų.

Atrodo, kad ataskaita patvirtina ankstesnes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskelbtas operatyvines ataskaitas.

Britų žvalgybos ataskaitoje rašoma, kad Ukrainos pajėgos toliau vykdo vietinio masto kontrpuolimus į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, įskaitant Irpinę, Bučą ir Hostomelį. Šios atakos buvo gana sėkmingos ir rusai buvo išstumti iš kelių pozicijų. Tačiau Rusija vis dar kelia didelę grėsmę miestui savo smogiamaisiais pajėgumais.

Rusijos pajėgos tęsė puolimą Mariupolyje, nuolat intensyviai apšaudydamos miestą, tačiau miesto centrą tebekontroliuoja Ukraina.

Kitur Rusijos pajėgos palaiko blokuojančias pozicijas, bandydamos reorganizuoti ir pertvarkyti savo pajėgas.

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad dėl Rusijos invazijos iš viso žuvo 144 vaikai, o daugiau kaip 220 buvo sužeisti, ir pridūrė, jog šie skaičiai tikriausiai yra daug didesni, nes Mariupolyje žuvusiųjų skaičius dar nepatvirtintas.

Sprogdinimai ir apšaudymai taip pat apgadino 773 švietimo įstaigas, iš kurių 75 buvo visiškai sugriautos, sakoma antradienį paskelbtame prokuratūros pareiškime.

Rusijos puolimas Ukrainoje panašus į jos veiksmus Sirijos kare, antradienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“, reikšdama susirūpinimą dėl galimų karo nusikaltimų, augant civilių aukų skaičiui per jau ilgiau nei mėnesį trunkančią Maskvos invaziją.

„Tai, kas vyksta Ukrainoje, atkartoja tai, ką matėme Sirijoje“, – sakė „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard naujienų agentūrai AFP.

Ji kalbėjo Johanesburge, kur pristatė organizacijos metinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje.

„Vykdomos tyčinės atakos prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė A.Callamard, kaltindama Rusiją, kad ši paverčia humanitarinius koridorius „mirtinais spąstais“.

„Ukrainoje matome tuos pačius dalykus, kuriuos Rusija darė Sirijoje“, – sakė ji.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos krizių centro duomenimis, nuo vasario 24 d., kai prasidėjo invazija, Rusijos pajėgos sugriovė daugiau kaip 60 Ukrainos bažnyčių ir kitų religinių pastatų.

Pranešama, kad dvasiniai statiniai buvo sunaikinti aštuoniuose Ukrainos regionuose: Kyjivo, Donecko, Žytomyro, Zaporožės, Luhansko, Sumų, Charkivo ir Černihivo regionuose.

„Didžioji dauguma jų yra stačiatikių šventyklos. Taip pat buvo sugriautos mečetės, sinagogos, protestantų bažnyčios, religinio švietimo įstaigos ir svarbūs religinių organizacijų administraciniai pastatai“, – sakoma pranešime.

Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuose pietiniuose šalies regionuose, pirmadienį pareiškė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+4

„Tačiau... turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos ir Chersono srityse“, – sakė ji.

Pasak I.Venediktovos, žurnalistai atskleidė atvejų, kai galėjo būti panaudotos kasetinės bombos ir kiti uždrausti ginklai.

„Tačiau... galiu paminėti tik tuos atvejus, kai turiu labai konkrečių įrodymų, pavyzdžiui... kai turiu [bombų] fragmentų ar dirvožemio mėginių ir analizių“, – nedetalizuodama pareiškė generalinė prokurorė.

Plačiau skaitykite čia.

Iš Rusijos pajėgų gniaužtų išlaisvintas Trostjanecas

+3

Taip dabar atrodo Trostjanecas, kuris buvo išlaisvintas iš Rusijos pajėgų gniaužtų. Trostjanecas beveik mėnesį buvo blokuojamas Rusijos kariuomenės. Putino kariuomenė ją apšaudė įvairiais ginklais, marino civilius gyventojus, rašo UNIAN.

Nuotraukomis „Telegram“ kanale pasidalino Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvyckis.

Nuotraukose matyti apgadinti ir sugriauti gyvenamieji namai ir kiti pastatai su išdaužytais langais. Aplink mėtosi daug stiklo ir nuolaužų, gatvėse yra daug ukrainiečių gynėjų sunaikintos okupantų įrangos.

Rusijos pajėgos į Trostjanecą įžengė pirmąją Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją dieną.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama išnagrinėti „humanitarinių paliaubų Ukrainoje“ galimybes, rašo „Sky News“.

A.Guterresas sakė, kad paprašė JT pasaulinių humanitarinių operacijų vadovo Martino Griffithso ištirti paliaubų galimybę, ir žurnalistams teigė manąs, jog „dabar yra tinkamas metas“ Jungtinėms Tautoms „imtis iniciatyvos“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antonio Guterresas

Vakar vakare Ukrainos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad per būsimas taikos derybas su Rusija jis labiausiai siekia paliaubų, tačiau Prezidentas V.Zelenskis nustatė aiškias raudonąsias linijas.

Šiandien Turkijoje turėtų vėl prasidėti Ukrainos ir Rusijos derybos. Baltarusijos pasienyje jau įvyko keli derybų raundai, tačiau, atrodo, kad siekiant nutraukti karą padaryta nedidelė pažanga.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį sakė neišsižadantis savo savaitgalio pareiškimo svarbioje kalboje, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „negali likti valdžioje“, ir teigė, kad jis išreiškė asmeninį „pasipiktinimą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Joe Bidenas Ženevoje 2021-ųjų birželį

„Nieko neišsižadu... Noriu aiškiai pasakyti, kad nei tada, nei dabar neišreiškiau politikos pokyčio. Reiškiau asmeninį moralinį pasipiktinimą, kurį jaučiu – už savo asmeninius jausmus neatsiprašinėju“, – pareiškė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

J.Bideno pareiškimą, nuskambėjusį šeštadienį Varšuvoje, baigiantis jo trijų dienų diplomatijos maratonui, respublikonai pavadino neapdairiu, o nepriklausomi analitikai reiškia susirūpinimą, kad tokie pasisakymai net gali pailginti dabar vykstantį karą.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie kontratakų tam tikromis kryptimis. Be to, Ukrainos aviacija atakavo Rusijos užpuolikų karinę techniką, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kovo 29 d. ryto suvestinėje.

Jungtinių pajėgų grupuotės per dieną atrėmė septynias priešo atakas.

„Gynybos pajėgų grupuotės toliau vykdo gynybinę operaciją rytų, pietryčių ir šiaurės rytų kryptimis. Visose jose Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai sulaiko priešą, kai kuriose kryptyse mūsų kariai vykdo sėkmingas kontratakas“, – pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pasak štabo, Rusijos pajėgos ir toliau klastingai vykdo raketų ir bombų smūgius, bandydamos visiškai sunaikinti Ukrainos miestų infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus. Koncentruojasi į degalų saugyklas, siekdamas apsunkinti logistinį aprūpinimą ir sudaryti sąlygas humanitarinei krizei.

„Pažeisdami tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus, kai kuriose laikinai okupuotose Kyjivo, Zaporižios, Černihivo, Chersono ir Charkivo sričių gyvenvietėse rusų okupantai tęsia terorą prieš vietos gyventojus: apšaudo gyvenamuosius namus, plėšia, grobia ir laiko įkaitais civilius gyventojus, užsiima plėšikavimu“, – sakoma pranešime.

Jungtinių pajėgų grupuotės Donecko ir Luhansko kryptimis per parą atrėmė 7 Rusijos atakas. Ukrainos kariai sunaikino 12 tankų, 10 pėstininkų kovos mašinų ir 3 automobilius. Rusijos pajėgos taip pat patyrė gyvosios jėgos nuostolių.

Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų gynėjai pataikė į 17 oro taikinių – 8 orlaivius, 3 sraigtasparnius, 4 įvairių tipų nepilotuojamus orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų aviacija sudavė raketų ir bombų smūgius į vietas, kuriose buvo sutelkta priešo technika ir gyvoji jėga. Rusijos okupantų nuostoliai tikslinami.

Gynybos pajėgos toliau laikosi visapusiškos Mariupolio miesto gynybos, priešo puolimo gynybos ir sulaikymo Černihivo srityje. Okupacinių pajėgų vadovybė bando kompensuoti sumažėjusį priešo dalinių kovinį potencialą beatodairiška artilerijos ugnimi, raketų ir bombų smūgiais, taip naikindama Ukrainos miestų infrastruktūrą.

Turkijos gynybos ministerija paskelbė, kad pirmadienį Juodojoje jūroje aptikta ir neutralizuota antroji jūrinė mina. Pirmoji buvo rasta kovo 26 d. Bosforo sąsiauryje, teigta, kad tai buvo seno tipo mina.

Turkijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad antroji mina buvo aptikta jūroje netoli Igneados, netoli Bulgarijos sienos.

Turkijos agentūra „Anadolu Agency“ pažymėjo, kad į teritoriją, kurioje buvo rasta mina, buvo nusiųsta jūrų specialiųjų pajėgų komanda.

Be to, pirmadienio vakarą dreifuojanti mina rasta ir prie Rumunijos krantų. Rumunijos karinis jūrų laivynas pranešė, kad įvykdyta intervencinė misija, mina neutralizuota.

Rumunijos karinio laivyno nuotr./Prie Rumunijos krantų rasta mina

Ukrainos gynybos pajėgos nustūmė priešo kariuomenę 40-60 kilometrų nuo Kryvyj Riho. Apie tai pranešė karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis, skelbia UNIAN.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dar kelias regiono gyvenvietes ir perkėlė demarkacijos liniją į Chersono srities teritoriją.

Per mūšius Ukrainos kariuomenė paėmė priešo technikos, kuri, kaip pabrėžė O.Vilkulis, dabar bus naudojama Ukrainos gynybai.

„Padėtis mieste stabili. Kaip matote, miestas gyvena ir dirba“, – pridūrė O.Vilkulis. Jo teigimu, daugelyje vietovių įrengiamos gynybinės pozicijos.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova naujienų kanalui „Sky News“ sakė, kad jos tarnyba tiria 3 000 įtariamų karo nusikaltimų, kurių padarymu įtariami 200 rusų. 

Ji taip pat sakė, kad yra įrodymų, jog buvo naudojami uždrausti ginklai.

Baltųjų rūmų pareigūnas teigia, kad Lenkijoje yra ukrainiečių karių, kurie nuolat bendrauja su JAV kariais, ir būtent apie tai kalbėjo JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmadienį norėdamas paaiškinti savo komentarą užsienyje, kuriame teigė, kad JAV kariai matys ukrainiečių karius, rašo CNN.

JAV ir Ukrainos pajėgų sąveika susijusi su JAV siunčiama saugumo pagalba Ukrainai. 

J.Bidenas stengėsi paaiškinti savo pastabą, kurią išsakė pirmadienį po to, kai JAV pajėgoms, su kuriomis lankėsi, pasakė apie Ukrainos žmonių stiprybę vykstant Rusijos invazijai. 

„Mes kalbėjome apie pagalbą mokant Lenkijoje esančius Ukrainos karius“, – sakė J.Bidenas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad Rusijos daliniai, susidūrę su dideliu pasipriešinimu, yra „dezorientuoti“ ir „susilpninti“.

Kasdien atnaujinamame operatyviniame pranešime generalinis štabas teigė, kad didelė dalis Ukrainoje dislokuotų Rusijos pajėgų „yra atkirsta nuo logistikos“.

„Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė bando kompensuoti priešo dalinių kovinio potencialo sumažėjimą beatodairiška artilerijos ugnimi ir raketų-bombų atakomis, taip naikindama Ukrainos miestų infrastruktūrą“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas taip pat teigė, kad Ukrainos pajėgos toliau vykdo veiksmingą gynybą visoje šalyje ir iš rusų atkovojo dvi gyvenvietes – Kamjanką ir Topolską.

Anksčiau tą pačią dieną aukštas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad Rusijos puolimas prieš Kyjivą iš esmės sustojo, nes ji sutelkė pastangas rytiniame Donbaso regione.

Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmą kartą per dvi savaites susitinka tiesioginėse derybose Turkijoje, kuriose Kyjivas siekia paliaubų neatsisakydamas teritorijos ar suvereniteto, skelbia BBC.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apie Stambule vykstančias derybas sakė: „Mes neprekiaujame žmonėmis, žeme ar suverenitetu.

Minimali programa bus humanitariniai klausimai, o maksimali programa – susitarimas dėl paliaubų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.

Tačiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Vadimas Denysenka sakė abejojantis, kad bus pasiektas koks nors proveržis.

Aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas panašiai suabejojo pažangos viltimis, sakydamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatrodo pasirengęs eiti į kompromisus, kad karas būtų nutrauktas.

Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos kol kas nedavė jokios esminės pažangos, tačiau svarbu, kad jos būtų tęsiamos. Jis atsisakė pateikti daugiau informacijos.

Okupuotame Ukrainos Melitopolio mieste Rusijos įvesta valdžia skelbia atnaujinanti mokyklų veiklą, rašo CNN.

Rusijos paskirta merė Galina Danilčenko Melitopolio „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo pranešime sakė, kad netoliese esančioje užgrobtoje Ukrainos oro pajėgų bazėje bus atnaujintas elektros tiekimas. 

Išrinktasis Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas teigė, kad norėdama atnaujinti mokyklų darbą, valdžia pateikė kaltinimus miesto švietimo vadovei Irynai Ščerbak dėl lėšų iššvaistymo. Anot I.Fiodorovo, kaltinimai buvo pateikti, nes I.Ščerbak „atsisakė su jais bendradarbiauti“, – sakė jis „Instagram“ tinkle.

Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos okupacijos metu Melitopolio išrinktas pareigūnas buvo sulaikytas arba jam pateikti kaltinimai.

Be to, Rusijos kariai ir ginkluoti asmenys neseniai dalyvavo propagandiniame vaizdo įraše, kuriame teigiama, kad Melitopolis nebėra Ukrainos dalis.

Vaizdo įrašas buvo paskelbtas prorusiškame „naujienų“ „Telegram“ kanale, skirtame Melitopoliui. Vaizdo įraše matyti, kaip Melitopolio centrinėje aikštėje ant Ukrainos vėliavos rašo ginkluoti asmenys ir Rusijos kariai. Kovo 14 d. virš aikštės plevėsavusi didelė Ukrainos vėliava buvo nuimta.

Vaizdo įraše matyti, kaip kariai ir ginkluoti asmenys ant vėliavos rašo: „Nuo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos... Rusijos nacionalinės gvardijos... liaudies milicijos... kazokų“. Vėliau matoma, kaip vėliava nunešama į pašto skyrių, ir teigiama, kad ji išsiųsta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ant vėliavos taip pat užrašytos raidės „Z“ ir „V“ – tai invazijoje dalyvavusių Rusijos karinių transporto priemonių žymenys.

Rusijos „Wagner“ grupė pasiuntė savo samdinius į Rytų Ukrainą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ir pridūrė, kad po Rusijos nesėkmių kovose tikriausiai dalyvaus daugiau kaip 1 000 samdinių.

„Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ dislokuota Rytų Ukrainoje“, – tviteryje pranešė Gynybos ministerija.

„Manoma, kad į kovines operacijas bus pasiųsta daugiau kaip 1 000 samdinių, įskaitant vyresniuosius organizacijos lyderius“, – teigė ministerija.

Prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

„Dėl didelių nuostolių ir iš esmės sustojusios invazijos Rusija greičiausiai buvo priversta perkelti „Wagner“ personalą į Ukrainą operacijų Afrikoje ir Sirijoje sąskaita“, – teigė JK gynybos ministerija.

Praėjusią savaitę JK dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą paskelbė daugiau sankcijų Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant „Wagner“.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį interviu televizijos stočiai „PBS Newshour“ sakė, kad Rusija panaudotų branduolinį ginklą tik tada, kai kiltų grėsmė šalies egzistencijai, o ne dėl vykstančio karo Ukrainoje.

„Bet kokie operacijos (Ukrainoje) rezultatai, žinoma, nėra priežastis panaudoti branduolinį ginklą, – teigė D.Peskovas. – Turime saugumo koncepciją, kurioje labai aiškiai nurodyta, kad tik iškilus grėsmei valstybės egzistavimui, galime panaudoti ir iš tikrųjų panaudosime branduolinį ginklą, kad pašalintume grėsmę mūsų šaliai.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Nepaisant to, kad Ukrainos pajėgos, žurnalistai ir iš šalies bėgantys gyventojai pasakojo apie žiaurius bombardavimus, kurių metu buvo bombarduojama civilinė infrastruktūra, įskaitant namus, mokyklas, ligonines ir kitus objektus, interviu PBS D.Peskovas neigė, kad Rusijos pajėgos sąmoningai taikėsi į civilius gyventojus Ukrainoje.

„Jie neapšaudo namų. Jie neapšaudo butų. Jie neapšaudo civilinių objektų, – sakė D.Peskovas. – Jie apšaudo ir taikosi tik į karinę infrastruktūrą.“

Ukrainos pajėgos išlaisvino Kyjivo priemiestį Irpinę, vėlai pirmadienį per televiziją pranešė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

„Iš tikrųjų dabar tai vyksta lygiagrečiai: ginkluotosios pajėgos žengia pirmyn, policija žengia pirmyn, ir iš karto vyksta visiškas gatvių valymas... Taigi, miestas jau išlaisvintas, bet jame vis dar pavojinga būti“, – sakė D.Monastyrskis.

15min iš Ukrainos: karo sugriauto Irpinės miesto vaizdai

+33

Irpinės meras Oleksandras Markušinas anksčiau pirmadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad Rusijos kariai buvo išvyti iš miestelio, esančio prie strategiškai svarbaus šiaurės vakarinio įvažiavimo į Kyjivą.

Merui paskelbus apie miestelio išlaisvinimą, pirmadienį vėl atidarytas pagrindinis kontrolės punktas kelyje į Irpinę iš Kyjivo apylinkių. Dviem savaitėmis anksčiau jis buvo uždarytas žiniasklaidai po vieno JAV žurnalisto žūties.

Tačiau kovos tebevyko, o pušyne, per kurį driekiasi 6 km kelias, vienas po kito nugriaudėjo apie 20 garsių sviedinių sprogimų, pasakojo įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Rusijos pajėgos smarkiai bombardavo miestelį, įstrigus jų mėginimui apsupti sostinę Kyjivą.

Černobylio branduolinės katastrofos vietą užėmę Rusijos kariai savo šarvuotais automobiliais be apsaugos nuo radiacijos važiavo per labai toksišką zoną, vadinamą „Raudonuoju mišku“, ir kėlė radioaktyvių dulkių debesis, pranešė įvykio vietos darbuotojai. Apie tai skelbia „Reuters“.

Du šaltiniai teigė, kad konvojaus kariai nenaudojo jokių apsaugos nuo radiacijos priemonių. Antrasis Černobylio darbuotojas sakė, kad tai buvo „savižudiška“ kariams, nes radioaktyvios dulkės, kurias jie įkvėpė, galėjo sukelti vidinę radiaciją jų organizme.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Vasario 25 d. Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos inspekcija pranešė, kad Černobylyje padidėjo radiacijos lygis, nes sunkiasvorės karinės transporto priemonės pažeidė dirvožemį. Tačiau iki šiol tikslių detalių apie tai, kas tiksliai įvyko, nebuvo pateikta.

Du „Reuters“ kalbinti ukrainiečių darbuotojai budėjo, kai vasario 24 d. į Černobylį įvažiavo rusų tankai ir perėmė teritorijos, kurioje darbuotojai tebėra atsakingi už saugų panaudoto branduolinio kuro saugojimą ir 1986 m. sprogusio reaktoriaus betoninių liekanų priežiūrą, kontrolę.

Abu vyrai sakė matę, kaip Rusijos tankai ir kitos šarvuotos transporto priemonės judėjo per Raudonąjį mišką, kuris yra labiausiai radioaktyviai užteršta Černobylio zonos dalis, esanti maždaug už 100 km į šiaurę nuo Kijevo.

Pasak jo, eiliniai kariai, su kuriais kalbėjosi vienas iš darbuotojų, kai jie dirbo kartu su jais objekte, nebuvo girdėję apie sprogimą.

Paprašyta pakomentuoti Černobylio darbuotojų pasakojimus, Rusijos gynybos ministerija neatsakė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo delegacijos atstovus „nevalgyti ir negerti“ derantis su Rusija, Romanui Abramovičiui nukentėjus nuo įtariamo apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, skelbia „Sky News“.

Rusija ir Ukraina antradienį surengs pirmąsias tiesiogines taikos derybas per dvi savaites. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Patariu visiems, vykstantiems į derybas su Rusijos Federacija, nieko nevalgyti ir negerti. 

Ir, pageidautina, vengti liesti bet kokį paviršių“, – interviu televizijai sakė D.Kuleba.

„Antra, visos tos istorijos – kažkas kažkur kažką girdėjo, kažkokie šaltiniai – dabar tokių yra daug, nes visi ištroškę naujienų, sensacijų“, – sakė ministras.

Ukrainos delegacija atvyko į Stambulą taikos derybų su Rusijos atstovais. Delegacijai vadovauja Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir prezidento kanceliarijos vadovas Mychailas Podoliakas, skelbia BBC.

Grupė teigia, kad svarbiausias jų prioritetas yra užtikrinti paliaubas, nors skeptiškai vertinama, ar tai tikėtina.

Asmenines derybas, pirmąsias per daugiau nei dvi savaites, surengs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Susitikimas turėtų prasidėti antradienį 10 val. vietos laiku (9 val. Lietuvos laiku).

Be kita ko, Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų bet kokių ketinimų stoti į NATO – šiuo klausimu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad yra pasirengęs kompromisui.

Kiti opūs klausimai, kuriuos tikimasi aptarti, yra separatistų kontroliuojamų regionų Ukrainos rytuose likimas, taip pat Krymo, kurį Rusija oficialiai aneksavo 2014 m., statusas.