V.Zelenskis buvo pakviestas į Vašingtoną, J.Bidenui nuvylus Ukrainą savo sprendimu atšaukti didžiąją dalį sankcijų iš Rusijos į Vokietiją tiesiamam dujotiekiui „Nord Stream 2“.
JAV prezidentas teigė, kad jau per vėlu stabdyti šį projektą, kuris, kaip būgštauja Rytų Europos šalys, padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
Antradienį V.Zelenskis apsilankė Pentagone, praėjus kelioms valandoms po to, kai iš Afganistano išvyko paskutiniai JAV kariai, ilgiausiam karui Amerikos istorijoje pasibaigus beveik 20 metų gyvavusios Vašingtono remtos vyriausybės žlugimu.
Rusų pareigūnai apie Afganistaną kalba kaip apie pamoką Ukrainai, kuri prieš septynerius metus prasidėjusiame kare su Maskvos remiamais separatistais pasikliauna Vakarų parama. Tačiau J.Bidenas pareiškė, kad išvedė pajėgas siekdamas nutraukti brangiai kainuojančią misiją, atitraukiančią dėmesį nuo didesnio JAV iššūkio – pasipriešinti vis ryžtingiau veikiančioms Kinijai ir Rusijai.
Amerikiečių gynybos sekretorius Lloydas Austinas patikino V.Zelenskį, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios reikalauti, kad Rusija nutrauktų konfliktą Rytų Ukrainoje ir paliktų 2014 metais Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį.
„Mes ir toliau remsime jus šios Rusijos agresijos akivaizdoje“, – sakė L.Austinas.
Sekretorius atkreipė dėmesį į naują 60 mln. JAV dolerių (51 mln. eurų) pagalbos Kijevui paketą, apimantį prieštankines sistemas „Javelin“.
Anot Pentagono vadovo, Vašingtonas Ukrainos gynybai iš viso skyrė 2,5 mlrd. dolerių (2,1 mlrd. eurų) nuo 2014 metų, kai Rusija surengė intervenciją, Kijevui pradėjus vis labiau atsigręžti į Vakarus.
2019 metais ši parama atsidūrė JAV politikos dėmesio centre, kai tuometis prezidentas Donaldas Trumpas įšaldė karinės pagalbos teikimą, spausdamas V.Zelenskį rasti J.Bideną kompromituojančios medžiagos.
Konkretūs poreikiai
Vakarų Europos šalys nepritaria Ukrainos įstojimui į NATO ir baiminasi, kad toks žingsnis išprovokuotų Rusiją.
V.Zelenskis antradienį vakare sakė, kad jam labiau rūpi neatidėliotini Ukrainos poreikiai, įskaitant pajėgas Juodojoje jūroje, per konfliktą jau žuvus daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.
„Neturime laiko galvoti apie strategiją. Turime suteikti kuo didesnę apsaugą, kad iš tikrųjų sutrukdytume [Rusijai] telkti pajėgas“, – sakė V.Zelenskis.
„Ukrainai reikia modernaus laivyno, o tam mums reikia partnerių, – sakė jis. – Norėčiau aptarti tai su prezidentu Bidenu.“
Rusija anksčiau šiais metais prie Ukrainos sienų ir Kryme sutelkė apie 100 tūkst. karių, todėl kilo nuogąstavimų dėl galimos invazijos prasidedant J.Bideno kadencijai.
Balandį Rusijos pajėgos atsitraukė, tačiau daug įrangos liko, o V.Zelenskis reiškė susirūpinimą dėl „pavojingo rugsėjo“. Rusija rugsėjį vykdys karines pratybas su Baltarusija, kurios autoritarinė vadovybė yra didelės prezidento Vladimiro Putino įtakos sferoje.
Pasak V.Zelenskio, Ukraina, vis dar priklausoma nuo senstančios sovietinės įrangos, nori būti didesnė Jungtinių Valstijų gamybos partnerė ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinio saugumo bei dezinformacijos prevencijos srityse.
„Neprašome jokių dovanų, – sakė Ukrainos lyderis. – Mums reikia galimybių mūsų specialistams.“
Jis taip pat pažadėjo stiprinti kovą su korupcija, seniai keliančia J.Bideno susirūpinimą. JAV prezidentas ne kartą minėjo kyšininkavimą kaip priežastį nutraukti paramą buvusiai Afganistano vyriausybei.
Naujosios Europos centro Kijeve direktorė Aliona Hetmančiuk tinklaraštyje Vašingtone įsikūrusiam strateginių studijų centrui „Atlantic Council“ rašė, kad Ukraina yra daug mažiau priklausoma nuo Vakarų paramos nei buvusi Afganistano vyriausybė.
„Tačiau amerikiečių pasitraukimo iš Afganistano pobūdis sukėlė nerimo Ukrainoje ir privertė blaiviau pažvelgti į situaciją visus, kas vis dar tiki, jog ilga Vakarų parama galima kliautis neribotą laiką“, – rašė ji.
