Praėjusiais metais Filaretas džiaugėsi, kad ekumeninis patriarchatas Stambule pripažino būtent Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią (KP+UOB), ir kalbėjo, jog prasideda kruopštus visos Ukrainos stačiatikių vienijimo procesas.
Kitaip tariant, dvasininkas taip stengėsi įtikinti ir didžiausią ortodoksų Bažnyčią šalyje – Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią – prisijungti prie vienijimo proceso.
Tačiau dabar, nors dar pernai kalbėjęs apie kone istorinės ir civilizacinės svarbos įvykį, Filaretas skandina Bažnyčią skandale ir aiškina, kad ji yra ne nepriklausoma, o kontroliuojama Konstantinopolio – taip, kaip maskvietišką Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią kontroliuoja Rusija.
Jis davė interviu Rusijos propagandinei televizijai „Rossija-24“, kuriame aiškino, kad P.Porošenka jį apgavo ir kad autokefalija tėra iliuzija.
Kas atsitiko patriarchui Filaretui, kuris netgi kratosi autokefaliją pripažįstančio dokumento? Regis, kaltos asmeninės šio dvasininko ambicijos, labiau tinkančios politiniam trileriui. 15min analizuoja, kas vyksta Ukrainoje.
Simbolinės valdžios negana
Praėjusių metų gruodį tūkstančiai ukrainiečių nepabūgo šalčio ir susirinko į Šv.Sofijos soborą Kijeve, kad atšvęstų suvienytos, nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios sukūrimą.
Daug tų tikinčiųjų garsiai dėkojo patriarchui Filaretui, kuris esą kilniai pasitraukė iš pareigų – tik tam, kad naujoji Bažnyčia sklandžiai veiktų.
Pats Filaretas tądien miniai nepasirodė. Nusivylimo buvo nemažai – juk būtent jis 1992 metais įkūrė ir ilgai valdė Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, prieš 27 metus atskilusią nuo Maskvos patriarchato. Ir būtent jį Maskva tada iš esmės ekskomunikavo.
Vis dėlto ekumeninis patriachas Baltramiejus I, visų ortodoksų dvasinis vadovas, pernai sutiko pripažinti nepriklausomą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, viena sąlygų ir buvo tokia – kad jai nevadovaus Filaretas.
Aiškėja, kad simbolinės galios 90 metų Filaretui negana. Jis nori tikros valdžios.
Pernai gruodžio 15-ąją speciali taryba naujuoju Bažnyčios vadovu išrinko 40-metį metropolitą Epifanijų – buvusį Filareto sekretorių. Tuo metu Filaretui buvo suteiktas Kijevo ir visos Ukrainos patriarcho emerito titulas bei atsakomybė už Bažnyčios reikalus Kijeve ir Kijevo srityje.
Prabėgo pusmetis ir aiškėja, kad simbolinės galios 90 metų Filaretui negana. Jis nori tikros valdžios.
Dvasininkas birželio 20-ąją susikvietė sau ištikimus dvasininkus į Šv.Vladimiro soborą Kijeve ir paskelbė atsiskiriantis nuo naujosios suvienytos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios bei atkuriantis KP+UOB. Į tą susitikimą, beje, atėjo tik du dvasininkai.
Filaretas tada pareiškė, kad eksprezidentas P.Porošenka, aktyviai siekęs autokefalijos suvienytai Bažnyčiai, kartu su metropolitu Epifanijumi jį apgavo. Esą Filaretui buvo pažadėta faktinė Bažnyčios kontrolė Ukrainos viduje, o Epifanijus turėjo tik atstovauti institucijai užsienyje.
Suprask, būtent todėl Filaretas nutarė atšaukti pritarimą tokiam sandoriui ir palikti naująją Bažnyčią.
„Bažnyčia Ukrainoje išgyvena labai sunkius laikus“, – jau birželio 25-ąją per spaudos konferenciją teigė dvasininkas interviu „Rossija-24“, kuriame kartojo panašius kaltinimus P.Porošenkai, sulaukęs ukrainiečių kaltinimų tapus Kremliaus sąjungininku.
Oleksandras Saganas: „Filareto asmenybė daugeliui ortodoksų Bažnyčių svetur yra nuodinga, o dabar, kai Filareto vaidmuo jau minimalus, dvi ar trys Bažnyčios iki kitų metų pripažins nepriklausomą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią.“
Tiesa, kiti dvasininkai ir religijotyrininkai tvirtina, kad kaip tik Filareto gali laukti sunkūs laikai. Ukrainos ortodoksų šventikai jo nepalaiko, tad Filaretas gali būti išmestas iš kanoninės Bažnyčios už bandymus ją suskaldyti.
Naujoji Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia vienija apie 9 mln. tikinčiųjų ir yra didžiausia šalyje ir penktoji pagal dydį pasaulyje. Bet, išskyrus ekumeninį patriarchatą Stambule, jos jokia kita ortodoksų Bažnyčia užsienyje nėra pripažinusi.
Anot mokslininko Oleksandro Sagano, taip yra dėl to, kad iki šiol nebuvo aišku, ar Filaretas bandys daryti įtaką naujajai Bažnyčiai.
„Filareto asmenybė daugeliui ortodoksų Bažnyčių svetur yra nuodinga, o dabar, kai Filareto vaidmuo jau minimalus, dvi ar trys Bažnyčios iki kitų metų pripažins nepriklausomą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią“, – teigė O.Saganas.
Religija ir politika
Tačiau ką darysi su maištaujančiu Filaretu? Būtent šį klausimą birželio pabaigoje bandė išspręsti metropolitas Epifanijus, kelias valandas taręsis su kitais dvasininkais. Galiausiai buvo pasirinkta griežta bausmė Filareto rėmėjams ir švelni nuobauda – pačiam Filaretui.
Abu vyskupai, prisijungę prie Filareto esą atkurto Kijevo patriarchato, – jau nebe vyskupai. O dar du ortodoksų dvasininkai, kuriuos Filaretas buvo paskyręs vyskupais, buvo išmesti iš Bažnyčios.
Filaretui buvo paliktas ortodoksų vyskupo statusas, bet jis jau nebegali vadovauti cerkvėms ir vienuolynams Kijeve bei Kijevo srityje. Tyrėjo O.Sagano teigimu, dabar Filaretas tiesiog gauna „garbės pensiją“.
Arkivyskupas Eustratijus, paskelbęs Sinodo sprendimą spaudai, nurodė, kad Kijevo patriarchatas nustojo egzistuoti pernai gruodį, kai prisijungė prie naujosios suvienytos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios. Visi Filareto pareiškimai esą neturi nei kanoninės, nei teisinės galios.
O.Saganas teigia, kad nepriklausoma, kanoninė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia galėjo būti įkurta jau prieš dešimtmetį. Tačiau tam esą sukliudė būtent asmeninės Filareto ambicijos.
Vis dėlto Eustratijus, ilgą laiką dirbęs būtent Filareto atstovu, atsisakė atskleisti, kokių veiksmų bus imamasi, jei Filaretas ir toliau ignoruos Šventojo Sinodo valią. Interviu „Rossija-24“ rodo, kad tikrai ignoruoja.
„Filaretas užaugino daugelį mūsų vyskupų ir jiems buvo kaip tėvas. Jam Bažnyčia rūpi taip, kaip tėvui – jo vaikai. Kartais tėvai mano suprantantys daugiau nei jų suaugę vaikai, bet jie gali klysti. Tai ir vyksta su Filaretu“, – svarstė vienas naujosios Bažnyčios klerkas, tėvas Serhijus.
„Filaretas mūsų negirdi“, – pritarė ir metropolitas Epifanijus, davęs interviu žurnalui „Novoje Vremia“.
Savo ruožtu O.Saganas teigia, kad nepriklausoma, kanoninė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia galėjo būti įkurta jau prieš dešimtmetį. Tačiau tam esą sukliudė būtent asmeninės Filareto ambicijos.
„2007–2008 metais mums buvo siūlomos tokios pat sąlygos, kokias Konstantinopolis pasiūlė pernai“, – tvirtino mokslininkas.
Tačiau ekumeninis patriarchas Baltramiejus I nenorėjo, kad naujajai Bažnyčiai Ukrainoje vadovautų Filaretas, nes praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje jis aktyviai bandė suvienyti nepripažintas ortodoksų Bažnyčias Bulgarijoje, Makedonijoje (dabar Šiaurės Makedonijoje, – red.) ir Juodkalnijoje.
Tokie veiksmai įsiutino Konstantinopolį. Tiesa, P.Porošenkai galiausiai pasisekė įtikinti Filaretą užleisti patriarcho sostą – prezidentas tikėjosi, kad autokefalija padės jam vėl laimėti prezidento rinkimus.
Pernai lapkritį žiniasklaida paviešino Filareto laišką patriarchui Baltramiejui I, kuriame jis pažadėjo nesiekti tapti suvienytos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovu ir į šį postą rekomendavo metropolitą Epifanijų.
Jau po to, kai Konstantinopolis patvirtino oficialų ukrainiečių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, Filaretas ir Epifanijus keliavo po Ukrainą su P.Porošenka ir demonstravo tomosą parapijiečiams – kitaip tariant, buvo prisijungę prie prezidento perrinkimo kampanijos.
Kritikai jau buvo pradėję skelbti, kad naujoji Bažnyčia įtartinai vieningai remia tuos, kurie yra valdžioje – taip, kaip Rusijoje. Epifanijus net atvyko į sausio pabaigoje P.Porošenkos suorganizuotą forumą.
Tačiau Filaretas pasirinko renginį, organizuotą vienos prezidento priešininkių – ekspremjerės Julijos Tymošenko. Tai buvo pirmasis ženklas, kad Epifanijus ir Filaretas pasuko skirtingais keliais.
Galiausiai ir P.Porošenka, ir J.Tymošenko pralaimėjo rinkimus politikos naujokui Volodymyrui Zelenskiui – nereligingam žydui.
Tomosas – tarsi vaikas
Šiuo metu situacija itin neaiški. Tėvas Serhijus prie KP+UOB, kuriai tuo metu vadovavo Filaretas, prisijungė 2014-aisiais, kai Rusija aneksavo Krymą ir įžiebė karą Rytų Ukrainoje.
Tada daugybė Ukrainos stačiatikių perėjo iš prorusiškų parapijų į ukrainietišką, nes KP+UOB dvasininkai atvirai rėmė Maidano revoliuciją ir meldėsi už ukrainiečius karius, išsiųstus į frontą Donbase.
Maskvos patriarchato atstovai, atvirkščiai, neretai atsisakydavo pasimelsti prie Ukrainos karių, žuvusių per karą, kūnų. Nenuostabu, kad į suvienytą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią nuo praėjusių metų perėjo daugiau nei 530 ortodoksų parapijų ir vienuolynų.
Vis dėlto spalį ir gegužę šis procesas beveik visiškai sustojo. Anot O.Sagano, toks neaiškios situacijos rezultatas: esą tikintieji klausia, kas galiausiai valdys naująją Bažnyčią – Epifanijus ar Filaretas?
„Daug kas nenorėjo ateiti Filaretui po sparnu. Bet kai tapo aišku, kad Filaretas traukiasi ir kad Epifanijus liks vieninteliu Bažnyčios vadovu, perėjimai atsinaujino“, – aiškino O.Saganas.
Tuo metu Filaretas toliau tikina, kad Kijevo patriarchatas vis dar egzistuoja, o jam priklauso daug cerkvių ir vienuolynų. Teisinis kontekstas painus – nors Kultūros ministerija yra oficialiai atšaukusi Kijevo patriarchato statutą, valstybiniuose registruose tokia struktūra vis dar yra.
Būtent dėl to Filaretas gali reikalauti grąžinti anksčiau jam priklausiusią nuosavybę, nors KP+UOB jau nebeegzistuoja. Nors kol kas jam nesiseka, teisiniai ginčai gali užsitęsti.
Galiausiai, kad ir koks bus Filareto likimas, naujoji suvienyta Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia išliks. Konstantinopolis, pernai užsitraukęs Maskvos patriarchato, kuris nutraukė ryšius su ekumeniniu patriarchatu, rūstybę, tomoso iš Kijevo nebeatims.
„Juk jau gavome tomosą – gimė šis vaikas, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia. Ukrainiečiai neleis šiam vaikui numirti“, – sako O.Saganas.
-
15min paaiškina: ką reiškia Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atsiskyrimas nuo Maskvos patriarchato?
-
Konstantinopolio patriarchas įteikė tomosą dėl Ukrainos bažnyčios autokefalijos
-
P.Porošenka ragina pasaulio stačiatikius pripažinti Ukrainos ortodoksų bažnyčią
-
Specialus „Terra cognita“ podkastas: žvilgsnis į Ukrainos prezidento V.Zelenskio pažadus
