Įstatymas buvo priimtas kitą dieną po to, kai iš projekto buvo išimta nuostata dėl ilgai fronte esančių karių demobilizacijos.
Iš socialiniame tinkle „Telegram“ J. Železniako pasidalintos nuotraukos iš posėdžių salės matyti, kad įstatymo projektui pritarė 283 įstatymų leidėjai, prieš buvo vienas, dar 49 susilaikė, o 18 – nebalsavo.
„Buvo priimtas visas mobilizacijos įstatymo projektas“, – sakė deputatas.
„Tai yra ne tik asmenų mobilizacijos klausimas, tai yra taip pat ir pagalbos kariuomenei klausimas. Kariuomenės, kuri kariauja fronto linijoje“, – Vilniuje žurnalistams apie naująjį įstatymą sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Įstatymas priimtas po kelis mėnesius trukusio delsimo ir po to, kai buvo pateikta tūkstančiai pataisų, kuriomis buvo siekiama sušvelninti pirminį projektą.
Manoma, kad šis teisės aktas bus nepopuliarus, Ukrainoje jau daugiau kaip dvejus metus tęsiantis Rusijos sukeltam plataus masto karui.
Siekiama plėsti karių gretas
Šis įstatymas yra pagrindinė vyriausybės pastangų atnaujinti šaukimo į karinę tarnybą teisinę sistemą, kad šiemet būtų galima padidinti karių gretas, dalis.
Išvargę kariai, esantys fronto linijose nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, neturėjo galimybių rotaciniu būdu išeiti pailsėti, o daugelis tūkstančių Ukrainos vyrų vengia šaukimo į kariuomenę.
Ukrainos kariuomenę susilpnino nepavykęs 2023 metų kontrpuolimas prieš Rusiją ir tai, kad JAV Kongresas tebeblokuoja svarbią karinę pagalbą.
Be to, manoma, kad ji patyrė didžiulių nuostolių.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sumažino mobilizacinį amžių nuo 27 iki 25 metų, nes Kyjivui trūksta karių kovai su Rusijos pajėgomis.
Naujajame įstatyme numatyta daug dabartinės tvarkos pakeitimų, išplečiant Ukrainos institucijų įgaliojimus skelbti šaukimus naudojantis elektronine sistema.
Rusijai vis dažniau perimant iniciatyvą fronte, įstatymas priimtas atsižvelgiant į Ukrainos kariuomenės prašymą mobilizuoti iki 500 tūkst. žmonių, kaip gruodį sakė V. Zelenskis.
Dabartinis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kalbėdami apie personalo poreikius, patikslino anksčiau nuskambėjusį skaičių, sakydami, kad nereikia pusės milijono šauktinių, nes kariai gali būti rotuojami iš užnugario.
Tačiau pareigūnai nenurodė, kiek konkrečiai jų reikia.
Sprendimas dėl demobilizacijos – atskiru įstatymu
Įstatymas palengvins visų šauktinų asmenų identifikavimą šalyje, kurioje net karo metu daugelis bandė išsisukti nuo privalomos karinės tarnybos, vengdami kontaktų su pareigūnais.
Tačiau neaišku, ar Ukraina, kuriai dabar trūksta amunicijos, gali apginkluoti didelį skaičių šauktinių be naujos Vakarų šalių pagalbos injekcijos.
Anksčiau šį mėnesį Kyjivo analitinio centro „Penta Center“ analitikas Volodymyras Fesenka teigė, kad įstatymas yra labai svarbus Ukrainos gebėjimui tęsti kovą su Rusija, nors ir skausmingas Ukrainos visuomenei.
„Didelė dalis žmonių nenori, kad jų artimieji eitų į frontą, bet kartu nori, kad Ukraina laimėtų“, – sakė jis.
Po svarstymo parlamente iš įstatymo išbrauktos nuostatos, kuriomis siūloma demobilizuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose jau esančius asmenis.
Kaip paaiškino Gynybos ministerija, dėl padėties fronte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas išreiškė pageidavimą, kad demobilizacijos normos būtų svarstomos atskirame įstatymo projekte.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, fronto linijose išsekę kariai neturi galimybės pailsėti ir pasikeisti vietomis su kitais. Tačiau atsižvelgiant į karo su Rusija mastą ir intensyvumą, sugalvoti poilsio sistemą gali būti labai sunku.
Ukrainai jau dabar trūksta apmokytų šauktinių, o demobilizavus fronto linijose esančius karius, Ukrainos pajėgos netektų pačių pajėgiausių kovotojų.
Be kita ko, įstatyme numatytos griežtos priemonės prieš tuos, kurie vengia mobilizacijos.
Kad naujasis mobilizacijos įstatymas įsigaliotų, V. Zelenskis dar turi jį pasirašyti.
Parlamentui priėmus kitą įstatymą, kuriuo buvo sumažintas mobilizacijos amžius, prezidentas jo nepasirašė beveik metus.
