Pasak naujienų agentūros „Interfax“ korespondento, už iniciatyvą balsavo 259 įstatymų leidėjai, o minimalus reikiamas balsų skaičius buvo 226.
Anksčiau atliktos visuomenės apklausos rodo, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių ukrainiečių prieštarauja šiai iniciatyvai, nes baiminasi, jog ji bus naudinga tik vietiniams oligarchams ir užsienio investuotojams.
Dokumente numatyta, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos įsigyti žemės ūkio paskirties sklypus galės juridiniai asmenys, o vienas savininkas galės disponuoti didesniais sklypais – iki 10 tūkst. hektarų ploto. Pardavinėti valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę draudžiama.
Be to, bankai turės galimybę susigrąžinti įkeistą žemę, tačiau tokie sklypai turės būti parduoti aukcione per dvejus metus.
Remiantis įstatymo projektu, dėl galimybės pardavinėti žemę užsieniečiams turi būti nuspręsta per referendumą.
Taip pat numatoma, kad nuo 2030 metų pradžios žemės ūkio paskirties sklypų, perleistų natūra akcininkams, pardavimo kaina negali būti žemesnė už jų norminę piniginę vertę.
Svarstant pataisas į Aukščiausiąją Radą atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, smarkiai palaikantis iniciatyvą.
Reformos laukia investuotojai, bet kritikai būgštauja, kad atvėrus žemės ūkio paskirties žemės rinką ją perims užsieniečiai. Nuo pat sovietmečio visi tokios žemės naudojimo santykiai šalyje grindžiami nuomos principu.
Valdančiųjų oponentai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurie smulkieji ūkininkai yra pernelyg neturtingi, kad galėtų pasinaudoti rinkos atvėrimu.
Dalį dirbamos žemės valdo Ukrainos, vadinamos „Europos duonos krepšiu“, vyriausybė, tačiau didelę jos dalį sudaro nedideli sklypai, kuriuos gavo asmenys po Sovietų Sąjungos žlugimo ir kuriuos parduoti šiuo metu yra draudžiama.
Ukraina turi apie 32,5 mln. hektarų dirbamos žemės – beveik dvigubai daugiau nei Prancūzija.
Ukrainoje, kurios šlubuojančią ekonomiką daug metų remia Vakarai, yra trečdalis pasaulio derlingo dirvožemio, turtingo maistinių medžiagų, skelbia Pasaulio bankas.
2017 metų Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad atvėrus žemės rinką Ukrainos BVP galėtų pakilti 1,5 procento.
