Parlamento rinkimai buvo numatyti rudenį, tačiau didele balsų persvara prezidento rinkimuose nugalėjęs Volodymyras Zelenskis inauguracijos dieną paskelbė paleidžiantis Aukščiausiąją Radą.
Seriale prezidentą vaidinęs komikas V.Zelenskis rinkimų antrajame ture užsitikrino svarią pergalę – už jį balsavo 73 proc. rinkėjų. Apklausos rodo, kad didelį palaikymą turi ir jo partija „Tautos tarnas“, įkurta tik 2018 metais ir neturinti atstovų Aukščiausioje Radoje. Partija pavadinta pagal serialą, kuriame vaidino V.Zelenskis.
Nacionalinio Odesos universiteto asocijuotas profesorius, Tarptautinių studijų centro direktorius Volodymyras Dubovykas 15min teigė, kad Ukrainoje partijų populiarumas itin priklauso nuo jų lyderių, todėl V.Zelenskis sušaukė išankstinius rinkimus siekdamas pasinaudoti kol kas turima solidžia parama. Ji, pasak analitiko, laikui bėgant neišvengiamai sumažės.
Prieštaringas partijos sąrašas
Partija „Tautos tarnas“, kuriai įvairios apklausos žada 42–48 proc. balsų, pažadėjo į savo sąrašą neįtraukti nė vieno kandidato, kuris anksčiau buvo parlamentaras ar priklausė kitos partijos sąrašui. Todėl tarp „Tautos tarno“ kandidatų netrūksta jaunų, iš privataus sektoriaus atėjusių asmenų, kuriuos politikos komentatoriai jau praminė „zelenialsais“.
V.Dubovyko teigimu, rinkėjams naujų veidų politikoje idėja vis dar labai patraukli – „kuo naujesni, tuo geriau“.
„Todėl prieš rinkimus Zelenskio ir jo žmonių pasiūlyta keista idėja taikyti liustraciją visiems, kurie buvo valdžioje pastaruosius penkerius metus, yra labai populiari“, – tikino politologas.
V.Dubovykas atkreipė dėmesį, kad naujus žmones į valdžią atvedė ir po Maidano revoliucijos prezidentu išrinktas Petro Porošenka, tačiau tai „nesuveikė stebuklingai gerai“.
„Tautos tarno“ sąraše netrūksta ir oligarchui Ihoriui Kolomoiskiui, kurio marionete neretai vadinamas V.Zelenskis, artimų kandidatų. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Oleksandras Dubinskis, dirbantis komentatoriumi I.Kolomoiskiui priklausančiame televizijos kanale „1+1“.
Portalas liga.net suskaičiavo, kad vienmadatėse apygardose yra daugiau nei 20 su I.Kolomoiskio kanalu ar jo partija „Ukrainos patriotų asociacija“ (UKROP) susijusių kandidatų.
TAIP PAT SKAITYKITE: I.Kolomoiskis: karas Ukrainoje – vidaus konfliktas, su V.Zelenskiu bendrauju retai
Pasak V.Dubovyko, nors su oligarchais ir korupcija kovoti žadėjusio V.Zelenskio ryšiai su I.Kolomoiskiu – akivaizdūs, daugumai ukrainiečių jie nerūpi, rinkėjai apskritai nėra gerai susipažinę su šia informacija. Be to, I.Kolomoiskio kanalas „1+1“ – itin populiarus, jo žiūrovai V.Zelenskio atžvilgiu kritišką informaciją vertina kaip P.Porošenkos kerštą.
Populistinė programa?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius rašo, kad „Tautos tarno“ programa – itin populistinė.
„Ne mažiau 5 proc. BVP gynybai, pasiekti aukštesnį nei vidutinis Europoje pragyvenimo lygį, reali kova su korupcija, perėjimas prie „žalios energetikos“ ir elektroninio verslo, piliečių vaidmens didinimas stiprinant referendumų institutą ir pan. Kadangi populizmas Ukrainoje vis dar yra labai populiarus kelias į valdžią, „Tautos tarnui“ išvengti ėjimo juo taip pat bus labai sunku“, – rašo L.Jonavičius.
V.Dubovykas pabrėžė, kad V.Zelenskį išrinkę ukrainiečiai turėjo nemažai neišpildomų lūkesčių. „Ukrainos žmonių gyvenimo labai greitai nepagerins nė vienas, atėjęs į valdžią. Tai – skausmingas procesas, ir Zelenskis tai greitai supras“, – sakė jis.
Analitikas 15min teigė skeptiškai vertinantis V.Zelenskio galimybes ir pasiryžimą vykdyti reformas.
V.Dubovykas: „Atsižvelgiant į tai, kad jis šiam darbui neturi pasiruošimo ir kvalifikacijų, nematau, kaip jis galėtų būti varomoji reformų jėga. O atsižvelgdamas į kai kuriuos jo politinius ir finansinius ryšius, labai abejoju prezidento nusiteikimu iš tikrųjų įgyvendinti reformas.“
„Atsižvelgiant į tai, kad jis šiam darbui neturi pasiruošimo ir kvalifikacijų, nematau, kaip jis galėtų būti varomoji reformų jėga. O atsižvelgdamas į kai kuriuos jo politinius ir finansinius ryšius, labai abejoju prezidento nusiteikimu iš tikrųjų įgyvendinti reformas“, – tikino V.Dubovykas.
Vis dėlto, jis pridūrė, kad „Tautos tarno“ pergalė parlamento rinkimuose padidins V.Zelenskio šansus, nors nemažai elito, reformų sektoriuje dirbusio su P.Porošenka, nebūtinai norėsi dirbti su naująja vyriausybe.
Kova vienmandatėse apygardose
Po 17-os nesėkmingų bandymų liepos pradžioje Aukščiausioji Rada pagaliau priėmė naują rinkimų kodeksą, pagal kurį nuo 2023-ųjų parlamentas bus renkamas tik pagal pagal partijų sąrašus. Rinkimų reforma buvo vienas pagrindinių Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) reikalavimų.
Tačiau sekmadienį atstovai į Aukščiausiąją Radą vis dar bus renkami pagal mišrią sistemą.
L.Jonavičius rašo, kad, kalbant apie Rados sudėtį, valdančiąją daugumą ir jos politiką, dideliu nežinomuoju išlieka „Tautos tarno“ kandidatai vienmandatėse apygardose.
„Kadangi „Tautos tarnas“ realiai neturi pakankamai rimtų ir ištikimų kadrų, kurie galėtų savarankiškai laimėti rinkimus vienmandatėse, nemaža tikimybė, kad ten bus keliami arba su vietiniais oligarchais susiję asmenys, arba tiesiog bus susitaikoma su pralaimėjimu ir dalyvaujama pro forma.
Pirmuoju atveju gali nutikti, kad „Tautos tarnas“ surinks pakankamai mandatų, kad galėtų formuoti daugumą, tačiau taps stipriai priklausoma nuo savarankiškų galios centrų formuojant politiką. Antruoju atveju, „Tautos tarnui“ teks leistis į kompromisus su tais pačiais savarankiškais galios centrais (Achmetovas, Kolomoiskis rytuose, Porošenka vakaruose, Pinčiukas visoje Ukrainoje) jau formuojant valdančiąją daugumą“, – rašo politologas.
Be to, I.Kolomoiskis investuoja ne tik į „Tautos tarną“, bet ir kitus politinius projektus: siekia naujajame parlamente turėti atsarginių variantų.
Neįmanoma koalicija su P.Porošenka
Valdančiosios koalicijos klausimas išlieka atviras.
Analitikas Paulas Nilandas portalui „Hromadske“ teigė, kad buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“, kuriai prognozuojama apie 8 proc. balsų, yra tikėtina „Tautos tarno“ sąjungininkė: esą tai galėtų būti įdomus naujų veidų ir patirties mišinys vyriausybėje.
Kaip potenciali partnerė minima ir roko grupės „Okean Elzy“ vokalisto Sviatoslavo Vakarčiuko partija „Balsas“, kuri, anot apklausų, turėtų sulaukti 5–8 proc. balsų. Analitikai sutaria, kad ši partija ir „Tautos tarnas“ varžosi dėl to paties elektorato.
Pasak V.Dubovyko, įmanomi kone visi variantai.
„Deja, Ukrainos politinė klasė yra oportunistiška ir dažnai ciniška. Ateities parlamente gali būti įvairiausių koalicijų. Galbūt neįmanomas scenarijus yra tik Porošenkos „Europos solidarumo“ frakcijos prisijungimas prie „Tautos tarno“, – 15min sakė Tarptautinių studijų centro direktorius.
V.Dubovykas: „Deja, Ukrainos politinė klasė yra oportunistiška ir dažnai ciniška. Ateities parlamente gali būti įvairiausių koalicijų. Galbūt neįmanomas scenarijus yra tik Porošenkos „Europos solidarumo“ frakcijos prisijungimas prie „Tautos tarno.“
Kijevo pajėgoms nuo 2014-ųjų Rytų Ukrainoje kovojant su Rusijos remiamais separatistais, V.Dubovykas neatmeta ir „Tautos tarno“ bei atvirai prorusiškos „Opozicijos platformos – Už gyvenimą“ koalicijos galimybės. Šiai Vladimiro Putino sąjungininko Viktoro Medvedčiuko vedamai partijai apklausos prognozuoja apie 12 proc.
„Tai yra ir partijos donorų, įkūrėjų klausimas. Jei Kolomoiskis ir Medvedčiukas ras bendrą kalbą, galima tikėtis ir tokios koalicijos“, – teigė V.Dubovykas.
V.Dubovykas: „Tai yra ir partijos donorų, įkūrėjų klausimas. Jei Kolomoiskis ir Medvedčiukas ras bendrą kalbą, galima tikėtis ir tokios koalicijos.“
Analitikas pabrėžė, kad V.Zelenskį išrinkus prezidentu prorusiškas segmentas tarsi atgimė. „Zelenskis, palyginus su Porošenka, matomas kaip didelis pagerėjimas. Tikimasi, kad jis sugebės priartinti šalį prie tam tikro susitaikymo su Rusija“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak V.Dubovyko, Rusijos agresija tęsiasi, todėl V.Zelenskis dažnai elgiasi kaip P.Porošenka.
Niūrios prognozės
Neatmetama galimybė, kad „Tautos tarnas“ sulauks daugiau nei 50 proc. balsų. Analitikas Paulas Nilandas įspėja, kad, tokiu atveju, kiltų pavojus „stabdžių ir atsvarų“ sistemai, kurios Ukrainai desperatiškai reikia.
L.Jonavičiaus prognozės naujai Aukščiausiajai Radai – ne itin optimistiškos.
„Kaip besuksi, „Tautos tarno“ partijos dominavimas reitingų lentelėse kol kas niekaip neleidžia daryti išvados, kad naujas Ukrainos Parlamentas bus kiekybiškai ar kokybiškai kitoks, nei ankstesnieji.
Viena vertus, dėl partijų silpnumo ir nepasitikėjimo jomis. Antra vertus, dėl niekur nedingusio neformalaus poveikio rinkimams ar rinkimų rezultatams, kas vis dar leidžia užkulisiniams žaidėjams ir tiesiogiai niekaip neatskaitingiems asmenims turėti įtaką tiek parlamento sudėčiai, tiek jo vykdomoms politikoms“, – rašo politologas.
