Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia sakė, jog turbūt nėra kitos šalies pasaulyje, kurios piliečiai kreiptų tokį dėmesį į JT Generalinėje Asamblėjoje ar Saugumo Taryboje vykstančias diskusijas apie savo šalį.
„Akivaizdu, kad Jungtinės Tautos nėra tobulos“, – sakė jis, priminęs sprendimus, priimtus net nuo pat jų įkūrimo 1945 metais.
„Tikrai neturėtume turėti iliuzijų dėl Jungtinių Tautų. Tai tiesa. Kita vertus, ar turime alternatyvą Jungtinėms Tautoms? Ne“, – teigė S.Kyslycia.
Pasiuntinys paminėjo daugybę Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, kuriose Rusija raginama išvesti savo karius iš Ukrainos. Per paskutinį balsavimą, vykusį netrukus po vasario mėnesio invazijos metinių, 141 valstybė balsavo už, 7 – prieš ir 32 susilaikė.
„Tai buvo labai rimtas smūgis Rusijai, kuri jau skleidė naratyvą, kad pasaulis pavargo, kad pasaulis prarado susidomėjimą tuo karu“, – sakė jis.
Nepaisydamas tokių pasiekimų savo šalies naudai, S.Kyslycia įvertino JT trūkumus ir teigė, kad išlieka optimistas.
„Lengviausia, bet neatsakingiausia būtų nusigręžti nuo Jungtinių Tautų“, – tvirtino jis, apibūdinęs šią organizaciją kaip „puokštę skirtingų kultūrų, tradicijų ir politinių sistemų“, kurios turi dirbti kartu.
„Generalinė asamblėja ir jos nariai – tai pasaulio, koks jis yra, nuotrauka... Mums tai gali nepatikti, bet toks yra pasaulis. Ir jei Prancūzija ar Ukraina... nori jį pagerinti, negalima naudotis fotošopu, reikia dirbti tiesiogiai su kiekviena šalimi ir šalių grupėmis. Tai labai sunku“, – sakė jis.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukraina ir jos sąjungininkės pasirūpino, kad Generalinė Asamblėja priimtų kelias Maskvą smerkiančias rezoliucijas.
Ukrainiečiai atidžiai stebi debatus Jungtinėse Tautose, kai pasiuntiniai diskutuoja apie Rusijos invaziją.
„Nemanau, kad šiuo metu pasaulyje būtų dar viena šalis, kuri taip atidžiai klausytųsi, kas sakoma Generalinėje Asamblėjoje ar Saugumo Tarybos posėdžiuose“, – teigė jis.
„Ne rojaus kampelis“
Rusija turi vieną iš penkių nuolatinių vietų JT Saugumo Taryboje, todėl turi veto teisę, tad Ukrainos klausimų sprendimas 15 narių taryboje yra paralyžiuotas. Vis dėlto didžioji dalis JT darbo vyksta sparčiai, sakė S. Kyslycia, pažymėjęs kitų JT agentūrų, tokių kaip Vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, svarbą.
Tačiau tai, kad Rusija mėnesį – iki sekmadienio – rotacijos tvarka pirmininkauja Tarybai, sudavė „rimtą smūgį“ JT įvaizdžiui, apgailestavo jis ir paminėjo „visišką moralinį gedimą“ sistemoje, kurioje Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui leidžiama pirmininkauti susitikimui dėl JT chartijos principų gynimo.
„Man buvo bjauru, bet aš pripratau prie to, kad man bjauru, – teigė S.Kyslycia. – Šis miestas pilnas veidmainystės. Jungtinės Tautos yra labai nuodinga vieta. Tai ne rojaus kampelis.“
Tačiau pasiuntinys teigė, kad „net jei Saugumo Taryba yra labai diskredituota,.. tai nereiškia, kad visa organizacija žlugo“.
Anot jo, kalbant apie specialaus tribunolo, kuris teistų už Rusijos agresiją atsakingus asmenis, sukūrimą, lieka atviras klausimas, ar tai bus daroma per JT, ar ne. Dar prieš kelis mėnesius Ukraina pasisakė už Generalinės Asamblėjos rezoliuciją šiuo klausimu.
Šiandien diskusijos apie tai tęsiasi, pažymėjo ambasadorius.
„Nesvarbu, ar eisime į Generalinę Asamblėją, ar rasime kitą kelią, tai svarbus klausimas. Bet tai nėra esmė. Esmė yra tai, kaip [Rusija] bus patraukta atsakomybėn už agresijos nusikaltimą“, – teigė jis.
Kad ir kaip būtų sprendžiamas šis klausimas, „niekada neturėtume leisti, kad jis žlugtų“.
