Daugiau nei 70 analitinių centrų ir nevyriausybinių organizacijų pirmadienį išplatino bendrą pareiškimą, kuriame ragina NATO valstybes nares prisiimti šį politinį įsipareigojimą.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad toks įsipareigojimas bus veiksmingiausia priemonė siekiant nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, užkirsti kelią naujai agresijai, palaikyti Ukrainos demokratines permainas ir atstatyti Ukrainą pasitelkiant partnerystę su privačiomis įmonėmis NATO valstybėse narėse“, – teigiama jame.
Autoriai pažymi, kad plačiai paplitęs teiginys, jog kariaujanti šalis negali būti pakviesta, negalioja Ukrainos atžvilgiu, kadangi šalis neturi jokių pretenzijų į svetimas žemes, ir, vadovaudamasi tarptautinės teisės normomis, tik išlaisvina savo teritorijas, kurias okupavo Rusija.
„Jei 6 punktas taptų pateisinimu nekviesti Ukrainos, tai reikštų, kad NATO suteikia Rusijai veto teisę dėl Aljanso plėtros“, – sakoma pareiškime, turint omenyje 1995-ųjų NATO plėtros studijos 6-ąjį punktą dėl reikalavimo neturėti jokių teritorinių ginčų.
Toliau argumentuojama, kad pakvietimas ukrainiečiams būtų itin svarbus morališkai, o priešingu atveju rusai įgautų papildomos motyvacijos dabartiniame kare bei neatsisakytų savo imperialistinių tikslų net ir jam pasibaigus.
„Ukrainos įstojimas į NATO reikštų negrįžtamą momentą, nes išnyktų galimybė jai sugrįžti į Rusijos imperiją, apie kurios atkūrimą svajoja Putinas ir daugybė Rusijos elito atstovų“, – sakoma pareiškime.
Rekordiškai aukšta parama narystei
Taip pat teigiama, kad Ukrainos stojimo procesas sustiprintų euroatlantinį saugumą, priduriant, kad šalies ginkluotosios pajėgos invazijos metu pasiekė aukštą karinės sąveikos ir koordinavimo su Aljanso narėmis lygį, o pakvietimas suteiktų dar didesnį postūmį šalies saugumo ir gynybos sektoriaus reformoms.
„Per beveik pusantrų metų trunkantį plataus masto karą Ukrainos ginkluotosios pajėgos įrodė, kad yra pajėgios tapti rytinio NATO flango ramsčiu ir reikšmingai atgrasyti Rusiją, kuri NATO strateginėje koncepcijoje apibrėžiama kaip „didžiausia ir tiesioginė grėsmė“, – teigia autoriai.
Jie atkreipia dėmesį ir į viešosios nuomonės apklausas NATO valstybėse narėse – nurodoma, kad viena jų rodo, jog iš savo nuomonę pareiškusių dalyvių 70 proc. amerikiečių, 56 proc. prancūzų, 53 proc. italų, 55 proc. olandų ir 50 proc. vokiečių pritaria, kad kvietimas Ukrainai būtų įteiktas jau Vilniaus viršūnių susitikime.
Be to, priduriama, kad rekordiškai aukštą paramą narystei NATO demonstruoja patys ukrainiečiai – remiantis sociologinės grupės „Rating“ atliktos apklausos duomenimis, to nori net 82 proc. šalies gyventojų.
„Ši idėja yra Ukrainą vienijanti jėga, išsklaidanti mitą apie „padalytą Ukrainą“ ir „prorusiškus regionus“. Pažymėtina, kad 80 proc. gyventojų Ukrainos pietuose ir 72 proc. rytuose pritaria narystei NATO“, – pabrėžia pareiškimą paskelbusios organizacijos.
Jos užbaigia tuo, kad Ukrainos kvietimas būtų svarbus signalas investuotojams, svarstantiems galimybę dalyvauti šalies atstatymo procese po karo, tačiau nerimaujantiems dėl saugumo.
Pasak jų, „būsima Ukrainos narystė NATO taip pat bus ženklas milijonams ukrainiečių, kad grįžti į Ukrainą yra saugu, ir tai bus svari priežastis repatrijuoti“.
