Kažkur mūšyje dėl Ukrainos rytuose esančio Bachmuto miesto, raketoms suradus taikinį, rusų kareiviai plėšomi ir deginami, o po kojomis tarsi sprogsta pati žemė.
Nėra laiko apmąstymams – raketų poveikis atsilieps pilotams vėliau. Dabar jų užduotis – išlikti gyviems.
Ukrainos nuostoliai yra nacionalinė paslaptis. Tačiau visi „Sikorsky“ brigados pilotai ir orlaivių įgulos nariai yra netekę artimų draugų dėl rusų SAM (raketų „žemė-oras“), rašoma CNN straipsnyje apie ukrainiečių pilotų sunkumus mūšio lauke.
-
EK pirmininkė ragina Vakarus padvigubinti karinę paramą Ukrainai
-
Rusijos raketa pataikė į karinį objektą Chmelnyckio mieste
-
JAV viceprezidentė: Rusija Ukrainoje vykdo nusikaltimus žmoniškumui
-
G.Landsbergis: atėjo metas drąsiai įvardinti, kad Rusija turi pralaimėti šį karą
-
Pekinas pasirengęs pateikti taikos pasiūlymą Ukrainai
Dažnai iš peties paleidžiamos nešiojamos raketos per kelias sekundes sraigtasparnį gali paversti liepsnojančiu kamuoliu.
Jie yra medžiojami. Nepriklausomai nuo to, ar yra danguje, ar ant žemės. Ukrainos oro pajėgų ir kariuomenės lakūnai kartu su savo lėktuvais ir sraigtasparniais yra svarbiausias Rusijos raketų grobis.
CNN žurnalistai kurį laiką praleido įsitvirtinę Rytų Ukrainoje veikiančioje slaptoje „Sikorsky“ brigados bazėje. Jai priklauso keli sraigtasparniai ir pilotai, vykdantys kovines užduotis prieš Rusijos pajėgas.
Turint omenyje milžinišką Rusijos pranašumą prieš Ukrainą orlaivių ir pilotų atžvilgiu, stulbina tai, kad Ukraina vis dar sugeba kelti grėsmę Rusijos pajėgoms.
Iš tiesų glumina tai, kad, praėjus beveik metams nuo konflikto pradžios, Ukraina apskritai dar turi oro pajėgas ir sraigtasparnių parką, žinant milžiniškas okupantų pastangas juos sunaikinti, pabrėžė CNN apžvalgininkai.
„Mes visada stebimės, kad esame čia. Bet, na, mes esame ir niekada nesiruošiame sustoti“, – sakė brigados „Sikorsky“ vado pavaduotojas – jo pavardė ir buvimo vieta yra karinė paslaptis.
Serhijus ir Henadijus yra su CNN žurnalistais bendravę vidutinio amžiaus pilotai, turintys daugiau nei dviejų dešimtmečių skraidymo stažą. Didžiąją dalį pirmųjų šio šimtmečio metų dalį jie praleido skraidydami Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijose Liberijoje, Siera Leonėje, Pietų Sudane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR).
Vyrų teigimu, tai buvo neįkainojama patirtis. Misijų metu jie galėjo skraidyti žemai ir sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, sklęsti virš KDR teritorijos vykstant pilietiniam karui.
Ukrainos pilotas Henadijus: Šie orlaiviai tikrai seni. Bet jie geriau nei nieko – ką dar galime padaryti?
Vis dėlto šią savaitę Serhijus, kuris vadovauja dviems „Mi-8“ sraigtasparniams, per dieną atliekantiems maždaug po tris kovinius skrydžius, CNN prisipažino, kad užkliudė medį. Trys iš penkių jo rotoriaus menčių buvo pažeistos ir privertė nusileisti maždaug 20 pėdų aukštyje.
„Mi-8“ – visi pagaminti iki Sovietų Sąjungos žlugimo – yra daugiau nei trijų dešimtmečių senumo, juodais išmetamųjų dujų ir tepalų išteptais šonais.
Pavojingai priartėjęs prie fronto linijos, Serhijus negalėjo likti ant žemės, todėl, greitai apžiūrėjęs orlaivį, pakilo. Pasiekus saugią vietą, inžinieriai galėjo pakeisti sugadintas detales trimis kitomis, išluptomis iš kito daug gyvenimo mačiusio sraigtasparnio.
Tačiau Ukrainos karinės pajėgos nenuleidžia rankų. Ironiška, bet daugiau įrangos jie perima iš Rusijos karių, nei gauna kartu su karinės paramos paketais iš sąjungininkų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė NATO perduoti Ukrainai lėktuvų ir kitų orlaivių. Kol kas nei viena šalis neišreiškė aiškios pozicijos šiuo klausimu.
Jungtinė Karalystė pasiūlė sustiprinti Ukrainos sraigtasparnių parką keliais senoviniais „Sea King“ orlaiviais, kurie nebenaudojami JK kariuomenės. Tuo tarpu Portugalija padovanojo šešis rusų gamybos lėktuvus Ка-32А11VS, iš kurių nė vienas net nėra tinkamas skraidyti ir kuriuos, pasak Portugalijos gynybos ministro, Ukrainos pajėgos turės susitvarkyti pačios.
Ką dar galime padaryti?
Ukrainos pajėgų pilotas Serhijus mano, kad reikalinga įranga gali būti pristatyta negreitai. Kalbėdamas su CNN brigados operacijų bazėje, jis sakė, kad pajėgoms labai reikalinga naujesnė technika.
„Turime tik sovietinių laikų orlaivių. Iš jų išspaudžiame viską, kas įmanoma ir neįmanoma.“
„Būtų gerai, jei mums būtų suteikta naujų rūšių sraigtasparnių, įskaitant „Apache“. Mes labai greitai išmoktume juos valdyti, nes tikrai turime motyvacijos“, – pridūrė pilotas.
Netoli fronto linijos jo komanda įrengė laikinas degalų ir amunicijos slėptuves. Tose vietose aptarnaujanti įgula nematoma.
„Šie orlaiviai tikrai seni. Bet jie geriau nei nieko – ką dar galime padaryti?“ – klausė Henadijus.
Pasak pilotų, efektyvus „Mi-8“ sraigtasparnių raketų naudojimas – tai vilties ir patirties derinys.
Per šį sekinantį karą ukrainiečių pilotai prarado daug bičiulių, todėl jų motyvacija yra pagrindinis ginklas prieš okupantus iš Rusijos. Vyrai atviravo, jog laukia vakarietiškų orlaivių, tarsi nuo jų priklausytų jų gyvybė – o juk taip ir yra.
Jurijus yra jaunesnis lakūnas, skraidantis poroje su labiau patyrusiu antruoju pilotu, tačiau nepaisant to, vien šiais metais jo apskaitoje – daugiau nei 100 kovinių skrydžių.
„Viskas, ką mes turime, yra įgudę pilotai, kurie skraido senais sraigtasparniais, – sakė jis. – Jei turėtume naujų orlaivių, galėtume daug geriau vykdyti užduotis. Kovos metu geriau palaikytume pėstininkus ir, žinoma, būtų mažiau aukų. Vakarietiškų modelių sraigtasparniai turi daug geresnes apsaugos sistemas.“
Orlaiviai „Mi-8“ buvo sukurti kaip transporto sraigtasparniai 1960-aisiais, tačiau dabar juose sumontuotos raketos. Skirtingai nuo šiuolaikinių ar net sovietinių puolimo sraigtasparnių, jie neturi šarvų, saugančių pilotus.
Jie taip pat neturi sudėtingų taikinių nustatymo sistemų. Pasak pilotų, efektyvus jų raketų naudojimas – tai vilties ir patirties derinys.
„Pataikėme į taikinį – esu patenkintas“, – džiaugėsi Serhijus po šią savaitę surengto išpuolio prieš rusų karius, besirengiančius puolimui netoli Bachmuto.
Tačiau, kad tai sužinotų iš ukrainiečių bepiločių orlaivių operatorių, jam teko laukti visą parą, nes tuo metu, kai jo raketos pataikė į žemę, jis jau skubėjo tolyn, žemiau medžių.
„Rusai gali mus surasti ir pataikyti iš daugiau nei 30 km atstumo. Turime radarus, kurie gali juos sekti, todėl kartais žinome, kad jie į mus šaudo, ir galime nusileisti arba pasislėpti už kalvų“, – aiškino jis.
Pilotai pasakojo, jog buvo įrengtos „elektroninės kovos priemonės“, skirtos atitraukti modernių Rusijos SAM ir „oras-oras“ raketų dėmesį, tačiau, pasak jų, ir šios sistemos yra senovinės.
„Nežinome, ar jos apskritai veikia, – sakė Henadijus, – bet jei jos veikia bent 2 proc. pajėgumu, tai geriau nei nieko.“
