„Jei per Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimą (2008 m.) Ukrainai būtų buvęs pateiktas stojimo į NATO veiksmų planas, tai galėjo užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – penktadienį sakė Ukrainos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Oleksandras Merežka.
O.Merežka reagavo į A.Merkel viešus pasirodymus reklamuojant savo naująją knygą „Laisvė“, kurioje ji pateisino sprendimą sustabdyti Ukrainos stojimą į NATO 2008 m., Minsko susitarimus, dėl kurių Maskva aštuoneriems metams įšaldė karą Ukrainoje, ir prieštaringai vertinamus Rusijos-Europos dujotiekius „Nord Stream“.
A.Merkel taip pat paragino ieškoti diplomatinio karo sprendimo, nors Ukrainos vadovybė teigia, kad negalima pasitikėti Maskva, jog ji geranoriškai derėsis.
„Ne tik Ukraina, bet ir mes suinteresuoti, kad V.Putinas nelaimėtų šio karo“, – ketvirtadienį Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė A.Merkel, tačiau, anot jos, „diplomatiniai sprendimai visada turi būti svarstomi lygiagrečiai“.
Dėl to Ukrainoje atvipo žandikauliai, rašo „Politico“.
„Apie kokį „grįžimą prie diplomatijos“ galima kalbėti, kai tokia „diplomatija“ kaip „Minsko procesas“, globojama A.Merkel, jau įvyko ir atvedė prie plataus masto agresijos?“ – klausė O.Merežka.
Pasak įstatymų leidėjo, A.Merkel negali prisipažinti, kad daugiau dėmesio skyrė Vokietijos ekonominiams interesams, o ne bendram Europos saugumui.
„A.Merkel labiau atsižvelgė į savo ekonominės partnerės Rusijos interesus ir reikalavimus nei į Ukrainos interesus. Jos politiką Rusijos atžvilgiu galima pavadinti nuolaidžiavimo politika“, – kalbėjo O.Merežka.
A.Merkel yra pareiškusi, kad jei ne jos sprendimai, V.Putinas būtų įsiveržęs į Ukrainą daug anksčiau.
Tačiau O.Merežka tvirtino, kad V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją 2022 m., nes buvo tikras, kad nesulauks aštrios politikų reakcijos, kaip iš A.Merkel 2014 m.
„Deja, A.Merkel nepasimokė iš savo klaidų“, – pridūrė jis.
