Nevyriausybinio tyrimų centro „Ukrainos prizmė“ valdybos pirmininko H.Maksako teigimu, Ukrainos prezidento rinkimus pralaimėjęs dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka – oligarchinės sistemos, kuri nenorėjo efektyviai kovoti su korupcija, dalis.
„Manau, kad tai galbūt buvo viena pagrindinių nesėkmių, kuri nuteikė elektoratą prieš jį“, – interviu 15min kalbėjo H.Maksakas.
Pavargo nuo to, kas vyksta Ukrainoje
– Jūsų nuomone, kokios buvo svarbiausios priežastys, kad V.Zelenskis laimėjo prezidento rinkimus?
– Regis, buvo naujo veido, antisisteminio, tokio, kuris yra ne buvusios politinės sistemos dalis, paklausa. Visi pavargo nuo to, kas vyksta Ukrainoje. Reformų procesas, kurio dalis ir kova su korupcija, nebuvo toks sėkmingas. Ir, žinoma, karas.
Tas nuovargis susikaupė ir kažkokiu būdu žmonės ieškojo išeities iš padėties, kad būtų galima pamatyti ką nors kito, nes jų tikėjimas politika baigėsi.
Tai – greičiau balsavimas ne už V.Zelenskį, nors, manau, 20–30 procentų palaikymą jis turėjo. Likusi masė – tai balsavimas prieš sistemą.
– V.Zelenskis – komikas ir aktorius, neturintis jokios politinės patirties. Kokios jo galimybės gerai vadovauti šaliai?
– Kaip tik tai – pati didžiausia problema ir pavojus ukrainiečiams. Mes nematėme V.Zelenskio postulatų, programos ir tų asmenų, kurie pasirengę su juo dirbti vienoje komandoje.
Tai, ką matėme, buvo šou. Tai buvo virtualus žmogus, kuris gerai supranta žiniasklaidos erdvės, žiniasklaidos verslo įstatymus ir panašiai. Dėl to sunku tiksliai pasakyti.
Šiuo metu mes nežinome tų pagrindinių asmenų, kurie padėtų jam vykdyti funkcijas, jam priklausančias pagal Konstituciją.
V.Zelenskis daug kalba apie funkcijas, kurias iš esmės vykdo parlamentas. Suprantame, kad valstybės vadovas nėra parlamento vadovas. Tai – du skirtingi subjektai. Todėl labai jaučiama, kad esama nesupratimo, kuo turi užsiimti prezidentas. Vėlgi vyksta žaidimas visuomenės jausmais.
Ryšiai su I.Kolomoiskiu – faktas
– Komandoje, kaip sakė pats V.Zelenskis, buvo ekspertai. Ne faktas, kad tai bus tie žmonės, kurie po to jam padės politiniame darbe. Be to, ten buvo polittechnologai. Tai yra visai ne ta komanda, kurią norėtumėme matyti. Nėra žmonių, kuriuos jis galėtų siūlyti į Generalinio štabo vadovus, generalinius prokurorus ir kitas pareigas. Tai yra didelė problema.
Asmenis jis parodė. Dalis šių žmonių – nauji, dalis – ne, jie buvo ir Regionų partijoje – D.Razumkovas, Ruslanas Riabošapka. Oleksandras Danyliukas. Žinome, jie dirbo ir prie Viktoro Janukovičiaus, ir prie P.Porošenkos, ir jis juos ima į savo komandą. Tai nesuteikia nei aiškumo, nei optimizmo dėl to, kas vyks toliau.
– Nemažai kalbama apie V.Zelenskio ryšius su oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Faktas, kad ryšiai iš tiesų yra. Jūs netgi įdėmiai pažiūrėkite į tai, kas palaikė ir buvo vienas iš pirmųjų 5–6 žmonių, kurie apkabino V.Zelenskį jo rinkimų štabe. Tai – pagrindinis I.Kolomoiskio advokatas. Kaip suprantate, tai – ne atsitiktinumas.
Kokios įtakos tai turės politikai, žiūrėsime. Tačiau vėlgi, turint omenyje, tai, ką matėme, – oligarchijos įtaką Ukrainos politikai, viltis dėl to, kad V.Zelenskis bus visiškai nepriklausomas, deja, labai minimali.
„Tautos tarnas“ laukia Rados rinkimų
– Ko tikitės iš V.Zelenskio prezidentavimo laikotarpio?
– Palinkėjimas, kiek tai yra įmanoma, kad Ukraina išlaikytų euro ir atlantinės integracijos kursą. Kad nebūtų atsisakyta įgyvendinamų reformų.
Žinoma, tuos būgštavimus, jog jis gali būti lojalesnis Kremliui ir daryti nuolaidas, kurios mums visai nereikalingos, taip pat reikia turėti mintyje.
– Rudenį Ukrainoje vyks Aukščiausiosios Rados rinkimai. Kokios V.Zelenskio politinės partijos „Tautos tarnas“ galimybės laimėti juos?
– Laimėti – nežinau, bet galimybės „paimti“ dalį savo partijai, kuri dar tik kuriasi, kol kas dar yra virtuali, ir sąjungininkų partijoms, kurios vėliau jiems gali padėti sukurti valdančiąją daugumą, matyti.
Apklausos rodė, kad už V.Zelenskį balsavo 73 procentai, o už P.Porošenką – 25 procentai rinkėjų. Opozicinių jėgų, kurios galėtų tapti stipriomis konkurentėmis parlamento rinkimuose, kol kas nėra.
Vienintelis dalykas, kad jeigu iš tikrųjų bus tiek matoma problema su kadrais, matymu dėl tolesnio kurso, jeigu per pusmetį jis sugebės sumažinti savo išpūstą elektoratą ir išpūstą palaikymą, tada galimas pasipriešinimas.
O taip, manau, kad yra ir šansų, jog V.Zelenskis bei partneriai sugebės atvesti pakankamą skaičių parlamentarų į naują parlamentą.
Oligarchinės sistemos dalis
– Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė įžvelgiantis galimybių pagerinti Rusijos ir Ukrainos santykius, kai į valdžią ateis V.Zelenskis. Ką apie tai manote? Kokią užsienio politiką vykdys V.Zelenskis?
– Sunku įsivaizduoti. Vėlgi nežinome asmenų, kuriuos jis planuoja kviesti dirbti užsienio politikos srityje. Deja, dabar net toje jo pristatytoje komandoje nėra žmogaus, kuris aiškiai suprastų ir kalbėtų apie užsienio politiką. Pagrindiniu kalbėtoju buvo D.Razumkovas, bet jis nėra užsienio politikos ekspertas. Tai rodo, kad kol kas komanda aktyviai ieško, kas ir kaip tuo rūpinsis.
Teigiama, kad judėjimas į Europos Sąjungą ir NATO bus pratęstas per referendumą. Manau, kad tai iš principo bandymas šiek tiek nuraminti tuos žmones, kurie jautriai į tai reaguoja, t. y. tuos, kurie palaikė buvusias reformas ir balsavo už P.Porošenką.
Tai, kokie bus santykiai su Rusija, dabar neaišku. Sekmadienį savo pirmojoje spaudos konferencijoje V.Zelenskis pareiškė, kad pasisako už Normandijos formatą santykių su Rusija reguliavime, jo išplėtimą. Tačiau visi suprantame, kad Normadijos formato pakeitimas ir jo sėkmė priklauso tik nuo Rusijos noro.
– Ką manote apie P.Porošenkos kadenciją? Ar ji buvo sėkminga?
– Kaip žmogus, daugiau kaip 15 metų užsiimantis Ukrainos užsienio politika, pasakysiu, kad mano praktikoje tai buvo pats stipriausias Ukrainos politinis lyderis užsienio politikos aspektu.
Užsienio politikoje mums pavyko išsaugoti ir padidinti tarptautinį palaikymą. Mums pavyko kalbėti apie didesnį Ukrainos subjektiškumą ir tarptautinėse organizacijose, ir dvišaliuose santykiuose su partneriais. Suprantame, karas su Rusija yra labai sudėtingas, todėl daug kas ir nepavyko.
Kaip kritiką jau nueinančiam prezidentui galiu pasakyti tai, kad jis buvo oligarchinės sistemos, kuri nenorėjo efektyviai kovoti su korupcija, dalis. Manau, kad tai galbūt buvo viena pagrindinių nesėkmių, kuri nuteikė elektoratą prieš jį.
Artimųjų dangstymas, konfliktai, skandalai nustelbė daug to, ką pavyko pasiekti, pavyzdžiui, gynybos, energetinio saugumo reformose ir daug kitų sferų, kurios buvo korupcijos šešėlyje.
