„Nusprendžiau atsistatydinti po kito vyriausybės posėdžio trečiadienį“, – pareiškė ministras pirmininkas per spaudos konferenciją Kijeve.
„Prezidentas (Volodymyras) Zelenskis prisiėmė atsakomybę už visus ateities iššūkius paraginęs atsistatydinti vyriausybę“, – teigė V.Hroismanas.
Premjeras teigė, kad po trejų metų darbo vyriausybėje jis „visiškai dėl nieko nesigėdija“, teigė, jog ši vyriausybė „adekvačiai“ reagavo į šaliai kilusius iššūkius bei krizes.
Ministras pirmininkas sakė siūlęs prezidentui ir parlamentui drauge „suformuoti naują darbotvarkę ir labai greitai pradėti priiminėti sprendimus, kurie sustiprins Ukrainą“.
V.Hroismanas taip pat priminė, kad per savo inauguracijos kalbą V.Zelenskis pareiškė, jog vyriausybė privalo grąžinti savo įgaliojimus.
„Manau, jūs visi suprantate, kad vyriausybė įgaliojimus grąžina naujai išrinktai Ukrainos Aukščiausiajai Radai, o ne naujai išrinktam prezidentui“, – pabrėžė V. Hroismanas.
Naujuoju Ukrainos prezidentu anksčiau pirmadienį prisaikdintas V.Zelenskis pasiūlė atsistatydinti šalies vyriausybei
Jis taip pat pareiškė paleidžiantis šalies parlamentą.
Kol kas dekretas dėl parlamento paleidimo nebuvo pasirašytas, tačiau žiniasklaidos šaltiniai praneša, kad tai gali būti padaryta pirmadienį vakare.
BNS kalbintas politologas Laurynas Jonavičius teigė, kad tokiu būdu V.Zelenskis siekia jam palankios politinės jėgos patekimo į Aukščiausiąją Radą per pirmalaikius rinkimus ir bando išvengti „pagalių kaišiojimo“ iš oponentų pusės, sako politologai.
Eiliniai Ukrainos parlamento rinkimai turėjo įvykti spalį, tačiau nesurengdamas pirmalaikio balsavimo V.Zelenskis rizikavo tuščiai praleisti pirmąjį savo pusmetį prezidento pareigose, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius L.Jonavičius.
„Tas pusmetis realiai būtų toks tuščias pusmetis. Kitas dalykas, per tuos pusę metų Zelenskio nemėgstantys ir įtaką parlamente turintys politikai galėtų prikaišioti pagalių į ratus bet kokiems tolesniems Zelenskio veiksmams“, – BNS pirmadienį sakė mokslininkas.
„Racionaliai, pragmatiškai vertinant, tai (parlamento paleidimas – BNS) yra vienintelis logiškas įmanomas sprendimas iš V.Zelenskio pusės“, – pridūrė jis.
Šiuo metu V.Zelenskio partija „Tautos tarnas“ neturi nė vieno atstovo Aukščiausiojoje Radoje, tačiau, anot apklausų, ji laimėtų artimiausius parlamento rinkimus.
„Sulaužyti sistemą“
Be to, naujasis lyderis pareiškė, kad jo pirmutinis uždavinys bus paliaubų paskelbimas, nuo 2014 metų Ukrainos rytuose tęsiantis konfliktui su Maskvos remiamais separatistais, jau nusinešusiam apie 13 tūkst. gyvybių.
„Ne mes pradėjom šį karą, bet mums reikia šį karą užbaigti. Ir esame pasiruošę dialogui. Tačiau esu įsitikinęs, kad pirmasis žingsnis pradėti šiam dialogui bus visų ukrainiečių belaisvių sugrąžinimas“, – sakė V.Zelenskis.
Separatistų vadovybė jau yra užsiminusi, kad galėtų derėtis su V.Zelenskiu.
Kalbėdamas apie Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį V.Zelenskis sakė, kad prarastų teritorijų susigrąžinimas bus kitas didelis iššūkis.
„Tiesą sakant, man ši formuluotė atrodo nelabai teisinga, nes negalima prarasti, kas teisiškai mums priklauso. Ir Krymas, ir Donbasas (Rytų Ukraina) yra dalis Ukrainos“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, su šiomis teritorijomis buvo prarasta ir žmonių, todėl dabar „privalome susigrąžinti jų sąmonę“.
Tamsų kostiumą ir kaklaraištį dėvėjęs V.Zelenskis pasielgė netradiciškai, pėsčiomis atėjęs į inauguracijos ceremoniją iš netoliese esančių savo namų. Jis sakė norįs, kad iškilmės būtų mažiau pompastiškos.
Savo neformalų stilių jis taip pat pabrėžė pliaukštelėdamas delnais su savo šalininkais, laukusiais prie Aukščiausiosios Rados, ir pasidaręs su jais asmenukių.
Kol kas neaišku, kokią politiką V. Zelenskis imsis vykdyti po prezidento rinkimų kampanijos, per kurią jis stengėsi išnaudoti visuomenės nusivylimą politiniu isteblišmentu ir žadėjo „sulaužyti sistemą“.
Nors V.Zelenskis prezidentu išrinktas pirmąkart, jam prezidento vaidmuo nėra naujiena: komikas populiariame televizijos seriale „Tautos tarnas“ (Sluha narodu) vaidino istorijos mokytoją, netikėtai tapusį valstybės vadovu.
Prieš kelis mėnesius mintis, kad V.Zelenskis iš tikrųjų bus inauguruotas, atrodė ne ką daugiau tikėtina.
Kai jis gruodžio 31-ąją paskelbė kandidatuosiantis, tik nedaugelis tai įvertino rimtai. Vis dėlto po beprecedentės kampanijos, daugiausiai vykdytos per socialinius tinklus, jis balandžio 21-ąją, per antrąjį rinkimų ratą, gavo daugiau kaip 73 proc. balsų ir sutriuškino Petro Porošenką.
P.Porošenka Ukrainai vadovavo penkerius metus. Į valdžią jis atėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Ukrainos rytuose įsiplieskus konfliktui tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, iki šiol jau nusinešusio apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
P.Porošenkai pavyko išvengti visiško šalies kracho; jis pradėjo virtinę svarbių reformų, bet buvo kritikuojamas, kad nesugebėjo pagerinti gyvenimo sąlygų paprastiems ukrainiečiams ir veiksmingai kovoti su išsikerojusia korupcija.
