Vietos tarnybos nurodė buvusios priverstos laidoti gatvėse surinktus lavonus bendruose kapuose. Vaizdai, kuriuose matyti nužudytieji, kai kurie – už nugaros surištomis rankomis, pašiurpino kitų šalių sostines, skaičiuojant jau 40-ąją Rusijos invazijos dieną..
Nors Rusija savo atsakomybę neigė, tarptautinė bendruomenė bemat pasmerkė šiuos veiksmus. Vakarų šalių, NATO ir Jungtinių Tautų lyderiai reiškė pasibaisėjimą civilių žudynėmis Kyjivo šiaurės rytiniame priemiestyje Bučoje ir kitur.
V.Zelenskis nesirinko žodžių naktį paskelbtame vaizdo pranešime ir perspėjo, kad „į mūsų šalį atėjo koncentruotas blogis“.
Kalbėdamas ukrainietiškai jis Rusijos karius apibūdino kaip „žudikus, kankintojus, žagintojus, marodierius, vadinančius save armija, bet nusipelniusiais tik mirties už tai, ką padarė“.
Perėjęs prie rusų kalbos prezidentas tęsė: „Noriu, kad kiekvieno Rusijos kario motina pamatytų žmonių, nužudytų Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje kūnus“.
„Noriu, kad visi Rusijos Federacijos lyderiai pamatytų, kaip vykdomi jų įsakymai“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis sakė įkūręs specialią komisiją, tirsiančią žudynes sostinės apylinkėse, iš kurių Rusijos pajėgos atsitraukė, Maskvai mėginant susitelkti į kovos veiksmus pietryčių Ukrainoje. Prieš šio proceso prisidės tarptautiniai prokurorai ir teisėjai.
Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad iš sostinės prieigų atsitraukus Rusijos kariams buvo rasti mažiausiai 410 žuvusių civilių kūnų. Daugelis lavonų buvo surištomis rankomis, su kankinimų žymėmis ir akivaizdžiai nušauti iš arti.
Rusija atmetė kaltinimus karo nusikaltimais kaip „provokaciją“ ir inicijavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį šiam reikalui apsvarstyti.
Žudynių mastas tebesiaiškinamas, o Bučos meras Anatolijus Fedorukas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 280 lavonų buvo palaidoti bendruose kapuose, nes nebuvo jų įmanoma palaidoti kapinėse, patenkančiose į vis dar apšaudomas zonas.
Bendrovė „Maxar“ paskelbė iš palydovo padarytų nuotraukų, kuriose, anot jos, matyti bendro kapo duobė, iškasta šalia Bučos cerkvės.
Komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas Serhijus Kaplyčnas sakė AFP, kad Rusijos pajėgos neleido gyventojams palaidoti žuvusiųjų Bučoje.
„Jie sakė, kad kol šalta, tegul jie ten toliau guli“, – nurodė jis.
Galiausiai kūnus tapo įmanoma surinkti. „Traktoriumi iškasėme bendrą kapą ir visus palaidojome“, – sakė S. Kaplyčnas.
JT pareiškė esančios „itin susirūpinusios“ dėl nuotraukų iš to regiono, bet pridūrė negalinčios atmesti, kad kai kurie žuvusieji yra kovotojai arba dėl natūralių priežasčių mirę žmonės.
Pasekmės Putinui
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą „sąmoningomis žudynėmis“, o V.Zelenskio atstovas Serhijus Nikiforovas sakė, kad žudynės Bučoje „atrodo tiksliai kaip karo nusikaltimai“.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė, kad „nė vienas vietos gyventojas“ Bučoje nepatyrė smurto.
Ji apkaltino Kyjivą bombardavus šio miestelio pietines prieigas ir teigė, kad skelbiamos šiurpios nuotraukos yra suklastotos kaip „dar viena produkcija“ Vakarų žiniasklaidai.
Maskvos ambasadoriaus prie JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad Rusija paprašė pirmadienį surengti Saugumo Tarybos posėdį „atsižvelgdama į siaubingą Ukrainos radikalų provokaciją Bučoje“.
AFP reporteriai šiame mieste matė mažiausiai 20 lavonų. Visi jie vilkėjo civilius drabužius ir gulėjo vienoje gatvėje.
Šių žuvusiųjų nuotraukos pribloškė visą pasaulį ir išprovokavo raginimus griežtinti priemones, nukreiptas prieš Rusiją.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šias žudynes vadino „smūgiu į paširdžius“, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad dešimtmečius Europoje neregėto masto smurtas yra „šiurpus“ ir „visiškai nepriimtinas“.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad dėl naujų sankcijų bus nuspręsta „artimiausiomis dienomis“.
„Putinas ir jo šalininkai pajus pasekmes“, – teigė jis. Tuo metu vokiečių gynybos ministrė užsiminė apie galimybę nutraukti rusiškų dujų importą.
Kiti Europos pareigūnai, įskaitant Airijos užsienio reikalų ministrą Simoną Coveney, sakė, kad Europos Sąjunga „privalo stipriai atsakyti griežtesnėmis sankcijomis“. V.Zelenskis irgi nurodė, kad „neabejotinai bus naujas sankcijų Rusijai paketas“.
Tačiau Ukrainos lyderis perspėjo, kad blogiausia galbūt dar priešakyje, Maskvai stengiantis intensyvinti puolimą šalies pietuose ir rytuose bei sukurti sausumos koridorių tarp aneksuoto Krymo ir Kremliaus remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“.
„Rusijos pajėgos tebekontroliuoja okupuotas teritorijas kituose regionuose, ir išvarius okupantus ten gali būti rasta dar blogesnių dalykų, dar daugiau žūčių ir kankinimų“, – sakė V.Zelenskis.
„Artėja kažkas baisaus“
Didžiausias konfliktas Europoje per kelis pastaruosius dešimtmečius prasidėjo vasario 24 dieną Rusijai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Kaip rodo ukrainiečių vertinimai, šis karas nusinešė jau apie 20 tūkst. žmonių gyvybių.
Beveik 4,2 mln. ukrainiečių pabėgo iš šalies, iš jų beveik 40 tūkst. į kaimynines šalis atvyko per pastarąją parą, informavo JT pabėgėlių reikalų agentūra.
Rytiniame Kramatorsko mieste moterys, vaikai ir senyvi žmonės stengėsi traukiniais išvažiuoti iš Donbaso regiono.
„Sklinda gandai, kad artėja kažkas baisaus, – sakė savanorė Svitlana, padedanti žmonėms traukinių stoties platformoje.
Rusija padvigubino pastangas užimti teritorijas Ukrainos pietuose ir rytuose, įskaitant sekmadienį surengtus kelis smūgius strategiškai svarbiam Juodosios jūros uostamiesčiui Odesai. Maskva nurodė, kad taikėsi į naftos perdirbimo įmonę ir degalų bazes.
„Mus pažadino pirmasis sprogimas – tuomet pamatėme žybsnį padangėje, paskui dar vieną ir dar. Pamečiau skaičių“, – AFP pasakojo 22 metų vietos gyventojas Mykola.
Šiaurės rytiniame Charkivo mieste septyni žmonės žuvo ir dar 34 buvo sužeisti sekmadienį per Rusijos pajėgų smūgį viename gyvenamajame rajone, sakoma vietos prokuratūros pranešime.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, kad pastarasis Rusijos veiksmų ore suaktyvėjimas yra sutelktas pietryčių Ukrainoje, ir pridūrė, kad įnirtingos kautynės tęsiasi smarkiai sugriautame ir apsuptame Mariupolio uostamiestyje.
„Miestas toliau patiria intensyvius, beatodairiškus smūgius“, – sakoma ministerijos „Twitter“ žinutėje.
JT vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) turėtų atvykti į Kyjivą po sekmadienį surengto vizito Maskvoje, mėginant sustabdyti kautynes.
Pirmadienį taip pat turėtų būti atnaujintos taikos derybos vaizdo ryšiu, bet Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sakė, kad aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvautų V.Zelenskis ir V.Putinas, organizuoti dar per anksti.
Pasak jo, Kyjivas perėjo prie „realistiškesnio“ požiūrio, kalbant apie Ukrainos neutralumą ir nebranduolinį statusą, bet dar nėra parengtas susitarimo projektas, kuris galėtų būti pateiktas pasirašyti per viršūnių susitikimą.
Ukraina pasisiūlė atsisakyti siekio įstoti į NATO ir oficialiai pasiskelbti neutralia valstybe, jeigu užsitikrintų Vakarų šalių saugumo garantijas.
Kyjivas taip pat siūlė laikinai atidėti Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo klausimą, taip pat sprendinį dėl dviejų separatistinių teritorijų Donbase, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
V.Medinskis sakė, kad Rusijos pozicija dėl Krymo ir Donbaso „išlieka nepakitusi“.
