Rusijos Ortodoksų Bažnyčios įtaka „kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui“, pareiškė jis per atsivertimo į krikščionybę 1 030-ųjų metinių minėjimo ceremoniją ir pridūrė, kad „tai mus įpareigoja imtis veiksmų“.
Ortodoksų Bažnyčia Ukrainoje yra skilusi į dvi dalis: didesnę, kurios dvasininkai yra ištikimi Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchui Kirilui, ir mažesnę, kuriai vadovauja patriarchas Filaretas.
P.Porošenka prisijungė prie dešimčių tūkstančių tikinčiųjų procesijos, kurią Kijevo Bažnyčia surengė kitą dieną po to, kai panašią procesiją buvo organizavusi Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.
„Manau, jog yra absoliučiai būtina nukirsti visus čiuptuvus, kuriuos šalis agresorė yra suleidusi į mūsų valstybės vidų“, – pareiškė prezidentas, kalbėdamas apie Rusijos Bažnyčią.
Anot jo, Rusijos Ortodoksų Bažnyčią „nuo valstybės yra atskirta tik popieriuje“, o tikrovėje ji „visapusiškai ir besąlygiškai palaiko revanšistinę imperinę Kremliaus politiką“.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kartu su Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu Kirilu vadovavo šeštadienį Maskvoje surengtai tikinčiųjų procesijai, tokiu būdu pabrėždamas jų artimus santykius.
Kirilas net atkreipė dėmesį į tai, kad V.Putinas yra pagoniškoje Kijevo Rusijoje 988 metais krikščionybę įvedusio kunigaikščio Vladimiro bendravardis.
„Manau, sutapimų nėra, ypač kai kalbame apie žmones, kurių veiksmai iš tiesų keičia pasaulį“, – pareiškė patriarchas V.Putinui.
