Tuo metu prorusiška partija „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ dėl šio sprendimo inicijuoja prezidento apkaltą, pareiškė vienas šios partijos lyderių, parlamentaras Vadymas Rabinovyčius.
Prorusiškų televizijų draudimas įsigaliojo anksti trečiadienį, V.Zelenskiui išleidus įsaką dėl sankcijų prorusiškam parlamentarui Tarasui Kozakui ir aštuonioms jo kompanijoms, įskaitant tris televizijos kanalus.
Šios televizijos – „112 Ukraina“, „Zik TV“ ir „NewsOne TV“ – oficialiai priklauso T.Kozakui, bet taip pat yra susijusios su įtakingu parlamentaru Viktoru Medvedčuku, artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku.
Antradienį vakare išleistame V.Zelenskio įsake draudimo priežastys nenurodomos, bet prezidento atstovė šias tris televizijas pavadino „propagandos įrankiu“ ir sakė, kad jos gauna finansavimą „iš Rusijos“.
„Šios žiniasklaidos priemonės tapo vienu iš karo su Ukraina įrankių, tad jos blokuotos siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Julija Mendel.
Kritikai sako, kad šis žingsnis, žengtas kitą dieną po to, kai Latvija atsisakė kelių rusiškų televizijos kanalų, kenkia žodžio laisvei.
V.Zelenskis trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ atsakė, kad jo šalis remia žodžio laisvę, „o ne agresorės finansuojamą propagandą“.
„Sankcijos – sunkus sprendimas. Ukraina ryžtingai palaiko žodžio laisvę. Ne propagandą, kurią finansuoja šalis agresorė, kenkianti Ukrainai kelyje į Europos Sąjungą ir euroatlantinę integraciją. Kova už nepriklausomybę – tai kova informaciniame kare už tiesą ir europietiškas vertybes“, – sakė jis.
Uždraustos televizijos, kurių iki trečiadienio atsisakė dauguma kabelinių tinklų, sukritikavo šį žingsnį, pavadinusios jį „politinėmis represijomis prieš nepageidaujamą žiniasklaidą“.
Padėtis šalyje nepagerės, jei V.Zelenskis uždarys „nepatogius“ kanalus, sakoma bendrame pareiškime, kuris buvo paskelbtas „112 Ukraina“ interneto svetainėje.
Tuo metu Kremlius pasmerkė Kijevo žingsnį ir paragino tarptautinę bendruomenę atkreipti į jį dėmesį.
„Tegalime pasmerkti šiuos Ukrainos valdžios veiksmus. Be abejo, televizijos kanalų veiklos ribojimas ir net draudimas neatitinka nei tarptautinių standartų, nei bendro supratimo apie žiniasklaidos laisvę“, – pareiškė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pabrėžė, kad „valdžios sprendimas apriboti žiniasklaidos darbą yra įvykis, į kurį tikriausiai turėtų atkreipti dėmesį tokios organizacijos kaip ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavomo organizacija) ir kitos tarptautinės organizacijos“.
Ukraina nuo 2014 metų kovoja su Kremliaus remiamais separatistais savo teritorijos rytuose. Konfliktas kilo Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.
V.Zelenskis 2019 metais į valdžią atėjo žadėdamas užbaigti karą Rytų Ukrainoje, tačiau jam nepavyko greit tesėti šio ir kitų pažadų. Prezidento ir jo valdančiosios partijos populiarumas pastaraisiais mėnesiais smuko.
Trečiadienį reaguodamas į prezidento įsaką V.Rabinovyčius Aukščiausiojoje Radoje pareiškė: „Šiandien pirmą kartą per visą nepriklausomos Ukrainos gyvavimo istoriją buvo išjungti iškart trys svarbūs televizijos kanalai.
Artimiausiu metu surengsime neeilinį partijos suvažiavimą, kuris nuspręs dėl tolesnių mūsų žingsnių. Mes inicijuojame prezidento Zelenskio, kuris pasityčiojo iš rinkėjų ir šalies, apkaltos procedūrą.“
V.Zelenskio sprendimą pasmerkė ir Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga, kuri sakė apie šį sprendimą informuosianti Tarptautinę žurnalistų federaciją, Europos žurnalistų federaciją ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiniasklaidos laisvės biurą.
„Be teismo atimti iš daugiamilijoninės auditorijos galimybę [matyti] ukrainiečių žiniasklaidos priemonių [darbą], atimti iš šimtų žurnalistų ir [kitų] žiniasklaidos darbuotojų teisę į profesiją – tai žodžio laisvės puolimas. Ukrainoje įregistruotų žiniasklaidos priemonių savininkų ukrainiečių politinė priklausomybė nėra nusikaltimas“, – feisbuke parašė Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos pirmininkas Serhijus Tomilenka.