Per Jaltos Europos strategijos susitikimą paklaustas, ar tikrai galėtų kilti didelis Ukrainos ir Rusijos, kuri 2014 metais aneksavo Krymą ir įplieskė konfliktą Donbase, karas, V.Zelenskis tiesiog atsakė: „Manau, kad galėtų.“
„Tai blogiausia, kas galėtų nutikti, tačiau deja, tokia galimybė yra“, – pridūrė Ukrainos, kurios rytinėje dalyje daugiau nei per 7 metus trunkantį konfliktą žuvo apie 14 tūkst. žmonių, prezidentas.
V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie NATO. Jis teigė, kad Ukrainos santykiai su JAV pagerėjo, bet pridūrė, jog Kijevas taip ir negavo aiškaus atsakymo į savo prašymą prisijungti prie Aljanso – toks žingsnis neabejotinai įsiutintų Rusiją.
„Nesulaukėme aiškios pozicijos dėl Ukrainos priėmimo į NATO. Ukraina jau seniai pasiruošusi. Atsisakymas mus priimti susilpnintų NATO ir būtų naudingas Rusijai“, – pareiškė V.Zelenskis.
Įtampa Donbase anksčiau šiais metais smarkiai padidėjo, kai suaktyvėjo kovos Rytų Ukrainoje, o Rusija į pasienį atsiuntė daugiau karių ir karinės technikos. Nepriklausomų stebėtojų vertinimu, Rusijos kariai veikia ir Ukrainos teritorijoje, kur padeda separatistams.
Maskva apkaltino Ukrainą neberodant noro derėtis dėl taikos. Būta ir svarstymų, esą V.Zelenskis nori susigrąžinti populiarumą žaisdamas būtent Rusijos ir karo kortomis, nors jis tada bandė išsirūpinti susitikimą su V.Putinu konflikto zonoje.
„Jei atvirai, neturiu laiko apie jį galvoti. Man įdomiau, ar mes tikrai galime susitikti iš esmės, o ne deklaratyviai, kaip jis elgiasi su kai kuriomis šalimis.
Šiandien man atrodo, kad jie (Rusija, – red.) nemato prasmės išspręsti reikalus. Užbaigti karą ir greitai išspręsti konfliktą – jie to nenori“, – penktadienį kalbėjo V.Zelenskis.
