Nė vienas prezidento partijos „Liaudies tarnas“ kandidatas nebuvo išrinktas meru didžiuosiuose miestuose ir regionų centruose – netgi V.Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe.
„Liaudies tarnas“ laimėjo rinkimus į savivaldybių tarybas dviejuose dideliuose vidurio Ukrainos miestuose, bet kituose septyniuose didžiuosiuose miestuose partija liko trečioje arba ketvirtoje vietoje, rodo dvi rinkėjų apklausos.
Vietos valdžios rinkimai buvo laikomi išbandymu V.Zelenskiui, kurio populiarumas per pusantrų metų prezidento poste nusmuko.
Politinės patirties neturėjęs buvęs komikas V.Zelenskis 2019 metais didele persvara laimėjo prezidento rinkimus, pažadėjęs išnaikinti korupciją ir užbaigti Rytų Ukrainoje vykstantį karą su prorusiškais separatistais.
Jo naujai įkurta partija „Liaudies tarnas“ pelnė rekordinę pergalę laimėdama daugumą praėjusių metų parlamento rinkimuose, bet nesant apčiuopiamų rezultatų, V.Zelenskio ir jo partijos populiarumas mažėjo.
„Jo partija praranda politinę lyderystę beveik visuose regionuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikas Mykola Davydiukas.
„Jam tai labai skaudus smūgis“, – kalbėjo M.Davydiukas ir pridūrė, kad tai gali reikšti pokyčius vyriausybėje ir net pirmalaikius parlamento rinkimus.
Rinkėjų aktyvumas siekė 36 proc., praneša rinkimus stebinti organizacija „Opora“, o ankstesniuose vietos valdžios rinkimuose prieš penkerius metus jis buvo beveik 47 procentai.
„Kitaip nei kai kurie mūsų kaimynai, turime didelę prabangą – laisvus rinkimus“, – pasirodžius rinkėjų apklausų rezultatams savo feisbuko puslapyje parašė prezidentas V. Zelenskis, turėdamas galvoje Rusiją ir Baltarusiją.
„Žmonės, kuriais pasitikime“
Kelios dienos prieš rinkimus paskelbta apklausa parodė, kad tik 17 proc. rinkėjų planavo balsuoti už „Liaudies tarno“ partiją.
Antrą vietą pagal populiarumą užėmė prorusiška „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“, už kurią balsuoti žadėjo 14 proc. respondentų, o trečią – provakarietiška buvusio prezidento Petro Porošenkos partija „Europos solidarumas“ su 13 proc. respondentų palaikymo.
Kijevo kontroliuojamuose rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose tik 10 proc. rinkėjų planavo balsuoti už V.Zelenskio partiją.
Balsavimas, per kurį buvo renkami merai, vietos ir regioninės tarybos, nevyko 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.
„Pamatysime skaičius“, – sekmadienį kalbėjo V.Zelenskis, paklaustas apie savo partijos populiarumą.
„Svarbu, kad išrinktume žmones, kuriais pasitikime, – sakė jis, atidavęs savo balsą. – Tai – vietos valdžios rinkimai, svarbu, ką šie žmonės gali padaryti savo vietovėse.“
Sekmadienio rinkimai buvo pirmieji Ukrainoje nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Balsavimo apylinkėse buvo įrengtos rankų dezinfekavimo stotelės, rinkimų pareigūnai dėvėjo apsaugines kaukes ir mūvėjo pirštines.
Balsuoti atėjusių žmonių buvo prašoma dėvėti kaukes ir laikytis atstumo, taip pat jiems buvo matuojama temperatūra.
Kaip rodo dvi balsavusiųjų apklausos, daugiausia šansų laimėti Kijevo mero postą turi dabartinis sostinės vadovas ir buvęs boksininkas Vitalijus Kličko – už jį balsavo per 45 proc. rinkėjų.
Jei tokie rezultatai pasitvirtins, ir jis nebus surinkęs daugiau nei 50 proc. balsų, lapkričio 15-ąją turėtų įvykti antrasis balsavimo turas.
Pats V.Kličko negalėjo balsuoti, nes dėl teigiamo koronaviruso testo jam teko izoliuotis.
Galutinius rezultatus rinkimų komisija turėtų paskelbti po trijų–penkių dienų.
