Jis patikslino, kad Ukrainai iš Vokietijos reikia ilgo nuotolio artilerijos, salvinės ugnies sistemų, tankų, šarvuočių ir bepiločių orlaivių.
„Jei mums užteks, laimėsime karą. Kai Vakarai mums atidavė 120 vienetų tolimojo nuotolio artilerijos, situacija fronte iškart pasikeitė. Per tris dienas rusai prarado puolimo greitį“, – sakė O.Arestovyčius.
Jis priminė, kad Vokietija pažadėjo Ukrainai perduoti 88 tankus „Leopard“ ir 50 priešlėktuvinių savaeigių ginklų „Gepard“.
„Ukrainos armijoje to pakaktų dviem brigadoms. Dabar, jei kur nors fronto linijoje turėtume dvi brigadas, galėtume atkovoti Chersoną arba išvyti rusus nuo Popasnos ir Sjevjerodonecko. Šiandien dvi brigados yra didžiulė jėga“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ką jis pasakytų O.Scholzui, jei jį sutiktų, O.Arestovyčius atsakė: „Ponas Scholzai, jūs esate atsakingas už mūsų žuvusius karius ir civilius, kasdien miršta vaikai, kasdien prarandame 100 karių, nes jūs neduodate mums sunkiosios ginkluotės. Ukrainos armija stipri, galėtume įveikti rusus ir išvyti juos iš mūsų šalies, bet mums reikia ginklų“.
2022 metų birželio 11 dieną žiniasklaida pranešė, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas planuoja savo pirmąją kelionę į Kyjivą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
O.Scholzas ne kartą buvo kaltinamas vilkinus ginklų tiekimą Ukrainai. Jis pats mano, kad Vokietija padeda Ukrainai labiau nei „bet kas kitas“.
Neaiški O.Scholzo pozicija dėl karo Ukrainoje netinka Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Jis mano, kad Vokietijos kancleriui „laikas pagaliau apsispręsti“.
2022 metų birželio 14 dieną O.Scholzas paskelbė, kad Vokietija išplės karinę pagalbą Ukrainai ir aprūpins ginkluotąsias pajėgas papildomais ginklais. Numatyta pristatyti modernias oro gynybos sistemas ir radarus.
Ragina siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai
Vakarų šalys privalo siųsti daugiau sunkiosios ginkluotės Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos puolimą, antradienį sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Taip, Ukraina turėtų turėti daugiau sunkiųjų ginklų“, – spaudos konferencijoje Hagoje sakė J.Stoltenbergas. Jis kalbėjo po susitikimo su septynių NATO narių Europoje lyderiais, prieš svarbų viršūnių susitikimą.
Pasak J.Stoltenbergo, NATO jau didina tiekimą, o pareigūnai trečiadienį susitiks Briuselyje koordinuoti tolesnės paramos, taip pat ir sunkiaisiais ginklais.
M.Morawieckis: padarėme nepakankamai, kad apgintume Ukrainą, paremtume Ukrainos žmones, jų laisvę ir suverenumą.
„Nes jie absoliučiai nuo to priklausomi, kad galėtų priešintis brutaliai Rusijos invazijai“, – sakė J.Stoltenbergas.
Ukraina ne kartą prašė Vakarų sunkiųjų ginklų ir kritikavo kai kuriuos jų nesiunčiančius Europos lyderius.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen priėmė J.Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Latvijos, Portugalijos, Belgijos lyderius prieš birželio pabaigoje Madride įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis skundėsi, kad Vakarai „nepakankamai“ remia jo šalies kaimynę Ukrainą.
„Padarėme nepakankamai, kad apgintume Ukrainą, paremtume Ukrainos žmones, jų laisvę ir suverenumą, – spaudos konferencijoje sakė jis. – Štai kodėl raginu jus, prašau jūsų daryti daug daugiau ir tiekti ginklus, artileriją Ukrainai. Jiems to reikia, kad apgintų savo šalį.“
Vakarų valstybės praras pasitikėjimą, jei Ukraina pralaimės Rusijai, sakė M.Morawieckis.
„Tai būtų visiška Europos Sąjungos, mūsų vertybių ir NATO nesėkmė ir katastrofa“, – pridūrė jis.
