„Remiantis didžiulio masto tyrimo rezultatais, pavyko nustatyti visus nusikalstamos grupės narius, įskaitant (nusikaltimo) užsakovus ir vykdytojus, prisidėjusius prie šios žmogžudystės“, – spaudos konferencijoje Kijeve sakė prokuroras.
„Remiantis Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (suteikta) informacija, kurią patvirtino sostinės prokuratūros atliktas tyrimas, tikrasis šios žmogžudystės užsakovas buvo Rusijos FSB (Federalinio saugumo biuro) kontroliuojamas kriminalinio pasaulio autoritetas Vladimiras Tiurinas, buvęs Marijos Maksakovos sugyventinis“, – pridūrė jis.
Pasak J.Lucenkos, D.Voronenkovo „nušalinimo“ priežastis buvo jo parodymai dėl 2013-2014 metų Maidano įvykių, kuriuos buvęs deputatas davė tyrimą atliekančioms Ukrainos institucijoms. Maskva bijojo, kad šie parodymai nepasiektų tarptautinių teismų.
J.Lucenka: „Užsakovas irgi turėjo nužudymo motyvų - prieš 8 metus jis buvo M.Maksakovos, kuri, kaip žinoma, nužudymo metu buvo pono D.Voronenkovo žmona, sugyventinis.“
Prokuroras taip pat nurodė, kad V.Tiurinas turėjo ir asmeninių motyvų nušalinti D.Voronenkovą.
„Užsakovas irgi turėjo nužudymo motyvų - prieš 8 metus jis buvo M.Maksakovos, kuri, kaip žinoma, nužudymo metu buvo pono D.Voronenkovo žmona, sugyventinis“, – sakė J.Lucenka.
Prokuratūra perduoda bylą teismui, pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras.
Jis patvirtino, kad šios užsakomosios žmogžudystės vykdytojai yra Ukrainos piliečiai.
Pasak J.Lucenkos, kokia pinigų suma buvo pasiūlyta V.Tiurinui už jo nusikaltimą, tyrėjai informacijos neturi.
Savo ruožtu Kijevo prokuroro pavaduotojas Pavelas Kononenka spaudos konferencijoje sakė, kad ginklą, kuriuo buvo įvykdytas nusikaltimas, įtariamiesiems pardavė Henadijus Konevas, vertęsis ginklų maketų prekyba. Jis pridūrė, kad pistoletas, iš kurio buvo nušautas buvęs deputatas, buvo registruotas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Artiomovsko kariniame dalinyje Donecko srityje, kur H.Konevas jį ir įsigijo.
J.Lucenka pridūrė, kad H.Konevas turėjo teisę legaliai prekiauti nekoviniais ginklais, konkrečiai – jų maketais, tačiau pardavinėjo ir ginklus, kuriuos galima buvo perdirbti į kovinius.
D.Voronenkovas buvo nužudytas Kijevo centre kovo 23 dieną. Jo žudikas Pavelas Paršovas per nusikaltimą buvo sužeistas apsaugininko ir nuo sužeidimų mirė ligoninėje.
Žudiko bendrininkas Jaroslavas Levenecas nuo 2012 metų yra ieškomas dėl ekonominių nusikaltimų. Dalyvavimu šiame nužudyme taip pat įtariamas Jaroslavas Tarasenka. Jį pareigūnai sulaikė liepos 16 dieną.
D.Voronenkovas Ukrainos pilietybę gavo pernai gruodį, pateikęs parodymų prieš buvusį ukrainiečių prezidentą Viktorą Janukovyčių. Šis Kremliaus remtas lyderis per Maidano įvykius pabėgo į Maskvą ir yra už akių teisiamas Kijeve dėl valstybės išdavystės.
J.Lucenka sakė, kad D.Voronenkovo nužudymas susijęs su jo „liudijimais apie Rusijos karių buvimą Ukrainoje, taip pat jo vaidmeniu Viktoro Janukovyčiaus išdavystės byloje".
J.Lucenka sakė, kad D.Voronenkovo nužudymas susijęs su jo „liudijimais apie Rusijos karių buvimą Ukrainoje, taip pat jo vaidmeniu Viktoro Janukovyčiaus išdavystės byloje".
Kai 2014 metais V.Janukovyčius buvo nuverstas per provakarietišką Maidano revoliuciją, neilgai trukus Maskva okupavo ir atplėšė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Vėliau prasidėjo ginkluotas promaskvietiškų separatistų sukilimas Rytų Ukrainoje, Kijevo provakarietiškų lyderių vadinamas Rusijos ginkluota invazija keršijant už Maidaną.
Kremlius neigia kaip nors dalyvaujantis šiame konflikte, nors daugybė liudininkų pasakoja matę Rusijos tankus ir karius, siunčiamus kitapus sienos į konflikto, tebesitęsiančio nuo 2014-ųjų balandžio, zoną.
Vasarį D.Voronenkovas sakė Ukrainos žiniasklaidai, kad Rusijos saugumo tarnybos ne kartą grasino jį nužudyti.
