P.Porošenkos, ėjusio prezidento pareigas 2014–2019 metais, atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės išdavystės. Gruodį eksprezidentas paliko Ukrainą.
Į Kijevą jis parskrido pirmadienį ryte, pažadėjęs padėti buvusiai sovietinei Ukrainai atremti galimą Rusijos invaziją. Paklabėjęs su tūkstančiais netoli oro uosto susirinkusių šalininkų P.Porošenka stojo prieš teismą.
Per posėdį dėl kardomosios priemonės parinkimo prokuratūros atstovas nurodė, kad P. Porošenka – vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, kurio turtas vertinamas 1,6 mlrd. JAV dolerių – galėtų būti paleistas, jeigu sumokėtų minėto dydžio užstatą, su sąlyga, kad sutiks dėvėti elektroninę apykoję. Priešingu atveju jį siūloma suimti dviem mėnesiams.
Prokuratūra taip pat paprašė uždrausti P.Porošenkai be leidimo išvykti iš Kijevo ir nurodyti jam atiduoti savo pasą.
Atsakydamas P.Porošenka apkaltino prokuratūrą gėdingu elgesiu ir šalies skaldymu.
Jis sugrįžo Ukrainai išgyvenant didžiausią pastarųjų metų krizę. Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių, nuogąstaujama dėl galimos invazijos, o Vakarai skelbia įspėjimus Maskvai.
P.Porošenka griežtai kritikuoja dabartinį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kaltina jį nepakankamai stengiantis išvengti Rusijos agresijos.
Eksprezidentas parskrido iš Varšuvos. Dokumentų tikrinimas oro uoste vyko chaotiškai, vėliau P. Porošenka sakė, kad pasieniečiai bandė neįleisti jo į Ukrainos teritoriją.
„Valstybės išdavystė“
56 metų P.Porošenka buvo išrinktas prezidentu Rusijai 2014 metais aneksavus Krymo pusiasalį ir paaštrėjus kovai tarp Kijevo karių ir prorusiškų separatistų šalies rytuose.
2019 metais per prezidento rinkimus jį sutriuškino V.Zelenskis, humoristas, tuo metu neturėjęs jokios politinės patirties.
P.Porošenka dabar yra parlamento narys ir opozicinės partijos „Europos solidarumas“ lyderis.
Grįždamas namo, P.Porošenka gali pasekti buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno pėdomis, kurie abu grįžo į savo šalis nepaisydami valdžios nusiteikimo ir dabar yra kalėjime.
Ukrainiečių pareigūnai teigia, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, su kuriais gali būti susijęs P.Porošenka.
Prokurorai įtaria P.Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (47 mln. eurų).
Jei bus pripažintas kaltu valstybės išdavystės byloje, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.
P.Porošenka visus jam metamus kaltinimus neigia ir sako, kad 43 metų V.Zelenskis sufabrikavo kaltinimus, siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo vidaus ir užsienio politikos nesėkmių.
Savo vaizdo kreipimesi feisbuke P.Porošenka apkaltino V.Zelenskį, kad jis nepakankamai daro, kad apsaugotų Ukrainą nuo Rusijos, ir pasiūlė savo pagalbą.
„Esame pasirengę padėti valdžios institucijoms. Esame pasirengę pasidalinti savo mintimis ir patarimais“, – sakė jis ir pridūrė, kad jo partija rems „visas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti mūsų valstybės gynybinį potencialą ir mūsų šalies europinę kryptį“.
Ukraina nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Konfliktas jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
Rusija kaltinama sutelkus apie 100 000 karių prie Ukrainos sienos ir besiruošiant galimai naujai invazijai. Maskva savo ruožtu siekia Vakarų garantijų, kad proeuropietiška valstybė niekada neprisijungs prie NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
Ukrainą ankstų penktadienį sukrėtė didžiulė kibernetinė ataka, dėl kurios Kijevas kaltina Rusiją ir kuri, kaip būgštauja kai kurie analitikai, gali būti fizinės atakos įžanga. „Microsoft“ sekmadienį perspėjo, kad įsilaužimas gali būti destruktyvesnis ir paveikti daugiau organizacijų, nei manyta iš pradžių.
P.Porošenkai, dažnai vadinamam Ukrainos „šokolado karaliumi“, priklauso saldumynų imperija „Roshen“.
Anksčiau jis buvo privestas parduoti du televizijos kanalus, šaliai priėmus vadinamąjį „deoligarchizacijos įstatymą“. Šiame V.Zelenskio iniciatyva pernai priimtame įstatyme oligarchams priskiriami asmenys, kuriems priklauso didelės finansinės lėšos ir žiniasklaidos priemonės. Pagal įstatymą, oligarchai yra registruojami specialiame registre.
