Ruduo V.Zelenskiui atnešė naujų problemų: paliaubos Donbase kabo ant plauko, krizė Baltarusijoje sugriovė santykius su Minsku, o buvę prezidento sąjungininkai dabar kelia didžiausią grėsmę jo komandos reputacijai.
Pasak K.Skorkino, vis dėlto daugiausia problemų sukels spalio pabaigoje vyksiantys savivaldos rinkimai. V.Zelenskio partija „Tautos tarnas“ praranda populiarumą ir nėra stipriai atstovaujama regionuose.
Savo ruožtu parlamentinė ir regioninė opozicija šiuos rinkimus laiko galimybe atkeršyti V.Zelenskiui už praėjusių metų pergales.
Dėmesys nacionalinei darbotvarkei
Spalio pabaigoje ukrainiečiai rinks miestų merus, regionų ir apskričių tarybų deputatus, taip pat po decentralizacijos reformų atsiradusių regionų vieningų teritorinių bendruomenių (hromadų) vadovus.
Regionų vadovai tampa vis įtakingesni, taip pat ir finansiškai. Iš viso regioninių biudžetų vertė nuo 2014 iki 2019 metų padidėjo beveik keturis kartus.
Savivaldos rinkimai senajam Ukrainos politiniam elitui yra proga atkeršyti V.Zelenskiui už triuškinančią pergalę pernai vykusiuose parlamento ir prezidento rinkimuose. Vietos problemos, susijusios su keliais, ligoninėmis ir kitais kasdieniais dalykais, buvo atidėtos į šoną, vėl daugiausia dėmesio skiriama nacionalinei darbotvarkei, carnegie.ru rašo K.Skorkinas.
Šalies pietryčiuose Jurijaus Boikos ir Viktoro Medvedčiuko partija „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“ kritikuoja V.Zelenskį dėl nesugebėjimo atkurti taikos Donbase ir rusų kalbos išstūmimo iš mokyklų.
Vidurio ir vakarų Ukrainoje buvusio prezidento Petro Porošenkos „Europos solidarumo partija“ kaltina prezidentą pasiduodant Kremliui ir persekiojant patriotus. Abu politinės opozicijos galai bando paversti regioninius rinkimus referendumu dėl pasitikėjimo V.Zelenskiu.
Pasak analitiko, rinkėjai masiškai neskuba remti radikalių V.Zelenskio oponentų. Apklausos rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis ukrainiečių vis dar yra pasiruošę savivaldos rinkimuose balsuoti už „Tautos tarno“ kandidatus. Už V.Medvedčiuko partiją ketina balsuoti 17 proc. rinkėjų, o P.Porošenkos – 16 proc. rinkėjų. Tačiau opozicijos rinkėjai yra kur kas labiau motyvuoti balsuoti nei dvejojantys V.Zelenskio šalininkai.
Kad mobilizuotų rinkėjus, prezidentas apkeliavo šalį: lankėsi mokyklose, ligoninėse, pristatė regionų plėtros programas. Tačiau šių vizitų efektyvumas – abejotinas. Pernai V.Zelenskio vizitai regionuose atrodė kaip jauno, pokyčiams pasirengusio lyderio veiksmai. Dabar jie nepatogiai primena jo pirmtakų keliones.
Pasak K.Skorkino, artėjantys rinkimai apnuogino daugybę „Tautos tarno“ trūkumų. Partija regionuose neturi patikimų atstovų, V.Zelenskio skirti gubernatoriai nėra populiarūs, pati partija – nekonsoliduota ir linkusi į vidaus konfliktus. Dėl skirtumų partijos viduje ir personalo trūkumo „Tautos tarnas“ nelaimės merų postų pagrindiniuose centruose.
Pietryčių miestuose, kuriuose gyvena per milijoną žmonių, dabartiniai merai bus lengvai perrinkti, o jiems lojalios partijos bei blokai perims miestų tarybų kontrolę.
Šios silpnybės verčia prezidento partiją eiti kompromisus su tikėtinais nugalėtojais dar prieš balsavimą. Vienas pavyzdžių – Kijevas, kur „Tautos tarno“ partija akivaizdžiai nusprendė nemesti iššūkio dabartiniam merui Vitalijui Kličko, kurį palaiko apie 40 proc. miestiečių. Tikimasi, kad vėliau bus sudaryta sąjunga su jo partija „Ukrainos demokratinis aljansas reformoms“ miesto taryboje, rašo analitikas carnegie.ru.
Smūgis reputacijai
Pasak K.Skorkino, „Tautos tarnas“ karštligiškai ieško kandidatų, kurie gali pritraukti rinkėjus. Partija ir toliau bando išnaudoti paties V.Zelenskio sėkmės istoriją, o žmones iš šou pasaulio mato kaip potencialų rezervą.
Tačiau matydamas, kaip kai kurie buvę prezidento kolegos jau nuvylė rinkėjus, V.Zelenskis vis dažniau kaip kandidatus į merų postus renkasi atstovus iš finansų ir pramonės sričių. Atėjo metas senojo elito kerštui.
Oficialiai prezidento partijos situacija nėra tokia prasta. Greičiausiai ji turi šansų formuoti frakcijas daugumoje savivaldų, taip pat turi potencialo formuoti regionines koalicijas. Ji turi šansų laimėti merų postus keliuose antraeiliuose centruose, rašo K.Skorkinas.
Tačiau V.Zelenskio komandai, pripratusiai laimėti dideliu balsų skirtumu, rinkimų rezultatai bus demotyvuojantys, jie toliau kurstys vidinius nesutarimus. Nesutarimai ir toliau dominuos antraštėse, taip aplink V.Zelenskį bus sukuriamas išdavystės įvaizdis. Tai ukrainiečių akyse dar labiau pakenks „tautos prezidento“ autoritetui.
Pergalė rinkimuose opozicijai suteiks naują atramą, nuo kurios ji galės spausti V.Zelenskį, taip pat galimybes regioniniam sabotažui. Tai taps nauja chaoso ir susiskaldymo Ukrainoje pradžia. V.Zelenskis, anksčiau sakęs, kad merai negali būti opozicijoje prezidentui, gali atsidurti naujoje realybėje.
Dėl prastų „Tautos tarno“ rezultatų Ukraina atsidurs situacijoje, kai vietos elitas nutolsta nuo centrinės valdžios Kijeve, o rusenantis nepasitenkinimas laikui bėgant kristalizuojasi į naujus protesto lyderius, kurie yra pasirengę žygiuoti į mūšį su Kijevu.
