Vašingtonas ir Europos sostinės tikisi, kad Ukrainos kontrpuolimas, kurį sustiprins Vakarų tankai ir kita nauja ginkluotė, pramuš Rusijos kontroliuojamos Ukrainos teritorijos gynybą jau šį pavasarį.
Teoriškai tai Kyjivo pajėgoms suteiktų tokį pranašumą mūšio lauke, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas pats pradėti taikos derybas, kuriose Kremlius atiduotų į Ukrainos rankas bent jau tą teritorijos dalį, kurią užėmė nuo invazijos pradžios praėjusių metų vasarį.
Tada Ukraina galėtų laisvai įtvirtinti savo ateitį Vakaruose, o pralaimėjęs ir galią praradęs V.Putinas susidurtų su savo žmonių rūstybe – tai skamba lyg pasakos su laiminga pabaiga fabula, tačiau tikrovėje tokie naratyvai išsipildo pakankamai retai.
-
Rusams apšaudant Ukrainos Slovjansko miestą žuvo 2, sužeisti dar 29 žmonės
-
V.Zelenskis: nepasitraukus Rusijai, Zaporižios atominės elektrinės saugumas neįmanomas
-
O.Scholzas patvirtino: Vokietija pristatė Ukrainai žadėtus tankus „Leopard“
-
D.Peskovas: karas prieš Ukrainą truks dar labai ilgai
-
Kyjivas: Didžiosios Britanijos tankai „Challenger 2“ atvyko į Ukrainą
Tiesa, tik nedaugelis Vakarų pareigūnų tiki, kad karas ir taika klostysis taip sklandžiai. Negana to, leidinys „The Wall Street Journal“ pastebėjo, jog pakankamai maža ženklų, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai turi rimtą planą, kaip padėti įvykius pakreipti norima linkme.
V.Zelenskis ir V.Putinas yra įsitraukę į egzistencinę kovą dėl savo šalių ateities ir kiekvienas iš jų vis dar mano, kad gali laimėti.
Pažymėta, kad daugelis Ukrainos rėmėjų susitelkę į trumpalaikį prioritetą: įnirtingai stengiamasi rasti pakankamai amunicijos, kad Kyjivas galėtų sulaikyti Rusiją Rytų Ukrainoje, taip pat pasirūpinti žaibiško kontrpuolimo priemonėmis.
Tačiau šiomis aplinkybėmis kur kas labiau tikėtinas išsekimo karas, kuris truks tol, kol viena iš pusių bus taip sutriuškinta arba išsekusi, kad nutrauks karą, neįgyvendinusi savo galutinių tikslų.
Daugelis diplomatų pripažįsta, teigė „The Wall Street Journal“, kad kelias iki tokio rezultato būtų matuojamas ne mėnesiais, o metais.
Net ir tokiu atveju nėra aiškaus sutarimo, ką reikėtų daryti su V.Putinu, jei karą laimėtų Ukraina.
Plačiai sutariama, kad Ukrainai turėtų būti suteiktos visos įmanomos priemonės ir sąlygos atgrasyti Rusiją nuo bet kokios kitos būsimos invazijos – kaip NATO daliai arba sudarius tam tikrą paktą su Aljansu.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kai kurie kiti sąjungininkai yra pareiškę, jog jie vengia pažeminti Rusiją ir nori, kad Vakarai pasiūlytų Ukrainai saugumo garantijas, su kuriomis Rusija galėtų susitaikyti. Kiti vietoj to siekia, kad Rusijos kariuomenė būtų pažeminta visam laikui.
E.Macronas buvo tas Europos lyderis, kuris atviriausiai pasisakė už greitesnį situacijos sureguliavimą. Atmetęs kalbas apie režimo pakeitimą Maskvoje ir atvirai abejodamas Ukrainos gebėjimu pasiekti visišką pergalę mūšio lauke, jis paragino Ukrainą siekti derybų su Kremliumi dar šiais metais, kai ji sulauks laimėjimų, kuriuos užsibrėžė planuojamu kontrpuolimu.
Leidinys „The Wall Street Journal“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią kliūtį: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir V.Putinas yra įsitraukę į egzistencinę kovą dėl savo šalių ateities ir kiekvienas iš jų vis dar mano, kad gali laimėti.
Rusijos ekonomika nesugriuvo taip, kaip daugelis prognozavo, iš dalies dėl Kinijos paramos ir nuolatinės prekybos su Indija ir kitomis šalimis.
Kol kas nė viena pusė nepareiškė jokio intereso svarstyti taikos galimybės ir tik nedaugelis Vakarų diplomatų mano, kad tai greitai pasikeis.
Laikas – V.Putino naudai
Spėjama, kad V.Putinas, turintis didelį karių rezervą, tikisi, jog gali laukti pirmojo žingsnio iš Vakarų pusės, tad kam derėtis?
„Putinas greičiausiai skaičiuoja, kad laikas veikia jo naudai, – JAV Senatui sakė nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. – Ir kad karo pratęsimas, įskaitant galimas kovų pertraukas, gali būti jo geriausias likęs kelias, kaip galiausiai užtikrinti Rusijos strateginius interesus Ukrainoje, net jei tai užtruktų ne vienerius metus.“
Galimo JAV administracijos pasikeitimo 2024 m. perspektyva taip pat gali paskatinti V.Putiną laikytis savo, jei jis kaip ir dalis kitų mano, kad respublikonų prezidentas mažiau palaikys Kyjivą ir sumažins jam teikiamos pagalbos apimtis.
Tuo tarpu JAV diriguojamos sankcijos kenkia Rusijos ekonominiam pagrindui. Tačiau V.Putinas kol kas nesusidūrė su dideliu smūgiu, galinčiu priversti jį persvarstyti savo tikslą įtraukti okupuotą Ukrainą į Didžiąją Rusiją.
Rusijos ekonomika nesugriuvo taip, kaip daugelis prognozavo, iš dalies dėl Kinijos paramos ir nuolatinės prekybos su Indija ir kitomis šalimis.
„Mus neramina tai, kad Rusija vis dar sugeba stabilizuoti savo biudžetą, – viename interviu sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Tai sunku, bet jiems sekasi geriau, nei mes tikėjomės“.
Parama, kurią V.Putinui neseniai suteikė Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitas, tikriausiai padidino jo kantrybės toleranciją, viešojoje erdvėje tvirtino Vakarų diplomatai, pažymėdami, kad Vakarų delsimas imtis ryžtingų priemonių pasiteisino V.Putinui jau anksčiau, kai Rusija 2008 m. įsiveržė į Gruziją, 2014 m. užgrobė Krymą, o 2015 m. kariniu būdu įsikišo į Sirijos pilietinį karą.
JAV ir jų sąjungininkės ne kartą skelbė, kad bet koks sprendimas dėl karo baigties priklauso nuo Kyjivo, nors kai kurie nerimauja dėl jo rėmėjų ištvermės išlaikyti savo paramą.
JAV „niekada neleis Ukrainai žlugti. Taip aš vertinu prezidento Joe Bideno vizitą Kyjive, – penktadienį interviu sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, turėdamas omenyje vasario mėnesį įvykusį netikėtą J.Bideno vizitą Ukrainos sostinėje. – Labiau nerimauju dėl savo Vakarų Europos partnerių ir draugų, nes jie yra mažiau kantrūs“.
Panašu, kad V.Zelenskiui būtina įvertinti tai, kas galėtų būti priimtina nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms, nes iki šiol jo vyriausybė atkakliai tvirtino, kad ji nesuinteresuota taika, kol nebus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas.
Ekspertų nuomone, situacija prie Bachmuto pakankamai taikliai apibrėžia netolimą šio karo ateitį.
Pasak diplomatų, net ir nauja ginkluote aprūpintos Ukrainos pajėgos vargu ar įgis tokį lemiamą pranašumą mūšio lauke, kad Kyjivas galėtų reikalauti grąžinti visą užgrobtą šalies teritoriją.
Pastebėta, kad Ukrainos laimėjimai pačioje karo pradžioje iš dalies buvo sąlygoti ir to, jog rusai veikė toli nuo savo teritorijos, jų tiekimo linijos buvo sugriautos, o Rusijos pajėgos turėjo rimtų kovos dvasios problemų.
Kova dėl Rusijos kontroliuojamo Donbaso, kur Maskvos pajėgos yra labiau įsitvirtinusios, tikriausiai bus daug sunkesnė, pranešė „The Wall Street Journal“.
Atrodo, kad kruvinos kautynės dėl Bachmuto miesto, kurias šiuo metu mato visas pasaulis, sukėlė labai didelius nuostolius abiems pusėms, tačiau tiek viena, tiek kita vis dar kovoja dėl nedidelių teritorinių laimėjimų.
Ekspertų nuomone, situacija prie Bachmuto pakankamai taikliai apibrėžia netolimą šio karo ateitį.
Ukrainos sąjungininkai galėtų padaryti daugiau, kad pusiausvyra pakryptų Kyjivo naudai, tačiau nesutarimų kyla dėl ginklų, kuriais būtų galima tai pasiekti, tiekimo, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Didžioji Britanija ir Lenkija pirmavo reikalaudamos užtikrinti galingesnę ginkluotę, pavyzdžiui, britai teikė Ukrainai ilgesnio nuotolio ginkluotę, o lenkai žadėjo nedidelį skaičių reaktyvinių naikintuvų.
JAV, baimindamosi, kad bet kokį žingsnį branduolinių ginklų turintis V.Putinas įvertins kaip eskalaciją, buvo atsargesnės. Jos atsisakė siųsti ilgesnio nuotolio MGM-140 taktines raketų sistemas (ATACMS).
Anksčiau pranešta, kad net JAV perduotos pažangiosios raketų paleidimo sistemos „HIMARS“ buvo modifikuotos taip, kad jų veikimo nuotolis būtų sumažintas ir negalėtų pasiekti Rusijos teritorijos.
Dėl šių priežasčių Ukrainos tęsiamas karas yra sunkesnis, sąlygojamas iš esmės panašių pajėgumų abiejose pusėse.
JAV ir jų sąjungininkės Europoje galėtų nuspręsti priversti V.Zelenskį pasiduoti anksčiau, pagrasinusios sulėtinti ginklų ir pagalbos tiekimą, kuris palaikė Ukrainos pajėgas nuo pat invazijos pradžios.
Kova už demokratiją
Tačiau leidimas Rusijos vadovui išsaugoti teritoriją, kurią jis užgrobė, būtų politiškai pražūtingas pačiam V.Zelenskiui.
Praėjusią savaitę JAV įsikūrusio Tarptautinio respublikonų instituto analitinio centro paskelbta apklausa parodė, kad 97 proc. Ukrainos respondentų mano, jog Ukraina laimės, ir tai nepasikeitė nuo praėjusių metų balandžio mėnesio, o 74 proc. respondentų teigė, kad po karo Ukraina išsaugos visas teritorijas, kurios jai priklausė nuo 1991 m.
Be to, pažymėjo „The Wall Street Journal“, kai kurie Europos ir JAV diplomatai mano, kad šis karas yra lemiamas momentas demokratinėms valstybėms visame pasaulyje, ir tai tik sustiprina jų ryžtą.
„Visi, su kuriais kalbuosi visame pasaulyje, ir visi kiti lyderiai mano, kad tai iš esmės yra kova dėl vertybių, kuriomis mes tikime – demokratijos, teisinės valstybės, teritorinio vientisumo, laisvės“, – neseniai duotame interviu sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas.
Vienas aukšto rango Europos diplomatas taip pat pastebėjo, kad nors sąjungininkai diskutuoja apie tai, ką galėtų reikšti pergalė ar pralaimėjimas Ukrainai, ir apie pokonfliktinio susitarimo elementus, rimtos diplomatinės iniciatyvos kol kas nėra.
„Abstrakčiai parengti taikos procesą nėra sunku, – sakė anonimiškumą norėjęs išlaikyti pareigūnas. Iš tikrųjų rasti tašką, kai tai tampa realia galimybe, yra daug, daug sunkiau“.
Dabartinį savo kursą, kad ir koks neaiškus ji būtų, sąjungininkai laiko vienintele priimtina išeitimi, nes konflikto Ukrainoje šešėlyje slypi Kinijos siekiai perimti Taivano kontrolę.
JAV žvalgybos duomenimis, Xi Jinpingas įsakė savo pajėgoms būti pasirengusioms per kelerius ateinančius metus, jei būtų nuspręsta įsiveržti.
Vakarų diplomatų vertinimu, jam reikėtų didelio pasitikėjimo savo sėkmės galimybėmis, kad galėtų žengti į priekį. JAV ir jų sąjungininkės Taivano apginklavimą ir kariuomenių parengimą laiko savo pareiga, kad sukeltų pakankamai abejonių ir atgrasytų Kinijos lyderį.
Kaip ir V.Putinas, Xi Jinpingas tiki, kad istorija yra jo pusėje, o pasaulinę finansų krizę ir chaotišką JAV pasitraukimą iš Afganistano laiko ženklais, rodančiais, kad Amerika yra silpstanti hegemoninė galia.
Jei Vakarų ryžtas dėl Ukrainos susilpnės, sąjungininkų manymu, tai bus potencialiai katastrofiška žinia Xi Jinpingui, kad jis yra teisus.
