Suskaičiavus 97,25 proc. balsalapių paaiškėjo, kad „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovas gavo apie 60,9 proc. balsų, žurnalistams sakė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Olga Pozdniakova.
Ji pridūrė, kad per rinkimus į DNR „parlamentą“ daugiausiai balsų gavo judėjimas „Donecko Respublika“ (72,74 proc.) ir „Laisvasis Donbasas“ (25,56 proc.).
Tuo metu „Luhansko liaudies respublikoje“ (LLR) suskaičiavus 96 proc. balsalapių buvo paskelbta, kad šios separatistinės teritorijos lyderio pareigas einantis L. Pasečnigas gavo 68,4 proc. balsų, sakė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Jelena Kravčenko.
Pasak pareigūnės, rinkimuose į šios niekieno nepripažintos teritorijos parlamentą pirmauja judėjimas „Taika Luhansko kraštui“ („Mir Luganščine“), gavęs 74,13 proc. balsų. Tuo metu judėjimas „Luhansko ekonominė sąjunga“ surinko 25,16 proc. balsų, sakė J.Kravčenko.
Kremliaus remiamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų įkurtose Donecko ir Luhansko respublikose sekmadienį buvo surengti rinkimai, nors Vakarai ragino Maskvą nežlugdyti taikos derybų.
Vašingtonas ir Briuselis tvirtina, kad šie rinkimai dar labiau apsunkins pastangas užbaigti konfliktą, per kurį nuo 2014 metų žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini šeštadienį pareiškė, kad blokas rinkimus laiko „neteisėtais ir jų nepripažins“.
„Šie konkretūs rinkimai yra parodija“, – pridūrė Jungtinių Valstijų specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris.
„Raginame Rusiją tai sustabdyti ir atšaukti“, – pareiškė jis šią savaitę ir pridūrė, kad rinkimai prieštarauja vadinamajam Minsko taikos susitarimui, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant Vakarams.
Kremlius šiuos raginimus atmetė ir pareiškė, kad rinkimai „neturi nieko bendra“ su šiuo susitarimu.
Maskva aiškina, kad rinkimai yra būtini, kad būtų galima užpildyti valdžios vakuumą, atsiradusį po to, kai per sprogdinimą vienoje Donecko kavinių rugpjūčio mėnesį žuvo DLR separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka.
„Žmonėms paprasčiausiai reikia gyventi, tvarkyti savo gyvenimą ir užtikrinti tvarką regione, kuris patiria blokadą ir kuriam Ukrainos valdžia nuolat grasina panaudoti jėgą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė sukilimą Rytų Ukrainoje.
Virtinė paliaubų susitarimų padėjo sumažinti kovas, bet pavieniai susirėmimai tęsiasi, be to, kariškiai ir civiliai nuolat susiduria su sausumos minų grėsme.
Tačiau derybos yra atsidūrusios aklavietėje, o Minsko taikos susitarimas, kuris pirmiausiai buvo pasiektas 2014 metų pabaigoje, o 2015-ųjų pradžioje pertvarkytas, yra nuolat pažeidinėjamas.
„Su Rusija širdyje“
Po A.Zacharčenkos žūties laikinuoju vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovu buvo paskirtas 37 metų D.Pušilinas, anksčiau dirbęs skandalingoje Rusijos finansų piramidėje MMM.
Daugelis stebėtojų sako, kad, palyginti su A.Zacharčenka, D.Pušilinas yra patogesnis Maskvai.
Tuo metu LLR laikinasis vadovas, 48 metų L.Pasečnikas, anksčiau yra dirbęs Ukrainos saugumo tarnybos regioninio skyriaus viršininku.
Abu yra pažadėję siekti glaudesnių ryšių su Maskva.
Donecke iškabintuose rinkimų plakatuose žmonės buvo raginami balsuoti „su Rusija širdyje“.
Tačiau kai kurie vietos gyventojai sakė esantys nusivylę ir teigė, kad jų nuomonė nieko nereiškia.
Daugelis analitikų sako, jog šiais rinkimais Maskva siekia dar sustiprinti savo įtaką maždaug 3 proc. Ukrainos teritorijos, kuriuose gyvena apie 3,7 mln. žmonių.
Kijevo rėmėjai Vakaruose sako, kad Rusija turėtų išvesti pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sutikti regione dislokuoti Jungtinių Tautų taikdarių misiją, kad būtų galima sureguliuoti kruviniausią Europoje konfliktą nuo Balkanų karo praėjusio amžiaus 10-ąjį dešimtmetį.
Tačiau Kremlius neigia, jog per sieną siunčia karius ir ginklus.
