Tapo Kremliaus kritiku
Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo pavadintas „monstru ir žudiku“, Rusijoje gimęs trumpais ūsais ir tvarkinga šukuosena pasipuošęs Igoris Girkinas gali sudaryti priešingą įspūdį.
Vis dėlto, su Rusijos saugumo tarnybomis siejamas ultranacionalistas I.Girkinas, slapyvardžiu Strelkovas (rus. šaulys), Rytų Ukrainoje paliko kruviną pėdsaką. Anksčiau jis dalyvavo karuose Padniestrėje, Čečėnijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Pirmasis Donecko separatistų ginkluotųjų pajėgų vadas kaltinamas pagrobimais, kankinimu ir žmogžudystėmis: 2016-aisiais jis prisipažino Slovjanske nužudęs keturis žmones.
I.Girkinas gyrėsi suvaidinęs pagrindinį vaidmenį Rytų Ukrainoje kurstant separatizmą: tokiu būdu jis siekė sukurti Naująją Rusiją (Novorosiją), plytinčią per Ukrainą ir galiausiai Baltarusiją.
Vėliau Kremliaus kritiku tapęs I.Girkinas viename interviu pasakojo, kad Krymo deputatai buvo priversti balsuoti „referendume“ dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos.
2016-aisiais I.Girkinas įkūrė „Rusijos nacionalinį judėjimą“, kurio tikslas – „tarnauti Rusijos tautos interesams“, tačiau apskritai jis žiniasklaidos radare pasirodo retai. Neseniai I.Girkinas buvo pastebėtas važiuojantis metro Maskvoje.
Arsenijus Pavlovas
„Spartos“ bataliono vadas Arsenijus Pavlovas, slapyvardžiu Motorola, kadaise gyrėsi asmeniškai nužudęs 15 ukrainiečių karo belaisvių. Vėliau duodamas interviu portalui „Current Time“ jis tokius žodžius atsiėmė.
Sklando gandai, kad kadaise automobilių plovykloje dirbęs Motorola į Donecką buvo išsiųstas po to, kai jį suėmė dėl važinėjimo vogtu automobiliu Rusijos vakaruose. Tiesa, šie gandai niekada nebuvo patvirtinti.
2014 metais A.Pavlovas išvyko į Rytų Ukrainos miestą Slovjanską – prisijungė prie I.Girkino vadovaujamų separatistų, kovojančių su Kijevo pajėgomis. 2014-ųjų rugpjūtį jis dalyvavo mūšyje Ilovaiske, 2015-ųjų vasarį – Debalcevėje. Vakarų žvalgybos ir žiniasklaidos duomenimis, šiose kovose dalyvavo ir reguliari Rusijos kariuomenė.
Motorola buvo nužudytas 2016-ųjų spalio 16 dieną, kai jo daugiabučio lifte sprogo bomba. Separatistai žadėjo atkeršyti, o ukrainiečiai tikino, kad A.Pavlovas gavo tai, ko nusipelnė.
Aleksandras Zacharčenka
Donecko separatistams vadovavęs buvęs verslininkas Aleksandras Zacharčenka 2014 metų rugpjūtį tapo apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos pirmuoju prezidentu. Tuomet jis pareiškė, kad jo tikslas – sukurti „naują valstybę“.
2018 metų rugpjūčio 31 dieną Donecko kavinėje „Separ“ sukeltas sprogimas mirtinai sužeidė A.Zacharčenką. Separatistai dėl savo vado žūties iškart apkaltino Kijevą, tačiau, kas iš tiesų yra atsakingas už sprogimą, nėra žinoma ligi šiol.
Žurnalistai ir politologai kelia įvairias versijas. Ukrainiečių analitikas Serhijus Herasymčukas pernai 15min teigė, kad prie A.Zacharčenkos mirties nagus galėjo prikišti Kremlius.
Priežastys? Esą A.Zacharčenka tapo pernelyg nekontroliuojamas: jo pareiškimai pasidarė pernelyg drąsūs, dėl jų nebūdavo konsultuojamasi su Maskva. Pasak S.Herasymčuko, įmanoma ir versija, kad Rusija tokiu būdu siekė vilkinti Minsko susitarimų procesus.
Aleksandras Borodajus
Save politologu ir „konfliktologu“ vadinantis bei ryšiais su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FST) susijęs Aleksandras Borodajus buvo pirmasis apsišaukėliškos Donecko Liaudies Respublikos premjeras.
Prieš atvykdamas į Donecką, A.Borodajus patarinėjo aukšto rango rusų pareigūnui Kryme Sergejui Aksionovui. Rusijoje jis dirbo Maskvos oligarcho Konstantino Malofejevo konsultantu. Pranešama, kad šis verslininkas padėjo finansuoti Rusijos remiamus separatistus.
A.Borodajus buvo siejamas su ultranacionalistais, susijusiais su kraštutinių dešiniųjų „Zavtra“ laikraščiu dešimtajame dešimtmetyje. Šie ultranacionalistai pasisakė už slavų vienybę ir „Didžiosios Rusijos“ idėją. A.Borodajus ir I.Girkinas buvo draugai, susipažinę Padniestrėje.
2014-aisiais rugpjūtį A.Borodajus dėl separatistų tarpusavio kovų pasitraukė iš DLR premjero posto – užleido vietą „labiau vietiniam veidui“.
Po metų jis jau patogiai gyveno Maskvoje, atgaivino konsultacijų įmonę. Tiesa, A.Borodajus buvo įtrauktas į ES „juodąjį sąrašą“, jam gresia kriminaliniai kaltinimai dėl separatistų 2014-ųjų liepą numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo: žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės.
Valerijus Bolotovas
Valerijus Bolotovas pasiskelbė esąs „liaudies gubernatorius“ separatistų kontroliuojamame Luhansko regione. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tarnavo sovietinėje kariuomenėje, 1989–1990 metais buvo dislokuotas Azerbaidžane – kovėsi armėnų ir azerbaidžaniečių konflikte Kalnų Karabache.
Praėjus kelioms dienoms po 2014-ųjų kovo 11-ąją separatistų organizuoto, tačiau tarptautinės bendruomenės nepripažįstamo referendumo, buvo pasikėsinta į V.Bolotovo gyvybę, bet jis išgyveno. 2017-ųjų sausį sėkmė jam nebesišypsojo: susirgęs jis galiausiai mirė ligoninėje Maskvoje.
Iš pradžių buvo pranešta, kad V.Bolotovą ištiko širdies smūgis. Vis dėlto, jo žmona Rusijos žiniasklaidai teigė įtarianti apnuodijimą. Pasak Jelenos Bolotovos, jos vyras blogai pasijuto grįžęs iš „verslo susitikimo“ su dviem vyrais.
„Visą vakarą jis kartojo: kodėl aš gėriau tą kavą?“, – sakė J.Bolotova.
