„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ukrainos uostamiestis dėl skolų keliems mėnesiams liks be karšto vandens

Pagrindiniame Ukrainos vyriausybės kontroliuojamame Mariupolio uostamiestyje, esančiame neramiuose šalies rytuose, mažiausiai iki spalio vidurio bus atjungtas karštas vanduo, nes miesto valdžiai nepakanka lėšų sumokėti skolų už komunalines paslaugas.
Karo padariniai Mariupolyje matomi iki šiol
Mariupolis dėl skolų keliems mėnesiams liks be karšto vandens. / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Pramoniniame Mariupolio uostamiestyje gyvena apie 460 tūkst. žmonių. Į šį miestą ne kartą kėsinosi prorusiški separatistai iš jų kontroliuojamo Donecko.

Ant Azovo jūros kranto, esančiame Mariupolio mieste, yra įsikūrusi stambi plieno gamykla. Be to, nuo 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas, ten dirba Kijevui pavaldi karo draskomo Donecko srities administracija.

Vis dėlto Mariupolio meras Vadimas Boičenka trečiadienį sakė, kad dėl 30 mln. dolerių (28 mln. eurų) skolos miesto šildymo bendrovei neliko nieko kita kaip iki spalio 15 dienos ar net iki metų galo atjungti karštą vandenį.

„Atsidūrėme tokioje padėtyje, kai neturime jokio kito pasirinkimo, kaip tik atjungti karštą vandenį“, – vietos naujienų portalui „0629“ sakė V.Boičenka.

Tokios Mariupolio problemos yra aiškus pavyzdys, su kokiais sunkumais susiduria Ukraina, modernizuodama savo ekonomiką ir mėgindama atpratinti žmones ir net miestus nuo biudžetą išsunkiančių valstybinių subsidijų pagrindinėms paslaugoms, tokioms kaip karštas vanduo ir šildymas.

Krizės nuvarginta Ukraina palaipsniui įvedė rinkos kainas už komunalines paslaugas pagal 2015 metais su Tarptautiniu valiutos fondu sudaryto susitarimo sąlygas. Šalis pagal šią sutartį gavo 17,5 mlrd. dolerių (16,3 mlrd. eurų) paskolą.

Krizės nuvarginta Ukraina palaipsniui įvedė rinkos kainas už komunalines paslaugas pagal 2015 metais su Tarptautiniu valiutos fondu sudaryto susitarimo sąlygas. Šalis pagal šią sutartį gavo 17,5 mlrd. dolerių (16,3 mlrd. eurų) paskolą.

2016 metais vyriausybė padidino tarifus už šildymą 75–90 procentų.

Tačiau Ukrainos ekonomika dar tik pradėjo kilti iš dvejus metus užsitęsusios recesijos, nurėžusius 17 proc. ekonomikos augimo.

Ir šalies, ir miestų biudžetai susiduria su problemomis didinant mokesčius. Tikėtina, kad šalis, dar mažiausiai vienerius metus nepatirs ekonomikos plėtros naudos.

Ekonomines problemas šalyje dar labiau pagilino didžiulės išlaidos, skiriamos jau trejus metus vykdomai antiteroristinei operacijai prieš prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose. Šis konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

Naujienų portalo „0629“ skaičiavimais, bendra Ukrainos skola už komunalines paslaugas siekia 730 mln. dolerių (679 mln. eurų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs