Ukrainos valdžia kaltinama uždraudusi „kanoninę Bažnyčią“

Socialiniuose tinkluose plinta pranešimas, esą Ukraina priėmė įstatymą, kuriuo „uždraudė kanoninę Ortodoksų Bažnyčią“. Ir nors įstatymo projektas, kurį šiuo metu svarsto Aukščiausioji Rada, iš tiesų yra kritikuojamas, jame nėra tiesioginio Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios draudimo.
Metropolitas Epifanijus
Metropolitas Epifanijus / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Tariamai uždrausta bažnyčia

Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamoje žinutėje teigiama, esą Aukščiausioji Rada pirmuoju svarstymu priėmė įstatymą dėl kanoninės Ukrainos stačiatikių bažnyčios uždraudimo Ukrainoje.

Apie tai spalio 19 d. savo „Telegram“ kanale pranešė deputatas Jaroslavas Železniakas.

„Už uždraudimą balsavo 267 deputatai, reikalingi 226 balsai, prieš įstatymo priėmimą pasisakė tik 15 žmonių. Tuo pat metu Rada bando priimti įstatymą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų. Ar jie ten visi išprotėjo?“ – retoriškai klausiama žinutėje.

Tarp Konstantinopolio ir Maskvos

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia suskilo 2018 metais, kai didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam stačiatikių patriarchatui.

Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.

Ukrainoje šiuo metu yra dvi pagrindinės ortodoksų Bažnyčios. Didžiausios iš jų yra autokefalinė, t. y. visiškai nepriklausoma, Kyjivo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB) ir Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), kuri istoriškai buvo Maskvos patriarchato Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (RPC MP) dalis.

2023 m. spalio 19 d. Aukščiausioji Rada per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo projektą Nr. 8371 „Dėl kai kurių Ukrainos įstatymų dėl religinių organizacijų veiklos Ukrainoje pakeitimų“.

Pagrindinė naujovė čia – galimybė uždrausti veiklą religinių organizacijų, kurių valdymo centrai yra ginkluotą agresiją prieš Ukrainą vykdančių valstybių teritorijose.

Tačiau įstatymas dar nėra priimtas – jis praėjo tik pirmąjį svarstymą ir nežinoma, kokia bus jo galutinė forma.

Antra, jame apskritai neminima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, todėl teiginiai, esą ukrainiečiai užsimojo ją uždrausti, nėra visiškai tikslūs.

Trečia, įstatymo projektu tik sukuriama procedūra, kuri teoriškai gali būti taikoma prieš UOB. Šiuo atveju nebus labai lengva įrodyti, kad ji iš tiesų yra pavaldi Maskvos patriarchatui, atsižvelgiant priimtą oficialų nutarimą dėl nepriklausomybės.

„Scanpix“/AP nuotr./Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I metropolitui Epifanijui įteikia tomosą.
„Scanpix“/AP nuotr./Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I metropolitui Epifanijui įteikia tomosą.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginio, kad Ukraina jau priėmė naują įstatymą, draudžiantį Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, negalima pripažinti pagrįstu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis